Krizės atveju kortelės nebus bevertės: estai pristatys atsiskaitymų be interneto sprendimą, Lietuva irgi pakeliui

Estijos bankas kuria sprendimą, kad krizės metu būtų galima atsiskaityti kortele už būtiniausias paslaugas net ir neturint interneto ryšio. Estijos banko reglamentas įsigalios kitų metų sausio 1 d. Iki to laiko turėtų būti aišku, kurie paslaugų teikėjai priims mokėjimus kortelėmis be interneto ryšio. Lietuvos bankas taip pat prisideda prie tokio sprendimo kūrimo, bet visas detales laiko griežtoje paslaptyje.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Kaip skelbia Estijos nacionalinis transliuotojas ERR, Estijos bankas mokėjimus kortelėmis priskyrė prie būtiniausių paslaugų, kurios turi veikti net ir krizės metu – net tada, kai sistema negali prisijungti prie interneto.

„Šio pakeitimo motyvas – pasirengti galimiems mokėjimų kortelėmis sistemos sutrikimams, kad žmonės ir tokiu metu galėtų atlikti operacijas kortelėmis. Tai bus labai svarbu ateityje perkant tokius būtiniausius pirkinius kaip maistas, degalai ir vaistai“, – ERR aiškino Estijos banko Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų departamento vadovas Raineris Oltas.

Estijoje kasdien atliekama milijonas mokėjimų kortelėmis. Estijos mažmenininkų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais atsiskaitymai kortelėmis sudarė 70 proc. parduotuvėse atliktų operacijų.

SEB įmonių bankininkystės tarnybos vadovas Peepas Jalakas ERR teigė, kad šis pokytis bankams nesukelia didelių papildomų užduočių.

„Šiandien bankams nedaug kas keičiasi. Techninės galimybės jau yra kortelių skaitytuvuose“, – pastebėjo P. Jalakas.

Neprisijungus prie interneto mokėjimai bus taikomi tik būtiniausioms paslaugoms, o operacijų limitai bus nustatyti bendradarbiaujant su tarptautiniais mokėjimo paslaugų teikėjais. Bekontakčių mokėjimų nebus galima atlikti be tinklo ryšio, nurodoma publikacijoje.

„Žmonės, įpratę bakstelėti savo išmaniuosius telefonus ar išmaniuosius laikrodžius, ką dabar daro penktadalis estų, tokiais atvejais turės naudoti savo fizines banko korteles ir pirkinius patvirtinti PIN kodu“, – leidiniui sakė R.Oltas.

Lietuvos bankas: panaši galimybė kuriama ir pas mus

Lietuvoje mokėjimo kortelės ir kiti būdai taip pat yra paplitę gerokai labiau nei grynieji. Skaičiai svyruoja priklausomai nuo informacijos šaltinio, tačiau nėra abejonių, kad šiandien tai – dominuojantis atsiskaitymo būdas šalyje.

Štai pavyzdžiui, „Luminor“ banko užsakymu atlikta ir lapkritį paskelbta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad grynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas nurodo atsiskaitantys tik 15 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu daugiau kaip keturi penktadaliai Lietuvos gyventojų (81 proc.) nurodo naudojantys banko kortelę.

Tad egzistuoja reali tikimybė, kad netikėtos krizės atveju didžiuma gyventojų pinigų tuomet būtų ne piniginėje, o banko kortelėje.

Visgi Lietuvos bankas nurodo, kad tokia galimybė yra kuriama ir Lietuvoje.

„Bankai turi veiklos tęstinumo planus, kuriuose numato priemones ir veiksmus, kurių jie imtųsi įvairių iššūkių atvejais. Lietuvos bankas 2024 m. kovo mėn. patvirtino Bankams skirtų mokėjimo paslaugų teikimo ir grynųjų pinigų išdavimo mobilizacijos metu reikalavimų aprašą, kuris iš esmės papildo minėtus planus, juo dabar yra kuriamas naujas, papildomas apsaugos elementas – nauja galimybė tam tikromis aplinkybėmis užtikrinti, kad dingus ryšiui būtų galima naudotis mokėjimo kortelėmis kritiniams atsiskaitymams“, – rašoma 15min gautame Lietuvos banko atsakyme.

Daugiau informacijos apie tai, kada toks sprendimas galėtų būti įgyvendintas, Lietuvos bankas nurodė neteiksiantis.

„Valdant įvairias rizikas, veiklos tęstinumo planai ir informacija apie jų įgyvendinimą yra konfidencialūs, šios informacijos neteikiame ir nekomentuojame“, – rašoma gautame komentare.

Lietuvoje veikiančio SEB banko atstovai, paklausti apie tokią galimybę ir techninį jos įgyvendinimą, nukreipė atgal į Lietuvos banką.