Ar pastebėjote, kad jūsų telefone galimai trūksta dalies dirbtinio intelekto (DI) funkcijų, kurias socialiniuose tinkluose demonstruoja amerikiečiai? Visa tai – dėl vartotojų teises ginančio ES reguliavimo. Ekspertai paaiškina, su kokiais iššūkiais Europoje susiduria išmaniųjų telefonų rinkos lyderiai, ir kada lietuvių telefonai savo išmanumu pagaliau pasivys amerikiečių. 
Ar pastebėjote, kad jūsų telefone galimai trūksta dalies dirbtinio intelekto (DI) funkcijų, kurias socialiniuose tinkluose demonstruoja amerikiečiai? Visa tai – dėl vartotojų teises ginančio ES reguliavimo. Būtent jis privertė „Apple“ atidėti savo pažangiausių DI naujovių debiutą mūsų žemyne, o „Google“ ir „Samsung“ jau, panašu, rado būdų atitikti ES teisinį reguliavimą. „Telia“ ekspertai paaiškina, su kokiais iššūkiais Europoje susiduria išmaniųjų telefonų rinkos lyderiai, ir kada lietuvių telefonai savo išmanumu pagaliau pasivys amerikiečių.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
„DI funkcijų palaikymas pamažu tampa pagrindiniu naujų išmaniųjų telefonų pardavimo varikliu, bet akivaizdžiai matome, kad juos gaminančios įmonės nebūtinai skuba prisitaikyti prie griežtų su tuo susijusių ES reikalavimų. Tokie uždaras ekosistemas valdantys gamintojai, kaip „Apple“, savo delsimą motyvuoja baime, kad ES teisės aktai juos privers keisti savo privatumo standartų kartelę. Tuo metu mažesni ir atviresnes platformas naudojantys žaidėjai gali lengviau prisitaikyti prie tų pačių Europos Sąjungos taisyklių bei pasiūlyti savo DI paketus jau šiandien, be reikšmingų apribojimų“, – teigia „Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, teisės profesorius Paulius Pakutinskas.
Kodėl delsiama?
Šiuolaikiniai DI paketai išmaniuosiuose telefonuose apima platų funkcijų spektrą – nuo teksto redagavimo ir paveikslėlių kūrimo iki išmanių asistentų, galinčių planuoti dienotvarkę ar automatiškai rūšiuoti pranešimus. Vienos technologijų kompanijos užklausų apdorojimą perkelia į pačius įrenginius, užtikrindamos didesnį privatumą, kitos – naudoja debesų kompiuterijos infrastruktūrą. Abiem atvejais iškyla ES reguliavimo klausimai, ypač kalbant apie tai, kaip šios paslaugos turėtų būti prieinamos vartotojams.
Vienas kiečiausių reguliavimo „riešutėlių“ šioje temoje yra ES Skaitmeninių rinkų aktas (SRA). Šis reglamentas įpareigoja septynis didžiuosius technologijų tinklų valdytojus atverti savo platformas trečiųjų šalių programėlėms ir paslaugoms. Jis taip pat draudžia dominuojantiems technologijų rinkos žaidėjams savo įrenginiuose sudaryti ypatingas sąlygas savo pačių sprendimams ir paslaugoms bei įpareigoja leistinaudotojams pašalinti iš anksto įdiegtas programas.
Dabartinį nenorą paklusti tokiems reikalavimams „Apple“ oficialiai motyvuoja privatumo ir saugumo rizikomis. Įgyvendinant SRA reikalavimus, technologijų industrijos milžinės privalėtų leisti trečiųjų šalių dirbtinio intelekto modeliams integruotis į jų ekosistemas. Anot „Apple“, tai padidintų privatumo pažeidimo rizikas, nes rūpestingai saugomi vartotojų duomenys galimai atsidurtų tinkamai neapsaugotuose mažiau patyrusių trečiųjų šalių DI paslaugų teikėjų serveriuose. Kadangi JAV panašūs teisės aktai nepriimti, „Apple“ ten gali siūlyti tik savo pačios ir savo pasirinktų partnerių DI sprendimus bei taip garantuoti maksimalų informacijos saugumą.
„SRA reikalavimais siekiama vartotojui suteikti didesnį pasirinkimą – kad nusipirkęs tam tikro gamintojo išmanųjį jis nebūtų „įkalintas“ tik vienu DI sprendimu bei galėtų rinktis alternatyvą. Tai gali smarkiai suvienodinti skirtingų įrenginių technines galimybes, tad už oficialių pareiškimų galimai slypi ir strateginis noras apsaugoti savo uždarą verslo modelį. Tad delsiantieji didieji technologijų gamintojai šį laikotarpį veikiausiai išnaudoja ieškodami, kaip techniškai atitikti SRA reikalavimus, kartu išlaikant savo ekosistemos išskirtinumą“, – galimas priežastis komentuoja P. Pakutinskas.
