KTU Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš 242 tūkst. registruotų .lt domenų yra tik apie 2,1 tūkst. arba vos 0,9 proc., kurių varde naudojamos lietuviškos abėcėlės raidės ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Dauguma lietuvių interneto svetainėms naudoja šveplus, be diakritinių ženklų domenų vardus.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš 242 tūkst. registruotų .lt domenų yra tik apie 2,1 tūkst. arba vos 0,9 proc., kurių varde naudojamos lietuviškos abėcėlės raidės ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Dauguma lietuvių interneto svetainėms naudoja šveplus, be diakritinių ženklų domenų vardus.
Pasak KTU ekspertų, lietuviai ne tik masiškai švepluoja socialiniuose tinkluose, bet ir vengia lokalizuotos programinės įrangos, kuri yra tapusi ironiškų pašaipų objektu. Tokios programinės įrangos poreikis esą yra mažas dėl prastos, dažnai pasitelkus mašininį vertimą, į lietuvių kalbą išversto teksto kokybės, susijusios su siekiu sutaupyti vertėjo-lokalizuotojo paslaugoms.
Kodėl švepluojama domenų varduose?
KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus mano, kad šveplavimas domenų varduose įsigalėjo dėl interneto eros pradžioje buvusios galimybės naudoti tik anglų kalbos raides interneto adresuose, o vėliau dėl nežinojimo ir išplėtotos infrastruktūros nebuvimo, kai IDN (angl. Internationalized Domain Names) domenų naudojimui nėra pritaikyti socialiniai tinklai, el. paštas ir kitos sistemos.
„Daugelis turbūt nežino, kad yra galimybė registruoti domenus, kurių varde būtų savitųjų lietuviškų raidžių. Jeigu vis tik pasiryžtama registruoti tokį domeną, tai po metų IDN domenas dažnai yra nepratęsiamas, nes nenaudojamas. O nenaudojamas dėl to, kad paslaugų teikėjai nėra sukūrę visapusiškos infrastruktūros – patogaus ir sklandaus tokių domenų veikimo interneto svetainėms, el. paštui ir kitoms paslaugoms“, – teigia T. Mackus.
IDN domenų naudojimui reikalingas ne tik taikomosios programinės įrangos kompiuteriams ir mobiliesiems įrenginiams, bet ir prieglobos (angl. hosting) bei el. pašto serverių pritaikymas daugiakalbei terpei.
KTU Interneto paslaugų centras DOMREG .lt domeno administravimo ir DNS (angl. Domain Name System) sistemas daugiakalbei terpei pritaikė 2004 m. Pirmieji įkurti IDN domenai – baldųnamai.lt, židiniai.lt ir šildymas.lt.
Vietoje norimos – konkurentų interneto svetainė
Pasak T. Mackaus, žmonės priprato rašyti interneto svetainės adresą ne specialiai šiam tikslui skirtame interneto naršyklės adreso lauke, o „Google” paieškos laukelyje. Be to, dažnai rašomas ne visas domenas, o trumpesnis domeno vardas arba tik prekių ženklas.
„Tai tapo įpročiu, kuris neskatina taisyklingai rašyti, nes „Google” paieškos rezultatų lange rodomos nuorodos į interneto svetaines neatsižvelgiant, ar užklausa buvo švepla, ar taisyklinga. Tokio įpročio rizika – klaidingas nukreipimas į konkurentų arba net suklastotas interneto svetaines.
Esame pastebėję atvejų, kai tuo pačiu vardu pasiekiamos dvi konkuruojančios svetainės, tik vienos iš jų domenas – šveplas, kitos – taisyklingas, su lietuviškomis raidėmis. Jeigu IDN domenas paliekamas laisvas, o naudojamas tik šveplas, tuo gali pasinaudoti konkurentai įkurdami savo domeną. Ypač tai pavojinga, kai domeno vardas yra bendrinės kalbos žodis“, – įspėja KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas T. Mackus.
