Šiuolaikiniai kariniai konfliktai tampa vis labiau priklausomi nuo vadinamosios elektroninės karybos – kai mūšio lauke pasitelkiamos tokios technologijos kaip ryšio sistemos, radarai ar navigacija. Kariuomenės nuolat ieško sprendimų, kaip ne tik tobulinti savo elektroniką, bet ir slopinti priešo turimas priemones. Lietuvos mokslininkai taip pat svarsto galimybes prisidėti prie šalies technologinio pasiruošimo.
Šiuolaikiniai kariniai konfliktai tampa vis labiau priklausomi nuo vadinamosios elektroninės karybos – kai mūšio lauke pasitelkiamos tokios technologijos kaip ryšio sistemos, radarai ar navigacija. Kariuomenės nuolat ieško sprendimų, kaip ne tik tobulinti savo elektroniką, bet ir slopinti priešo turimas priemones. Šios srities aktualumą ypač parodė naujausi karai Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Netolstančių geopolitinių grėsmių kontekste Lietuvos mokslininkai taip pat svarsto galimybes prisidėti prie šalies technologinio pasiruošimo. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė dirba su aukšto dažnio elektromagnetinėmis bangomis – kurios, tikimasi, svariai pasitarnaus mūsų krašto ir sąjungininkų apsaugai.
Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė. FTMC nuotrauka
Įveikti dūmų uždangą
Mokslininkės vystomos optoelektroninės sistemos veikia terahercų bangų ruože. Šis ruožas įsiterpia tarp aukštadažnės elektronikos ir tolimosios infraraudonos spinduliuotės (fotonikos) ruožų ir apima elektromagnetinių bangų dažnius nuo kelių šimtų gigahercų iki kelių terahercų.
„Dėl itin aukšto dažnio (apie 1012 Hz), šis ruožas laikomas potencialiu kurti bevielį ateities ryšį, kuris duomenų kiekius perduos dar didesniais greičiais ir pranoks dabartines 5G technologijas. Iššūkių kol kas nemažai, tačiau mokslininkai turi daug vilčių, kad terahercai padės užtikrinti veiksmingą ryšį tarp šaltinių, kurie nebus labai nutolę vienas nuo kito“, – pasakoja pašnekovė.
FTMC inovacijų vadybininkas dr. Karolis Stašys priduria, kad šiuolaikiniame kare naudojama vis daugiau dronų bei robotizuotų sistemų, todėl itin svarbu, kad jos viena su kita gebėtų nuolat komunikuoti tarpusavyje ir keistis milžiniškais duomenų kiekiais: „Tradicinės komunikacijos sistemos tokių apkrovų jau nebepakelia – o aukštadažnės sistemos atveria naujus reikiamus ryšio kanalus.“
Tai turint omenyje, FTMC siekia sukurti naujos kartos jutiklius, kurie terahercų bangas „įdarbintų“ ne tik civilinėms, bet ir gynybos pramonės reikmėms.
Užsiminėme apie komunikaciją, tačiau ši technologija turėtų būti pritaikoma ir spektroskopijoje ekstremalių situacijų atveju. Kalbant tiksliau, itin jautrūs jutikliai leistų identifikuoti kenksmingas chemines medžiagas ir iš anksto informuoti aplinkinius gyventojus.
„Pavyzdžiui, jeigu aplinka tampa užteršta tam tikromis dujomis, įdiegus kompaktišką aukštadažnę terahercinę sistemą būtų galima stebėti optinius dujų pėdsakus. Galbūt tai praverstų ne tik mūšio lauke, bet ir leistų kurti išmanesnes ankstyvas perspėjimo sistemas, kurios padėtų apsaugoti civilius nuo cheminio pavojaus ar oro taršos.
Dar viena svarbi terahercų bangų savybė – šią technologiją galima panaudoti esant dūmų ar dulkių uždangai. Aukštadažnės bangos ilgis yra apie vieną milimetrą. O tokia banga „apeina“ dulkių, dūmų daleles, tad tai leistų užfiksuoti objektus, esančius už uždangos“, – sako D. Čibiraitė-Lukenskienė.
Pasak K. Stašio, ištobulinus šią technologiją, reikėtų siekti, kad naujoji jutiklių sistema tilptų ant kario aprangos ir padėtų jam orientuotis ekstremaliose situacijose.
Mokslas pasiruošęs imtis darbų
Kalbant apie kitas gynybai naudingas mokslines tematikas, pašnekovai teigia, kad nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios per keletą metų žymiai išaugo bendradarbiavimas tarp Lietuvos kariuomenės, verslo ir FTMC. Šis mokslinių tyrimų institutas tapo dviejų organizacijų – Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos bei Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos – nariu, taip pat pradėjo vystyti bendrus mokslo projektus su Kariuomene ir pramone. Tam tikslui dirba FTMC tyrėjai iš įvairių mokslinių skyrių.
„2023 m. vasarą pasirašėme sutartį su Lietuvos kariuomene mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Šios sutarties pagrindu sukūrėme keletą reikšmingų technologijų, kurios jau perduotos įmonėms tobulinti ir gaminti. Be to, nuo 2022 m. vasario FTMC atsirado net aštuoni tokie trišaliai, į gynybą orientuoti, projektai. Dėl suprantamų priežasčių šių projektų ir jų detalių atskleisti negalime, bet tai susiję su naujos kartos ginkluote, radarų sistemomis ir lazeriniu ryšiu.
Karolis Stašys. FTMC nuotrauka
Žinoma, pamatus šiam įdirbiui paklojome gerokai anksčiau. Dar 2014 m., po Krymo aneksijos, supratome, kad gynybos sritis taps prioritetine – todėl savo Centre pradėjome vystyti gynybos tematiką ir stipriau komunikuoti su Kariuomene“, – pasakoja dr. K. Stašys.
Vis dėlto, pastebi dr. D. Čibiraitė-Lukenskienė, komunikacijos tarp Kariuomenės, verslo bei mokslo reikia dar glaudesnės – nes vien pramonės pajėgumų jau nebeužtenka:
„Mes, mokslininkai, nebūname mūšio lauke ir neturime informacijos, kurią gauna Kariuomenė. Todėl dažnai nežinome konkrečių Kariuomenės poreikių. Svarbu, kad kariškiai ne tik informuotų pramonę, bet ir palaikytų tolesnį pramonės ir mokslininkų bendradarbiavimą ieškant sudėtingų sprendimų. Mokslo institucijos turi sukaupusios didelį žinių ir technologijų bagažą, kuris gali būti naudingas tiek Kariuomenei, tiek verslui. Yra svarbu žinoti apie aktualias ar numatomas problemas, kad būtų lengviau susitarti, kokioms mokslo kryptims mūsų tyrėjai turėtų suteikti pirmenybę.“
„Kalbant apie krašto apsaugą ir jos poreikius, anksčiau paplitęs požiūris būdavo pirkti tai, kas yra rinkoje. Bet paskui imta suprasti, kad jeigu karinės technologijos jau yra parduodamos, apie jas žino ir priešas. Šitaip dingsta tam tikra potenciali mūsų persvara. Todėl turime ne tik naudotis esama rinka, bet ir sukurti tai, ko dar nėra prekyboje. Šitoks požiūrio pokytis buvo vienas didžiausių lūžių Lietuvos kariuomenėje – tuo labai džiaugiamės ir skatiname vieni kitus judėti pirmyn“, – sako FTMC inovacijų vadybininkas K. Stašys.
