Telekomunikacijų bendrovėse Lietuvoje ūžiančios permainos atskleidžia, kokia dinamiška ir kompleksiška yra šio sektoriaus aplinka. Įvertinę telekomunikacijų industrijoje pasauliniu mastu vykstančius reiškinius, profesinių paslaugų bendrovės EY analitikai sudarė tarptautinį rizikų žemėlapį, kuriame išryškėjo šiuo metu sektoriui kylantys iššūkiai.
Telekomunikacijų bendrovėse Lietuvoje ūžiančios permainos atskleidžia, kokia dinamiška ir kompleksiška yra šio sektoriaus aplinka. Įvertinę telekomunikacijų industrijoje pasauliniu mastu vykstančius reiškinius, profesinių paslaugų bendrovės EY analitikai sudarė tarptautinį rizikų žemėlapį, kuriame išryškėjo šiuo metu sektoriui kylantys iššūkiai, rašoma „Ernst & Young Baltic“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
„Šis konkurencingas verslo sektorius yra tarsi vartai, pro kuriuos į Lietuvą plačiu mastu ateina pasaulinės technologijų naujovės. Tačiau, kaip ir kiekvienas verslas, telekomunikacijų įmonės susiduria su rizikomis ir pasirenka strategijas, kaip jas suvaldyti“, – sako Artūras Piliponis, EY konsultacinių paslaugų praktikos partneris.
Pasak A. Piliponio, pastarųjų metų EY tyrimai ir apžvalgos rodo, kad pastaraisiais metais pagrindiniai rizikų šaltiniai yra vartotojų pažeidžiamumas, stringančios verslo transformacijos programos, makroekonomikos grėsmės, generatyvinio dirbtinio intelekto ir kitų naujų technologijų proveržiai, geopolitika ir vis didesnę įtaką sektoriaus reguliavimui darantis ekonominis nacionalizmas.
Išryškėja rūpesčiai ir dėl DI iššūkių, ir dėl povandeninių kabelių
EY paskelbta telekomunikacijos sektoriaus rizikų „Top 10 Risks in Telecommunications“ ataskaita pažymi, kad daugiau negu pusė Europoje apklaustų gyventojų sutinka, jog telekomunikacijos paslaugų ir turinio tiekėjai turėtų geriau paaiškinti, kaip jie naudoja dirbtinį intelektą (DI) aptarnaudami savo klientus. Kartu išskiriama daugumai verslų prioritetinė rizika, kurią kelia kintantys saugumo, privatumo ir pasitikėjimo reikalavimai. Tuo pat metu daugėja nuogąstavimų dėl atsakingo DI naudojimo – nemaža dalis įmonių darbuotojų negali tiksliai apibrėžti, kaip atsakingai ir etiškai naudoti DI įrankius. Ataskaitoje cituojamų studijų duomenimis, beveik 3 iš 5 (57 proc.) tinklo operatorių pasaulyje pasitelkia generatyvinio DI sprendimus klientų aptarnavimui.
Kita vertus, DI išplečia kibernetinių grėsmių mastą, nes atakas paverčia mažiau nuspėjamomis, sunkiau aptinkamomis ir t. t. Kartu stiprėja nerimas dėl fizinės infrastruktūros, pavyzdžiui, povandeninių interneto kabelių saugumo. Šią riziką savo atsakymuose pažymėjo 57 proc. apklaustų telekomunikacijų bendrovių.
Talentų bendradarbiavimo ir technologijų suderinimo svarba
Talentų, įgūdžių ir organizacijos kultūros vadybos trūkumai EY ataskaitoje pažymėti kaip antra svarbiausia rizikos sritis. Pripažįstama, kad žmogiškųjų išteklių funkcijos turi kaip niekada didelę įtaką organizacijų ateičiai. Pernai EY atlikta apklausa rodo, jog 73 proc. vadovų sutinka, kad talentų pritraukimas ir išlaikymas yra pats svarbiausias vadinamosios žmonių strategijos elementas. O dar 2 iš 5 respondentų pažymėjo, kad tarp svarbiausių prioritetų yra darbuotojų perkvalifikavimas ir geresnis bendradarbiavimas. Būtent prastas bendradarbiavimas pastarųjų metų EY tyrimuose minimas kaip reikšminga kliūtis strateginei organizacijos transformacijai.
