2023 m. Lietuva padarė didelę pažangą didindama gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygį ir dirbančių informacinių ir ryšio technologijų (IRT) specialistų skaičių, taip pat gerindama 5G ryšio aprėptį, kuri apima 98,9 proc. apgyvendintų vietovių, atskleidė ES skaitmeninio dešimtmečio pažangos vertinimo ataskaitos duomenys.
2023 m. Lietuva padarė didelę pažangą didindama gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygį ir dirbančių informacinių ir ryšio technologijų (IRT) specialistų skaičių, taip pat gerindama 5G ryšio aprėptį, kuri apima 98,9 proc. apgyvendintų vietovių, atskleidė ES skaitmeninio dešimtmečio pažangos vertinimo ataskaitos duomenys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau vis dar išlieka iššūkių, ypač susijusių su pažangiųjų technologijų, tokių kaip dirbtinio intelekto ir debesijos, įsisavinimu įmonėse. Kitas didelis iššūkis – skaitmenizacijos ir žalumo sinergija. Siekiama, kad skaitmeninių technologijų indėlis tvarumo klausimuose augtų, pavyzdžiui, modernūs technologiniai sprendimai padėtų mažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Europos Komisija pažymi, kad Lietuva turėtų užtikrinti prieigą prie spektro inovatyvioms verslas-verslui (B2B) ir verslas-vartotojui (B2C) aplikacijoms, skatinti operatorius spartinti savarankiškų 5G tinklų diegimą.
„Mes prisidėsime prie šių rekomendacijų įgyvendinimo, užtikrindami, kad būtų laikomasi 5G nustatytų plėtros reikalavimų, taip pat suteiksime dažnių resursą lokaliam 5G privačių tinklų diegimui“, – sako Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė.
Sustojusi šviesolaidinių tinklų plėtra
Pasak jos, nors Lietuva pirmauja 5G srityje, tačiau reikia daugiau pastangų plėtojant šviesolaidinius tinklus, kad iki 2030 m. būtų pasiektas skaitmeninio dešimtmečio tikslas.
„Dar 2021 metais pasiekta 78 proc. Lietuvos namų ūkių šviesolaidiniais tinklais aprėptis ir 2023 m. išliko beveik tokia pati – siekė 78,1 proc. Deja, didžioji dalis namų ūkių, kurie neturi galimybės naudotis šviesolaidiniais tinklais teikiamomis paslaugomis yra kaimiškose ar nutolusiose vietovėse ir tai lemia skaitmeninę atskirtį, – apgaileistauja J. Šovienė, kurios teigimu, investicijos į infrastruktūrą, tinklus, sveriamos kaštų naudos ekonominiais principais. – Paskutiniais metais dažnai girdėjome rinkos dalyvių argumentus, kad dėl mažo vartotojų skaičiaus nutolusiose ir mažai apgyvendintose teritorijose neapsimoka statyti antžeminių ryšių tinklų.“
Tuo metu Europos Komisija pažymi, kad Lietuva turėtų ne tik tęsti, bet ir didinti pastangas, kad iki 2030 m. Europa pasiektų norimą tikslą. Šiuo atveju svarbu, kad politikos formuotojai peržiūrėtų numatytas priemones ir atsižvelgtų į EK rekomendaciją intensyvinti pastangas diegti gigabitinį tinklą, skatinant viešąsias ir privačias investicijas, ypač regionuose.
„Norėdami, kad 1Gbps ryšys būtų pasiekiamas 100 proc. namų ūkių, turime numatyti tam reikšmingas papildomas lėšas, kurios turėtų būti naudojamos šviesolaidiniams tinklams ir 5G tinklams nutiesti ir plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti namų ūkiams, esantiems baltosiose zonose“, – teigia RRT pirmininkė, kurios manymu, padėti išspręsti ryšio problemas nutolusiose teritorijose gali ir antžeminių tinklų integracija su palydovinio ryšio tinklais.
Tiesiant šviesolaidinius tinklus, svarbu, kad lėšos būtų nukreipiamos ne vien į pagrindinių ar magistralinių tinklo segmentų statybą, tačiau ir į prieigos tinklo, t. y. tos tinklo dalies, kuria prijungiami galutiniai paslaugų gavėjai, vystymą.
Skaitmeninių įgūdžių svarba
Skaitmeninei pažangai būtina ne tik išplėtota infrastruktūra, bet ir skaitmeninių įgūdžių turintys vartotojai, kurie gali pasinaudoti skaitmeninės infrastruktūros teikiamomis galimybėmis. Kaip jau minėta, EK įvertino Lietuvos daromą pažangą, tačiau pastebėjo, kad reikia daugiau iniciatyvų, skirtų visuomenės skaitmeninių įgudžių lavinimui.
„Pernai startavo mūsų projektas „Nė vienas nėra pamirštas“, skirtas būtent mažinti senjorų skaitmeninę atskirtį. Nuo šių metų pradžios jau surengėme paskaitas apie 1,5 tūkst. senjorų. Mūsų ekspertai keliauja po visos Lietuvos bendruomenes ir bendradarbiaudami tiek su viešojo, tiek su privataus sektoriaus atstovais edukuoja senjorus, kaip patogiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, apsisaugoti nuo sukčiavimo atvejų, kokios yra jų kaip vartotojų teisės“, – sako J. Šovienė, RRT pirmininkė.
RRT ekspertai taip pat dirba ir su moksleiviais – visoje Lietuvoje skaito paskaitas apie saugaus elgesio internete taisykles, kasmet su partneriais organizuoja Saugesnio interneto dieną, dalyvauja projekte „Vilnius yra mokykla“.
