Į LRT GIRDI kreipėsi skaitytoja, teigdama, kad kelis kartus sulaukė nepažįstamų numerių skambučių, o perskambinus jų savininkams, jie teigė moteriai neskambinę. Ekspertai perspėja – tai dvigubos sukčių schemos dalis. Visų pirma, jie pasisavina atsitiktinių žmonių numerius, o tuomet jais prisidengdami skambina aukoms ir bando iš jų išvilioti ypatinguosius asmens duomenis ar pasipelnyti. 
Į LRT GIRDI kreipėsi skaitytoja, teigdama, kad kelis kartus sulaukė nepažįstamų numerių skambučių, o perskambinus jų savininkams, jie teigė moteriai neskambinę. Ekspertai perspėja – tai dvigubos sukčių schemos dalis. Visų pirma, jie pasisavina atsitiktinių žmonių numerius, o tuomet jais prisidengdami skambina aukoms ir bando iš jų išvilioti ypatinguosius asmens duomenis ar pasipelnyti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Keletas panašių situacijų per trumpą laiką
„Per gana trumpą laiką įvyko tokios situacijos: vieną kartą nespėjusi pakelti ragelio, radau praleistą skambutį, kitą kartą – įjungus išjungtą telefoną atėjo žinutė su informacija, kad skambino. Į tuos numerius perskambinau ir abiejų numerių savininkai nustebę nesuprato, apie kokį skambinimą į mano telefono numerį eina kalba, nes jie neskambino“, – pasakoja skaitytoja Agnė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
Moteris teigė, kad šios situacijos jai pasirodė gana neįprastos dar ir todėl, kad su jai skambinusių numerių savininkais ji susisiekė nedelsdama.
„Pirmojoje situacijoje praėjo kelios sekundės, tai žmogus tikrai suprastų, jei būtų skambinęs. Antruoju atveju, nusiunčiau tuo numeriu ekrano nuotrauką su įrodymu, kad man buvo skambinta iš jo numerio, bet žmogus savo skambučių registre niekur skambinimo man nerado“, – sako skaitytoja, kuri kreipėsi į LRT GIRDI, siekdama išsiaiškinti, kaip ir kodėl tokios situacijos įvyksta, ar reikėtų įtarti kažką negero.
Kibernetinio saugumo srityje dirbanti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkė doc. dr. Agnė Brilingaitė teigia, kad už panašių situacijų dažniausiai slypi sukčiai.
„Jeigu telefono aparatas rodo praleistą skambutį arba nespėjama atsiliepti, bet pabandžius susisiekti su telefono valdytoju, jis nieko apie skambutį nežino, tada potencialiai tai gali būti bandymas sukčiauti telefonu. Tiksliau, susidurta su sukčiais (angl. scammers)“, – sako ekspertė.
Sukčiai dažniausiai skambina iš užsienio
Pagrindinis sukčių, skambinančių savo aukoms, siekis yra likti neatpažintiems, todėl jie gali naudoti numerio pakeitimo taktiką, žinomą anglišku terminu „Caller ID spoofing“. Pastarosios esmė – piktavaliai be žmogaus žinios naudoja jo numerį vykdydami apgavystes. Tuomet auka, kuriai sukčiai skambina, savo telefono ekrane mato ne sukčiaus, o visiškai niekuo dėto žmogaus numerį.
Kadangi skaitytoja Agnė naudojasi „Tele2 Pildyk“ planu, LRT kreipėsi į „Tele2“, prašydama pakomentuoti situaciją.
Linas Marcinkevičius, „Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas papasakojo, kad piktavalių pasitelkiamas „Caller ID spoofing“ metodas nėra naujiena. Visgi jį naudojančius sukčius identifikuoti darosi vis sudėtingiau.
„Telefoniniai sukčiai neretai skambina iš užsienio valstybių. Anksčiau greičiau galėjome tokią veiklą identifikuoti ir stabdyti, nes jie tam naudojo pakeistus užsienietiškus numerius. Dabar lietuviai neretai sulaukia sukčių skambučių ir iš lietuviškų numerių, nors skambinantieji tikrai ne mūsų tautiečiai.
Nusikaltėliai naudoja vadinamąjį numerio pakeitimą (angl. „Caller ID spoofing“), o virtualius numerius nuolat keičia, todėl atpažinti veiklą darosi sunkiau“, – pasakoja ekspertas.
Jis sako, kad įgyvendindami „Caller ID spoofing“ atakas sukčiai pasitelkia tiek naudojamus, tiek jau ir nebenaudojamus numerius.
