2007 metų spalio 22 – lapkričio 16 dienomis Ženevoje vykusioje Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje WRC-07, kurią organizavo Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU), priimtas sprendimų paketas dėl radijo spektro naudojimo ateities.
Konferencijoje, kurioje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos vyriausybinė delegacija, buvo diskutuojama dėl antžeminių bei palydovinių radijo ryšių plėtros: pasauliniu mastu suderintos radijo dažnių juostos, skirtos tarptautinei judriojo radijo ryšio sistemai (angl. International Mobile Telecommunications, IMT), atsižvelgiant į technologijų naujoves atnaujintas oro ir jūrų navigacijos ryšių reglamentavimas, ypatingą dėmesį skiriant saugumo stiprinimui, patikslintos Žemės tyrimų palydovinės tarnybos, kosmoso tyrimų palydovinės tarnybos, meteorologinių palydovinių tarnybų veiklos sąlygos.
Lietuvos vyriausybinė delegacija, į kurios sudėtį įėjo ir Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai, konferencijoje persvarstant radijo dažnių juostų paskirstymą siekė užtikrinti, kad naujosios reglamentavimo nuostatos sudarytų kuo geresnes sąlygas Lietuvos radijo dažnių naudotojų poreikiams patenkinti. Konferencijos metu gauti derybų su kaimyninėmis šalimis rezultatai dėl radijo spektro panaudojimo ateityje Lietuvai suteiks daugiau galimybių plėsti paslaugas įvairiausiomis technologinėmis priemonėmis. Taip pat džiugu pastebėti, kad Lietuva šioje pasaulinėje konferencijoje savo atstovų inžineriniu-techniniu pasirengimu bei administraciniais gebėjimais reguliuoti ryšių sektorių vertinama kaip lygiavertė partnerė šalia pažangiausių pasaulio šalių.
Gauti konferencijos rezultatai parodė, kad pasaulyje aiškiai juntama tendencija plėsti tarptautiniu mastu harmonizuotas sparčiojo judriojo radijo ryšio belaides paslaugas, leidžiančias vykdyti komunikaciją bet kur ir bet kada. Nuomonės išsiskyrė tik dėl šių paslaugų teikimo technologijų – vieni ateitį sieja su antžeminėmis belaidžio radijo ryšio technologijomis, kiti – su palydovinio radijo ryšio technologijomis.
Lietuva taip pat puikiai išnaudoja ITU teikiamą galimybę turėti tokią nacionalinę radijo ryšių sąrangą, kuri geriausiai atitiktų pasaulines radijo ryšio vystymosi tendencijas ir kartu užtikrintų radijo dažnių vartotojų poreikius. Lietuva užsitikrino galimybes vystyti judriojo radijo ryšio sistemas keturiose papildomose radijo dažnių juostose: 48,5–56,5 MHz, 68–73 MHz, 76–87,5 MHz, 830–862 MHz. Buvo pagerintos pastaruoju metu labai paklausios 3,4–3,6 GHz radijo dažnių juostos naudojimo judriosios tarnybos reikmėms tarptautinio koordinavimo sąlygos. Nors dėl pastarosios radijo dažnių juostos priimti kompromisiniai sprendimai ne visiškai tenkina daugelio Europos valstybių, taip pat ir Lietuvos, interesus, tačiau pasiektą rezultatą galima laikyti atramos tašku tolesnėse dvišalėse derybose. Iš kitų pasiekimų reikėtų paminėti, kad jau kitais metais Lietuva gaus orbitinių dažnių (kanalų), kurie galės būti naudojami diegiant palydovinio radijo ryšio tinklus, nacionalinį paskyrimą. Taip pat priimta daugybė sprendimų, kurie, nors juose Lietuvos vardas tiesiogiai ir neminimas, visgi turės įtakos radijo ryšių plėtrai Lietuvoje.
Pasaulinė radijo ryšio konferencija yra vienas svarbiausių radijo ryšio valdymo renginių, kuris vyksta kas 4 metai. Konferencijoje patvirtinami radijo ryšio tarptautinio valdymo principai, nustatomos pagrindinės radijo ryšio plėtros kryptys, priimamos rezoliucijos aktualiausiais radijo dažnių tarptautinio valdymo klausimais. Konferencijos metu daugiausia sprendimų priimama dėl ITU Radijo ryšio reglamento, kurio nuostatų šios sąjungos narės yra įsipareigojusios laikytis, straipsnių papildymo ir pakeitimo.