Ataskaitos duomenimis, neefektyvus naujųjų technologijų panaudojimas transformacijai įgyvendinti yra trečioji telekomunikacijų sektoriaus rizika. Bendrovės, kurios yra suvokiamos kaip technologijų flagmanės, neretai pačios viduje tinkamai „neišpakuoja“ naujovių. Analitikai atkreipia dėmesį, kad be kitų katalizatorių ypač svarbūs išlieka nauji tinklo standartai. Akcentuojama būtinybė tinkamai analizuoti naujai atsirandančių sprendimų diegimo eiliškumą, atidžiai apsvarstant ir įvertinant programinės ir techninės įrangos galimybes. Todėl augs sistemų, padedančių įvertinti naujų technologijų poveikį, svarba. Atitinkamai, dauguma bendrovių (79 proc.) sutinka, kad per penkerius metus DI leis dvigubai pagerinti įvairių veiklų efektyvumo rodiklius. Be to, 75 proc. sektoriaus įmonių vadovų teigia, kad senas IT sistemų palikimas virsta našta, kuri trukdo greičiau kurti ir diegti inovacijas.
Mato galimybių auginti pelną ir stiprinti partnerystes
Greitai kuriami ir taikomi naujus verslo modeliai – taip pat viena iš penkių svarbiausių rizikų, kurią šiandien pabrėžia EY analitikai. Dinamiškoje technologijų paslaugų rinkoje atsiveria vis naujų galimybių užsidirbti. Tačiau įmonėms dažnai pristinga lankstumo ir manevro laisvės, kuri leistų tinkamai pasverti galimybes ir greitai imtis įgyvendinimo veiksmų, pavyzdžiui, kurti vertę per aplikacijų programavimo sąsajas (API).
Prognozuojama, kad pasaulinių telekomunikacijos tinklų pajamos vien iš API 2028 metais sieks 6,7 mlrd. JAV dolerių. Sąsajų populiarėjimas atspindi perėjimą prie vadinamojo NaaS (angl. network-as-a-service) verslo modelio. Jau dabar 92 proc. sektoriaus vadovų sutinka, kad NaaS modeliai taps esminiu jų organizacijų augimo varikliu. Kita vertus, šio verslo modelio raida itin priklauso nuo partnerių–tarpininkų, ir tai – dar viena rizika.
Priklausomybės nuo partnerių reikšmė atsiveria ir EY ataskaitos autoriams vertinant tvarumo darbotvarkės valdymą. Dokumente akcentuojama, kad klimato rizikos vis dar nėra tinkamai perteikiamos finansinėse bendrovių ataskaitose, daug klausimų kelia klimato duomenų skaidrumas, o sprendimai dėl atsinaujinančios energetikos yra nepakankamai komunikuojami. Be to, pastebima, kad pateikdamos informaciją apie poveikį klimatui, telekomunikacijų bendrovės dažniau apsiriboja kokybiniais pareiškimais, nepateikdamos kiekybinių rodiklių, tokių kaip turto vertės sumažėjimas ar prisiimti įsipareigojimai.
Pasak A. Piliponio, naujausia EY ataskaita veda prie rekomendacijos telekomunikacijų bendrovėms efektyviau įsitraukti į išorines ekosistemas ir skirti daugiau išteklių jų formavimui bei susitarimams dėl vienodų standartų. Įvertinę respondentų atsakymus ir kitus duomenis, profesinių paslaugų bendrovės analitikai taip pat pastebėjo, kad įmonės vis dar patiria nesėkmes mėgindamos sušvelninti vertės grandinės sutrikimus. Kartu kaip rizika išryškėja ir įmonių nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios reguliavimo ir politikos aplinkos. Galiausiai, rizikų sąrašas ataskaitoje baigiamas atkreipiant dėmesį į tinklo patikimumo bei atsparumo riziką ir dabartinius veiklos modelius, kurie nėra pakankamai veiksmingi, kad verslui sukurtų maksimalią vertę.
