Lietuvai ruošiantis krizinėms situacijoms ir Baltijos jūroje pasikartojant sabotažo atvejams, kyla klausimas, ar nors vienai dienai Lietuva visiškai liktų be interneto? Ekonomikai gyvybiškai svarbaus interneto visoje Lietuvoje „išjungti“ nepavyks net ir paveikus daugiau kaip vieną ryšių infrastruktūros tašką. Ekspertai ramina, kad ekstremalioms situacijoms esame pasiruošę geriau nei manoma.
Lietuvai ruošiantis krizinėms situacijoms ir Baltijos jūroje pasikartojant sabotažo atvejams, kyla klausimas, ar nors vienai dienai Lietuva visiškai liktų be interneto? Ekonomikai gyvybiškai svarbaus interneto visoje Lietuvoje „išjungti“ nepavyks net ir paveikus daugiau kaip vieną ryšių infrastruktūros tašką. „Bitės“ ekspertai ramina, kad ekstremalioms situacijoms esame pasiruošę geriau nei manoma, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi pranešimo autorių pateikta nuotr.
„Gamtos stichijos, energetiniai šokai ar kibernetiniai išpuoliai daro poveikį ryšių infrastruktūrai bei sklandžiam paslaugų veikimui. Vis tik ryšio tiekėjai mūsų šalyje investuoja į tinklo stabilumą, paslaugų užtikrinimą bei rizikų valdymą tam, kad nuo kritinių situacijų būtume maksimaliai apsaugoti. Nemažiau svarbu ir tai, kad ištikus bet kokiai krizei, jų padariniai būtų kuo mažesni, bet svarbiausia – neliktume be ryšio“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Visiškai atkirsti – nerealu
Situacijos, kai priešiškai nusiteikusios jėgos fiziškai atkerta pasienio regionuose esančius ryšio bokštus – sunkiai tikėtinos. Vis tik net ir tokiam scenarijui įvykus, pasienio gyventojai visiškai neliktų be ryšio.
„Ryšio bokštų tinklas veikia korio principu, kur kiekvieną „akelę“ aptarnauja konkretus ryšio bokštas. Vienam ryšio bokštui nustojus veikti, dalį jo padengiamos teritorijos gali perimti kitas, artimiausiai esantis ryšio bokštas. Dalis mūsų ryšio bokštų taip pat sujungti ir bevielio ryšio radijo relinėmis linijomis, kurios gali veikti net iki 20 km atstumu. Kiti bokštai sujungti požeminiais optiniais kabeliais. Tad fiziškai paveikti visą tinklą net per ilgesnį laiką – sudėtinga“, – paaiškina M. Rauba.
Daugiau kaip penkiolika metų telekomunikacijų ir IT srityje dirbančio eksperto teigimu, net ir turėdama ne šimtus, bet daugiau kaip pusantro tūkstančio bokštų visoje Lietuvoje, bendrovė nuolatos stato bokštus naujose vietose. Taip metodiškai didinamas net ir šiuo metu turimas išties įspūdingas „Bitės“ ryšio padengimas, tankinant esamus tinklus.
Vien pernai „Bitė“ turėjo gerokai daugiau kaip 1600 ryšio bokštų, iš kurių – 820 naujos kartos 5G ryšio bokštų. Šiemet taip pat suplanuota plati naujų ryšio bokštų statybos ir atnaujinimo programa. Ypač didelį dėmesį bendrovė skiria ne tik ryšio kokybei, bet ir plačiam jo padengimui: šiuo metu geras „Bitės“ ryšio padengimas siekia net 99 proc. Lietuvos teritorijos.
„Priešiškoms jėgoms visiškai „išjungti“ ryšio bokštus nėra taip paprasta. Tarkime, galima fiziškai atkirsti į ryšio bokštą nutiestus elektros tinklus. Vis tik visi iki vieno „Bitės“ ryšio bokštai turi integruotas baterijas, kurios užtikrina sklandų ryšio veikimą nuo kelių valandų iki keleto parų net ir visiškai nutrūkus elektros tiekimui. Žinoma, fiziškai sunaikinus visą bokštą toje vietoje padengimas susilpnėtų, tačiau veiktų viena ar kita ryšio technologija iš kito, artimiausio bokšto“, – tinklo veikimo bei atsparumo principus aiškina vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų M. Rauba.
Atkurtų interneto tinklą
Kitas scenarijus, kuriam ruošiasi skaitmeninių paslaugų tiekėjai – paskirstytosios paslaugų trikdymo (angl. DDoS) bei kitos kibernetinės atakos, galinčios paveikti interneto prieigą.
„Kibernetiniai nusikaltimai kelia vis didesnę grėsmę, tad ryšio tiekėjai imasi saugumo sprendimų, užkertančių tokių atakų galimybę tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Didelių DDoS atakų Lietuvoje jau esame turėję, jų metu su nesklandumais susiduria visi ryšio tiekėjai. Pavyzdžiui, jei ataka paveikia tarptautinį interneto ryšį, neveikia tokios populiarios svetainės, kaip „Facebook“, „Google“ ir kitos“, – sako „Bitės“ ekspertas.
Užtikrinti paslaugų vientisumą gali ir duomenų centrų plėtra – jų Lietuvoje ir Latvijoje „Bitė“ turi net šešis: vieną paveikus, kiti automatiškai perimtų jo veiklą. Na, o paveikti visus duomenų centrus net ir per ilgesnį laiką būtų labai sudėtinga dėl geografinių, skirtingų saugumo sprendimų.
Pasak „Bitės“ technologijų direktoriaus, pesimistiškiausias scenarijus būtų, jei priešiškai nusiteikusios jėgos nukirstų kabelius visiems Lietuvoje veikiantiems operatoriams vienu metu. Bet ir tokiu atveju išeitis yra – visiems bendradarbiaujant būtų galima atkurti Lietuvoje veikiančias interneto svetaines, taip pat atkurti ryšį pasinaudojant palydoviniu internetu.
Nesame izoliuoti
„Svarbu suprasti, kad Lietuva nėra izoliuota valstybė – turime apie 10 skirtingų fizinių išėjimų į pasaulį: stambius povandeninius kabelius per Baltijos jūrą į Šiaurės šalis, požeminius kabelius skirtingose vietose į Lenkiją ir Latviją“, – pasakoja M. Rauba.
Kitas svarbus momentas – dirbama ir prie GPS blokavimo prevencijos, kad būtų neįmanoma lokaliai trikdyti radijo įrangos darbo. Pasak pašnekovo, naujos kartos duomenų perdavimo tinklas leidžia užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšio veikimą ir be GPS imtuvo.
„Siekiame, kad visi naujos kartos ryšio bokštai būtų aprūpinti ir naujos kartos duomenų perdavimo tinklu. Tai reiškia, kad jei priešiškos jėgos užblokuotų GPS signalą viename regione, dėl ko kurį laiką prasčiau veiktų ryšys, pagrindiniai ryšio bokštai galėtų tarpusavyje pasidalinti iš palydovų gaunama tarnybine informacija bei užtikrinti stabilų ryšį ir paveiktame regione“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius.
