2024-aisiais metais elektroninių ryšių rinkoje netrūko reikšmingų iššūkių. Gamtos stichijos atskleidė, kad nesame pasirengę užtikrinti ryšį ekstremaliomis sąlygomis. Siaučiantys skaitmeniniai sukčiai gyventojams kainavo milijonus eurų. O ilgalaikio strateginio požiūrio į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje trūkumas bei neefektyvus valstybės turto valdymas stabdo gigabitinio ryšio plėtrą.
2024-aisiais metais elektroninių ryšių rinkoje netrūko reikšmingų iššūkių. Gamtos stichijos atskleidė, kad nesame pasirengę užtikrinti ryšį ekstremaliomis sąlygomis. Siaučiantys skaitmeniniai sukčiai gyventojams kainavo milijonus eurų. O ilgalaikio strateginio požiūrio į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje trūkumas bei neefektyvus valstybės turto valdymas stabdo gigabitinio ryšio plėtrą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiemet siekė išsiaiškinti, kodėl šviesolaidinių tinklų plėtra Lietuvoje yra sustojusi. Prieš 10 metų Lietuva pirmavo visoje Europoje šviesolaidinio tinklo aprėptimi, o šiandien yra tik vidutiniokė, nes tinklo aprėpties augimas per paskutinius 3 metus sustojo ties 78 proc. riba.
Apklausus paslaugų teikėjus, paaiškėjo, kad tarp septynių pagrindinių kliūčių tiesti naujus gigabitinius tinklus yra: infrastruktūros savininkų nenoras įsileisti el. ryšių teikėjus, žemės savininkų keliamos kliūtys, informacijos apie planuojamas statybas trūkumas, leidimų gavimo sudėtingumas, mažo gyventojų tankumo teritorijos, ribota gyventojų perkamoji galia, mažas plačiajuosčio ryšio paslaugų poreikis, nepritaikyti pastatai tinklams tiesti.
RRT apklausti verslo atstovai pabrėžė, kad daugiausiai problemų kyla tiesiant šviesolaidinius tinklus kelio juostoje („Via Lietuva“) ir geležinkelio kelyje („LTG Infra“), nes pagal esamą teisinį reglamentavimą tokie inžineriniai tinklai nepripažįstami kelio ar geležinkelio elementais.
„Pagal Kelių įstatymą, kelias yra transportui ir pėstiesiems skirtas inžinerinis statinys. Įstatyme detaliai aprašyta, kokie elementai sudaro kelią – nuo žemės sankasos iki eismo reguliavimo priemonių, – aiškina RRT pirmininkė Jūratė Šovienė. – 2023 metais priimtos Kelių įstatymo pataisos leido ryšio bokštus statyti kelio juostoje, tačiau šviesolaidinis kabelis ar jo apsauginis vamzdis vis dar nelaikomi kelio elementais. Dėl to jie „Via Lietuva“ traktavimu negali būti tiesiami kelios juostoje. Analogiška situacija susidaro ir su šviesolaidiniais kabeliais geležinkeliuose. Deja, „Teltonikos“ iškelti klausimai ir pakeistas Kelių techninis reglamentas nesprendžia sisteminių kliūčių. Kad šviesolaidžio plėtra būtų sėkminga, ryšių kabeliai turėtų būti tiesiami kelio juostoje, jungiant esamus ryšio bokštus, gyvenvietes bei pramonės ir žemės ūkio objektus.“
Elektroninių sukčių užkardymas
2024 m. mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo taikyti RRT įpareigojimus dėl skambučių blokavimo. Tokiu būdu vidutiniškai per ketvirtį vieno operatoriaus tinkle blokuojama daugiau nei 2 mln. skambučių. Tuo pačiu, įgyvendinant RRT įpareigojimus interneto paslaugų teikėjams blokuoti žalingus interneto resursus, vidutiniškai per parą yra apsaugoma 8,6 tūkst. interneto paslaugų vartotojų.
„Nors padarėme nemažai, tačiau šią kova vis dar tęsiame. Pastebime išaugusį telefoninių sukčiavimų ir taip vadinamo „spufingo“ atvejų skaičių, kai sukčiaus numeris yra pakeičiamas ir rodomas kaip nieko neįtariančio Lietuvos operatoriaus abonento numeris. Sukčiai taip pat aktyviai naudoja duomenų platformas, skirtas perduoti išmaniąsias žinutes“, – sako J. Šovienė.
Pasak jos, kovoje su sukčiais itin svarbus bendradarbiavimas. Dėl to RRT kas pusmetį kviečia atsakingų organizacijų atstovus peržiūrėti esamas priemones ir aptarti jų tobulinimo galimybes.
Pažangus interneto ryšys
Šiemet įvyko IPv6 interneto srauto maršrutizavimo protokolo naudojimo proveržis – nuo 0 proc. 2023 m iki 16 proc. 2024 metais. IPv6 suteikia technologinį pagrindą, kuris užtikrina interneto tinklų efektyvumą, saugumą ir augimą ateityje. Tokio šuolio priežastis – RRT nustatyti įpareigojimai operatoriams, diegiantiems 5G tinklus ir teikiantiems naujos kartos ryšio paslaugas.
„IPv6 adresų skaičius yra milžiniškas, o šiuo metu Lietuvoje naudojamo IPv4 protokolo laisvi adresai išsekę, todėl operatoriai turėtų aktyviau išnaudoti IPv6 galimybes. Vartotojams IPv6 užtikrina greitesnį, saugesnį ir patikimesnį ryšį, kartu suteikdamas galimybę prijungti daugiau įrenginių prie interneto be trikdžių,“ - teigia J. Šovienė.
Plačiajuosčio ryšio užtikrinimas visiems ir visada
Šiuo metu RRT siekia įpareigoti elektroninių ryšių tinklų teikėjus imtis prevencinių priemonių, kad ryšys nenutrūktų net ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, įvykus audrai ar dingus elektros tiekimui.
„Kaip kažkada elektra, taip dabar elektroniniai ryšiai yra vienas svarbiausių mūsų pažangos variklių. Nuosekliai judame link gigabitinės visuomenės, todėl neturėtume palikti nei vieno šalies gyventojo be ryšio net ekstremaliomis sąlygomis“, – pabrėžia J. Šovienė.
RRT atliktas Baltųjų zonų tyrimas nustatė teritorijas, kuriose nėra ir per trejus metus neplanuojama įrengti tinklų, galinčių užtikrinti bent 100 Mb/s ryšio sparta.
„Nors 59 proc. šalies teritorijos patenka į Baltąsias zonas, vertinant gyvenamųjų patalpų atžvilgiu, šiose zonose yra tik 7 proc. visų gyvenamųjų patalpų. Šiuo metu beveik 83 proc. gyvenamųjų patalpų galima naudotis 100 Mb/s arba spartesniu ryšiu“, – aiškina RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Tyrimo rezultatai sudaro galimybes viešojo ir privataus sektoriaus atstovams analizuoti Baltąsias zonas ir priimti sprendimus dėl elektroninių ryšių tinklų plėtros šiose teritorijose.