Šveplavimas radijo eteryje – liūdna norma
Pašnekovas tikina, kad daug sumaišties kelia šveplavimas radijo eteryje, kai prekių ženklas įgarsinamas taisyklingai, o interneto svetainė – šveplai.
„Yra ne kartą tekę girdėti, kai radijo eteryje reklamuojamas produktas, o pabaigoje – švepluojama kviečiant apsilankyti interneto svetainėje. Tai tapo liūdna norma ir ši situacija nesikeičia jau daug metų“, – apgailestauja T. Mackus.
Jeigu prekių ženkle yra savitųjų lietuviškų raidžių ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, reikėtų registruoti abu domeno variantus – IDN domeną, pvz., gražus-vardas.lt, ir šveplą, tik su lotyniškomis raidėmis, pvz., grazus-vardas.lt. Turint abu domeno vardo variantus, reikėtų padaryti nukreipimą į kurį nors vieną sudarant patogesnę galimybę lankytojams patekti į interneto svetainę, o prekių ženklo komunikacijoje – nešvepluoti.
Šveplos žinutės ne tik socialiniuose tinkluose
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) mokslininkė doc. dr. Dainora Maumevičienė pastebi paplitusį šveplavimo reiškinį ne tik socialiniuose tinkluose, bet net ir valstybės institucijų el. pašto laiškuose.
„Lietuviškų diakritinių ženklų nerašymas ypač gajus socialinėse medijose, kur paskyras turintys naudotojai komentuoja, dalijasi patirtimi, rašo tekstus netaisyklingai. Dažnai pasiteisinama, kad rašyti lietuviškais rašmenimis – nepatogu arba tam nėra pritaikytos išmaniųjų ar mobiliųjų programėlių klaviatūros.
Stebina ir tai, kad atsakydami į elektroninius laiškus, o toks laiškas yra laikomas oficialiu dokumentu, lietuviai taip pat švepluoja, ypač tais atvejais, kai atsakymai ar laiškai rašomi mobiliais įrenginiais ar išmaniaisiais telefonais. Glumina, kai net valstybinių institucijos atstovai rašo atsakymą šveplai, nepaisydami reikalavimo kalbėti ir rašyti taisyklinga valstybine kalba“, – sako doc. dr. D. Maumevičienė.
Mokslininkės teigimu, oficialiuose el. pašto laiškuose šveplavimo įprotis paplito ne tik dėl to, kad galima greitai atsakyti pasinaudojant bet kokiu mobiliuoju įrenginiu, tačiau ir dėl pasikeitusio požiūrio į el. laiškus.
„Į el. pašto laiškus atsakoma panašiai kaip į žinutes pokalbių programėlėse „Viber“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt. Kai kuriais atvejais laiškų rašymo ir atsakymų pateikimo formatas tampa toks pat, kaip pokalbis – be pasisveikinimo, siuntėjo pasirašymo ir kitų atributų“, – pastebi pašnekovė.
Lietuviai vengia lietuviškų programų
KTU SHMMF mokslininkė doc. dr. D. Maumevičienė atkreipia dėmesį į kitą problemą – vengimą naudotis lokalizuota programine įrangą dėl prastos vertimų į lietuvių kalbą kokybės.
„Tiek kalbininkų, tiek programuotojų bendruomenės diskutuoja ir priima sprendimus izoliuotai viena nuo kitos, nekviesdami į diskusiją vieni kitų. Nėra bendro susitarimo ir galbūt net noro diskutuoti. Dažnai programinę įrangą lokalizuoja net ne vertėjai.
Daugelis vertimo paslaugas teikusių įmonių iki pirmųjų lokalizavimo paslaugų atsiradimo vadinosi vertimų biurais. Atsiradus programinės įrangos lokalizavimo poreikiui, norėdamos užimti didesnę rinkos dalį, pradėjo vadintis lokalizavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, nors realiai tų paslaugų kai kurios iki šių dienų nesuteikia atlikdamos tik elementarų vertimą.
