Daugeliui mūsų išmanusis telefonas tapo ne tik bendravimo, bet ir darbo bei pramogų įrankiu. Tokia priklausomybė nuo vieno įrenginio natūraliai kelia nerimą – o kas jeigu kažkas įsilauš? O jeigu pavogs prisijungimo duomenis arba, dar blogiau, pinigus?
Ir štai tada atsiranda pasiūlymai: įsidiek antivirusinę – būsi saugus.
Daugeliui mūsų išmanusis telefonas tapo ne tik bendravimo, bet ir darbo bei pramogų įrankiu. Tokia priklausomybė nuo vieno įrenginio natūraliai kelia nerimą – o kas jeigu kažkas įsilauš? O jeigu pavogs prisijungimo duomenis arba, dar blogiau, pinigus?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ir štai tada atsiranda pasiūlymai: įsidiek antivirusinę – būsi saugus. Klausimas skamba paprastai, bet atsakymas nėra toks vienareikšmis. Reikia atskirti, ar grėsmės tikros, ar tiesiog kuriamos tam, kad vartotojas noriau spaustų „atsisiųsti“ mygtuką.
O gal visa tai tiesiog baimės rinkodara? Pažvelkime, ar antivirusinė programinė įranga išties gali būti naudinga ir kaip priimti tinkamą sprendimą – naudoti ar ne?
Kas išties grasina?
Reali situacija tokia: dauguma modernių išmaniųjų telefonų jau turi integruotus apsaugos mechanizmus. „Apple“ įrenginiuose kiekviena programėlė veikia atskirai, jos neturi teisės landžioti po kitas ar pačią sistemą, jei vartotojas tam neleidžia.
„Android“ saugumas taip pat stipriai patobulėjo. „Google Play Protect“ sistema nuolat tikrina jūsų diegiamas ir naudojamas programėles, fiksuoja įtartinus veiksmus, leidžia blokuoti įrenginio veiklą per atstumą.
Tačiau ar tai reiškia, kad jokia grėsmė neegzistuoja? Ne visai. Pagrindinės problemos kyla ne dėl virusų, o dėl jūsų pačių priimamų sprendimų. Kenkėjiškos programėlės dažniausiai patenka į telefonus ne per „App Store“ ar „Google Play“, o per atsisiuntimus iš neoficialių šaltinių, įvairius puslapius ar failų dalinimosi platformas.
Ar antivirusinė kažką pakeičia?
Teoriškai – taip. Geri antivirusiniai sprendimai gali perspėti apie įtartiną veiklą, blokuoti reklamines ar šnipinėjimo programas. Kai kurios jų siūlo net VPN ryšį, slaptažodžių saugyklas, „anti-theft“ funkcijas ir kitus „priedus“, kurie gali būti naudingi.
Bet yra vienas kabliukas. Visa tai dažnai kainuoja. Arba reikia mokamos versijos, arba nemokama programėlė lenda su reklamomis ir siūlymais „atnaujinti į Premium“, net jei rizika minimali. Kartais antivirusinė net sulėtina telefono veikimą, naudoja daug baterijos ar fone siunčia informaciją į trečiuosius šaltinius, o tai jau pati tampa saugumo problema.
Be to, „iPhone“ išmaniųjų telefonų naudotojams dauguma antivirusinių net neturi realios naudos. „iOS“ sistema taip stipriai apribota, kad programėlė net neturi prieigos stebėti kitas. Taigi, jeigu kažkas siūlo apsaugą „Apple“ kurtiems įrenginiams – labai tikėtina, kad tai tik reklama.
Kas kelia realų pavojų?
Didžioji dauguma išmaniųjų telefonų grėsmių šiandien susijusios su socialiniu inžineriniu poveikiu. Tai reiškia, kad grėsmė ne techninė, o psichologinė. Kažkas atsiunčia žinutę „Jūsų siunta čia – spauskite nuorodą“, ir žmogus pats suveda visus savo prisijungimus. Arba gauna skambutį iš „banko“, kuris neva fiksuoja įtartiną operaciją.
Tokiais atvejais jokia antivirusinė neapsaugos – padeda tik sveikas protas ir atidumas. Taip pat kyla rizika, kai naudojamos viešosios „Wi-Fi“ prieigos – čia gali būti pasiklausoma ar perimti duomenys. Tokiu atveju saugiau naudoti VPN ar mobiliuosius duomenis, o ne antivirusinę.
Kada antivirusinė visgi naudinga?
Jei dažnai eksperimentuoji su programėlėmis, diegiate jas iš nežinomų šaltinių, testuojate „beta“ versijas, tada antivirusinė gali būti savotiška apsauga. Taip pat naudinga, jei telefoną naudoji kaip darbo įrankį – pavyzdžiui, saugai jautrią informaciją, failus ar el. pašto dėžutes.
Tokiais atvejais verta apsvarstyti žinomo gamintojo sprendimą, kuris ne tik skenuoja failus, bet ir siūlo papildomų funkcijų, tokių kaip duomenų šifravimas ar nuotolinis blokavimas.
Tačiau eiliniam vartotojui, kuris programėles atsisiunčia tik iš oficialių parduotuvių, atnaujina sistemą ir tiesiog nespaudo visko iš eilės – antivirusinė dažnai yra perteklinė. Ji daugiau kuria saugumo iliuziją, nei iš tiesų reikalinga.
Grėsmės išmaniųjų telefonų naudotojams išties egzistuoja , bet ne tokios, kaip mėgsta piešti antivirusinių reklamos. Tikroji rizika dažnai prasideda nuo pačių veiksmų – neatsargaus naršymo, spustelėtų nuorodų ar per didelio pasitikėjimo „dovanomis“.
Antivirusinė programėlė gali būti naudinga kaip papildomas saugiklis – bet jokiu būdu ne kaip stebuklinga apsauga.
Taigi, jei elgiesi atsakingai, nuolat atnaujini operacinę sistemą ir neturi įpročio spausti visko, kas mirksi – tu greičiausiai jau saugus. Ir galbūt, visai be antivirusinės.
