Prancūzijos gynybos inovacijų agentūrai kartu su Prancūzijos bendrove „Cailabs“ pavyko sukurti didelės spartos optinį palydovinį ryšį tarp žemoje orbitoje skriejančio nanopalydovo ir komercinės optinės antžeminės stoties.
Prancūzijos gynybos inovacijų agentūrai (AID) kartu su Prancūzijos bendrove „Cailabs“ pavyko sukurti didelės spartos optinį palydovinį ryšį tarp žemoje orbitoje skriejančio nanopalydovo ir komercinės optinės antžeminės stoties – tai, pasak jų, pirmas toks pasiekimas pasaulyje.
Kaip rašo „Breaking Defense“, Prancūzijos gynybos ministerija teigė, kad šis projektas prisideda prie 2024-2030 m. karinio programavimo įstatymo tikslų, į kuriuos įtrauktos ir šalies pastangos pagerinti savo karinį kosmosą.
„Palydovinis lazerinis ryšys yra vis labiau dominanti sritis daugeliui vyriausybių, nes jos siekia padaryti internetą atsparesnį užpuolikams, įskaitant povandeninius kabelius, kuriais dabar perduodama didžioji dalis transatlantinio interneto srauto. Be to, lazerinis ryšys tiek tarp palydovų, tiek tarp palydovų ir antžeminių stočių leidžia per trumpesnį laiką perduoti didelius duomenų kiekius“, – teigiama leidinyje.
„Kiti jau įrodė, kad galima sukurti lazerinį ryšį tarp palydovo ir antžeminės stoties, tačiau mes siūlome realų produktą, kuris egzistuoja ir kurį galima nusipirkti iš gatavos įrangos“, – sakė optinę antžeminę stotį sukūrusios bendrovės „Cailabs“ vienas iš įkūrėjų ir generalinis direktorius Jeanas-François Morizuras.
Jis sakė, kad bendrovė jau pardavė bent septynias antžemines stotis, „apie kurias leidžiama kalbėti“ Pietų Korėjai, Australijai, Graikijai, Prancūzijai ir Jungtinėms Valstijoms. Jis patikslino, kad šias stotis pirko ir tiesiogiai šalys, ir vyriausybėms dirbančios bendrovės.
„Cailabs“ antžeminė stotis „yra maždaug keturių metrų skersmens baltas kupolas, iš kurio kyšo didelis teleskopas“. Pasak „Cailabs“ generalinio direktoriaus, technologijos esmė – tai, kaip apdorojama šviesa, patekusi į teleskopą.
Nanopalydove esantis lazerinis ryšio terminalas, kurį pagamino kita nedidelė Prancūzijos bendrovė „Unseenlabs“, taip pat yra galutinis produktas. Šiuos terminalus, paaiškino Morizuras, parduoda daugybė firmų, o JAV kosmoso plėtros agentūros dėka jie visi turėtų būti suderinami.
„Breaking Defence“ duomenimis, Kosmoso plėtros agentūra parengė orbitinio lazerinio ryšio standartus, kuriuos ketina naudoti.
Prancūzijos eksperimentą AID pradėjo 2023 m. pabaigoje, paleisdama „Keraunos“ palydovą ir siekdama išbandyti didelės spartos optinį ryšį, pagrįstą novatoriška „Cailabs“ sukurta technologija.
AID skyrė 5,5 mln. eurų (6,1 mln. JAV dolerių) finansavimą „Keraunos“ projektui, kuriame taip pat dalyvavo „Unseenlabs“, dar viena startuolė iš Renneso (Vakarų Prancūzija).
Komanda sugebėjo per kelias minutes sukurti stabilų lazerinį ryšį ir taip ne tik stebėti žemoje Žemės orbitoje skriejantį nanopalydovą iš optinės antžeminės stoties, bet ir priimti iš palydovo siunčiamus duomenis.
Gynybos ministerija savo pareiškime paaiškino, kad „optinio ryšio privalumai, palyginti su įprastiniu radijo ryšiu, yra jo greitis, privatumas ir nepriklausomybė nuo radijo bangų naudojimą koordinuojančių taisyklių. Nors šį optinį ryšį kartais gali trikdyti atmosferos turbulencijos, „Keraunos“ palydovas sugeba jas apeiti ir pasiekti optimalią perdavimo kokybę.“
Ekspertų teigimu, ši sistema gali būti integruota į būsimas karinių palydovų sistemas.
„Unseenlabs“ naujų technologijų direktorius Džonatanas Galičas (Jonathan Galich) teigia, kad ‚ši sėkmė atspindi kompanijos gebėjimą greitai iškelti į orbitą puikiai veikiančią sudėtingą sistemą“.
Palydovų našumo derinimas su „Cailabs“ optinėmis naujovėmis atveria kelią greitesniam ir saugesniam ryšiui. Kovo mėnesį Raudonojoje jūroje nutrūko keturi iš 15 povandeninių telekomunikacijų kabelių, jungiančių Europą, Aziją ir Afriką bei teikiančių pasaulines interneto ir telekomunikacijų paslaugas.
Tai buvo „Asia-Africa-Europe 1“, „Europe India Gateway“, „Seacom“ ir „TGN“ linijos, kuriomis perduodama 25 proc. duomenų srauto regione. HGC Global Communications Limited (Honkongas) teigė, kad apie 15 proc. duomenų srauto iš Azijos keliauja į vakarus, o 80 proc. šio srauto perduodama šiais povandeniniais kabeliais Raudonojoje jūroje.
Bendrovė teigė, kad pažeisti kabelių segmentai yra pietinėje Raudonosios jūros dalyje, priklausančioje Jemeno jurisdikcijai. Savo ruožtu husių grupuotė, kuri anksčiau sistemingai atakavo laivus Raudonojoje jūroje, neigė, kad yra susijusi su šiuo incidentu.