Dėl nedidelės rinkos, atviro dialogo nebuvimo ir kitų priežasčių lokalizavimas Lietuvoje yra suprantamas ne visai taip, kaip reikėtų. Pavyzdžiui, Airijoje, kur veikia dideli lokalizavimo centrai, programinio produkto užsakovai, programuotojai, būsimi naudotojai ir vertėjai-lokalizuotojai dirba kartu. Tuomet yra įmanoma diskusija ir lankstesnė prieiga prie lokalizuojamo produkto, o tai lemia aukštesnę vertimų kokybę“, – aiškina doc. dr. D. Maumevičienė.
Pasak mokslininkės, daug klaidų programinės įrangos vertimuose pasitaiko dėl mašininio vertimo naudojimo. Nors mašininis vertimas ir dirbtinis intelektas sparčiai tobulėja, kokybiško vertimo į lietuvių kalbą tokiais įrankiais tikėtis neverta tiek dėl lietuvių kalbos ypatybių, tiek dėl mažai esančių išteklių.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto „Kalbos ir technologijų“ mokslo grupės tyrėjos 2021 metais atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti mašininio vertimo naudotojų požiūrį į mašininio vertimo kokybę ir jo naudojimą. Tyrimas parodė, kad daugiau išsilavinę respondentai nėra patenkinti mašininio vertimo kokybe ir daugiau kaip pusė juo nepasikliauja.
Nekokybiškai lokalizuotas interneto svetainių turinys
Be šveplavimo domenų varduose, socialiniuose tinkluose ir prastų programinės įrangos vertimų į lietuvių kalbą, KTU ekspertai pastebi ir lietuviškų interneto svetainių profesionalaus lokalizavimo užsienio rinkoms stoką dėl pernelyg menko užsienio kalbų mokėjimo ir piktnaudžiavimo mašininiu vertimu.
„Į mus kreipėsi traškučius ir sausus pusryčius gaminančios įmonės atstovai prašydami patikrinti, ar gerai yra lokalizuota užsienio rinkoms skirta interneto svetainė. Atlikdami praktiką ir dirbdami kartu su įmonės atstovais mūsų vertimo programos magistrantai įvertino užsienio rinkoms pritaikytų interneto svetainių turinio kokybę lietuvių, anglų ir ispanų kalbomis. Po patikros buvo rasta rašybos, gramatikos, stiliaus, netikslių terminų vartojimo ir kitų klaidų, kurias reikėjo skubiai taisyti“, – patirtimi dalinasi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė doc. dr. D. Maumevičienė.
Mokslininkės teigimu, kuriant interneto svetaines, jų tinkamas pritaikymas ir lokalizavimas konkrečiai tikslinei šaliai, jos kalbai ir kultūrai, nėra prioritetas ir vis dar nesuvokiama, kad kokybiškai pateiktas turinys ir vertimai ta užsienio kalba – svarbi komunikacijos su tikslinės rinkos vartotojais, jų pasitikėjimo prekės ženklu bei verslo reputacijos dalis.
„Kokybiškas teksto vertimas užtikrina komunikaciją su tos šalies vartotoju, todėl šveplavimas, netaisyklinga ir skurdi kalba – akmuo verslo reputacijai. Vieną iš gerųjų pavyzdžių būtų galima įvardinti įmonę „IKEA” ir jos interneto svetainėse įvairioms rinkoms bei kalboms pritaikytą turinį. Ši skandinaviška baldų gamybos ir prekybos įmonė stengiasi ieškoti sprendimų net ir patiems sudėtingiausiems produktų pavadinimams, kurie yra labai metaforiški. Tai visai kitoks gamintojo požiūris į vartotoją, o kartu ir pagarba jam, tai rinkai ir šaliai“, – teigia doc. dr. D. Maumevičienė.