Skirtingos platformos – skirtingi sprendimai
Daugeliui savo telefonuose DI naujovių laukiančių europiečių gali kilti klausimas, kodėl nenorą paklusti dabartiniams ES teisės aktams demonstruojančios „Apple“ pavyzdžiu nepasekė jos konkurentai. „Samsung Galaxy S25“ serijos telefonai ES vartotojams jau siūlo „Galaxy AI“ funkcionalumą, o „Google Pixel 9“ įrenginiai – „Gemini“ integracijas, kurios leidžia atlikti daugybę užduočių, nuo išmanaus nuotraukų redagavimo iki sinchroninio užsienio kalbos vertimo kalbant telefonu.
Šis kontrastas kyla iš skirtingos ekosistemų prigimties. Tokios atvirojo kodo platformos, kaip „Android“, istoriškai buvo kuriamos didelį prioritetą teikiant suderinamumui su trečiųjų šalių sprendimams, todėl SRA reikalavimai iš jų nereikalauja drastiškų pokyčių ir DI srityje.
Pasak teisės profesoriaus, kitas svarbus faktorius yra skirtingos gamintojų pozicijos ES reguliavimo atžvilgiu. „Samsung“, nebūdamas klasifikuojamas kaip vienas iš septynių didžiausių prieigos valdytojų pagal SRA, išvengia daugelio griežtų reikalavimų. Tai bendrovei atriša rankas pasinaudoti strategine partneryste su „Google“, kuris taip pat papuola po SRA reguliavimu, tačiau reguliuojamas kitaip, ir tai leidžia integruoti pažangius „Gemini“ dirbtinio intelekto sprendimus į savo naujausius išmaniuosius. Lygiai tas pats reguliavimas galioja ir kitiems „Android“ išmaniųjų gamintojams, tokiems kaip „OnePlus“ ir „Xiaomi“.
Tuo metu prieigos valdytojams priskiriama „Apple“ tokios prabangos neturi – jai tenka prievolė savo įrenginiuose sudaryti vienodas sąlygas visiems trečiųjų šalių DI sprendimų kūrėjams. Visa tai ją verčia daryti pakeitimus JAV siūlomame „Apple Intelligence“ DI funkcijų rinkinyje, kuris kol kas neatitinka ES reikalavimų.
„Apple“ DI paketas ES pasieks jau balandį
Nepaisant dabartinių apribojimų, „Apple“ jau paskelbė, kad „Apple Intelligence“ DI funkcijos Europos naudotojams taps prieinamos jau balandžio mėnesį. Remiantis oficialiu 2025 m. vasario 20 d. kompanijos pranešimu, kartu su „iOS 18.4“, „iPadOS 18.4“ ir „macOS Sequoia 15.4“ atnaujinimais „Apple Intelligence“ pasieks ES šalis. Jis taip pat taps prieinamas prancūzų, vokiečių, italų, portugalų (Brazilija), ispanų, japonų, korėjiečių ir supaprastinta kinų kalba.
Pirmasis „Apple Intelligence“ funkcijų paketas ES vartotojams suteiks rašymo įrankius, įskaitant teksto taisymą, perrašymą ir sutrumpinimą, kurie veiks visoje sistemoje, įskaitant trečiųjų šalių programėles. Taip pat vartotojai galės generuoti su „Image Playground“ programėle ir tiesiai klaviatūroje susikurti unikalų jaustuką (angl. emoji), pasitelkę „Genmoji“ funkciją. „Apple“ įrenginių atnaujinimuose numatyti ir DI nuotraukų redagavimo palengvinimai – nuo nepageidaujamų objektų šalinimo iki prisiminimus įamžinančių filmukų kūrimo.
Tarp kitų naujovių galima paminėti patobulintą „Siri“ su geresniu natūralios kalbos supratimu ir konteksto suvokimu, išmanų pranešimų skirstymą bei el. pašto programėlės patobulinimus, apimančius prioritetinių laiškų atpažinimą ir jų santraukų generavimą. „Apple“ pabrėžia, kad šios funkcijos užtikrins aukščiausią privatumo apsaugą nenusižengiant ES teisės aktas.
„Svarbu suprasti, kad „Apple Intelligence“ debiuto atidėjimas Europoje yra laikinas kompromisas, o ne galutinis sprendimas. Tikėtina, kad balandį „Apple“ jau bus radusi būdų, kaip atitikti ES reglamentavimą, išlaikant savo aukštus saugumo ir įrenginių veikimo kokybės standartus. Ši situacija iliustruoja, jog technologinės inovacijos ir reguliavimo paisymas gali eiti išvien, nors kartais tam prireikia kantrybės ir kruopštaus pasiruošimo“, – reziumuoja P. Pakutinskas.