„Kai sukčiai pasitelkia nenaudojamą numerį, į jį tiesiog neįmanoma perskambinti. Tačiau kai kuriais atvejais nusikaltėliai panaudoja ir realiam žmogui priklausantį numerį – tokiu atveju, mėginant perskambinti, skambučio sulaukia jau niekuo dėtas numerio savininkas“, – sako L. Marcinkevičius.
Kartais gali tekti keisti telefono numerį
Jeigu sulaukiate nepažįstamų žmonių žinučių ar skambučių, esą jiems skambinote, nors iš tiesų to nedarėte, greičiausiai jūsų numeris buvo panaudotas sukčiavimo schemai. Anot kibernetinio saugumo ekspertės, dėl to gali kilti įvairių problemų, pradedant nuo finansinių ir baigiant susijusių su teisėsauga.
„Skambinantys pasipiktinusieji turbūt yra mažiausia problema, juk sukčiai pereis prie kitų numerių ir skambučiai baigsis. Pirmiausia, tai gali tekti keisti telefono numerį, nes jį galbūt įtrauks į sukčių sąrašus, tada gali būti finansinių problemų, nes kai kuriais atvejais gali tekti susimokėti už tuos skambučius, kuriuos atliko sukčiai.
Ir žinoma, bus rūpesčių su teisėsauga aiškinantis, kad tikrai niekam nebuvo skambinta, jei sukčius lydėjo sėkmė ir aukos atidavė savo informaciją“, – sako dr. A. Brilingaitė.
Be to, kai kada piktavaliai pasitelkę pavogtą numerį gali paskambinti šimtams kitų abonementų, kurie vėliau bando perskambinti nieko nenutuokiančiam žmogui. Tuomet sukčiai gali šantažuoti žmogų – siūlyti jam savo numerį išsipirkti. Visgi VU MIF mokslininkė teigia, kad net ir sumokėjus už „ramybę“ nėra garantijos, kad sukčiai laikysis žodžio.
„Tele2“ atstovas L. Marcinkevičius primena, kad jei spėjate, jog jūsų numeris buvo pavogtas, svarbu informuoti savo mobiliojo ryšio operatorių.
„Jeigu įtariate, kad jūsų numerį panaudojo „spoofing‘ui“ (t. y. sulaukiate žinučių ar skambučių, kad skambinote kitiems, nors to nedarėte), reikėtų pranešti savo mobiliojo ryšio operatoriui, kad jis užkirstų kelią tolesniam jūsų numerio naudojimui blogiems tikslams“, – sako L. Marcinkevičius.
Paskambino telefoniniai sukčiai?
Kibernetinio saugumo specialistė dr. A. Brilingaitė pasakoja, kad, kol tikrieji numerių savininkai to net nenutuokia, sukčiai technologinėmis priemonėmis pavogtus numerius panaudoja siekdami išvilioti ypatinguosius asmens duomenis ir gauti finansinės naudos.
„Numeriai gali būti vietiniai ir užsienio. Todėl gali atrodyti, kad skambina kažkas iš vakarietiškojo užsienio, o atsiliepus kalba rusiškai ar lietuviškai. Atsiliepus gali kalbėti robotas, duodantis instrukcijas, ką daryt, jei norima konsultacijos kažkokiu klausimu, arba žmogus, kuris įkalbinėja į kažką investuoti arba „praneša“ apie užblokuotą banko sąskaitą arba pašto paskyrą, kurią siekiant atblokuoti, žinoma, reikia pateikti privačius duomenis“, – sako VU MIF mokslininkė.
„Caller ID spoofing“ metodas, pasak A. Brilingaitės, sukčiams yra labai palankus, nes net ir išvilioję iš savo aukos tai, ko jiems reikia, jie ko gero nebus identifikuoti. Deja, tai viską apsunkina, kai kalbama apie žmones, kurie sukčiams patikėjo savo asmeninę informaciją.
„Numerių vagysčių tikslas yra išvilioti privačius duomenis ar tapatybes siekiant naudos. Jei telefoninių sukčių auka atskleis asmeninę informaciją, o paskui nukentėjusi susisieks su teisėsauga, bus sunku įrodyti, kas tiksliai yra sukčius ir kas pavogė pinigus iš banko sąskaitos ar pan.“, – pasakoja pašnekovė.
Ką daryti, kad numeris nebūtų pavogtas?
Siekiant sumažinti riziką, kad numeris bus pavogtas, Vilniaus universiteto mokslininkė dr. A. Brilingaitė pataria laikytis kibernetinės higienos ir atsakingai naudotis paslaugomis skaitmeninėje erdvėje.
„Pavyzdžiui, nežymėti visų varnelių, kur jos neprivalomos. Dažnai pasirašant sutartį, būna punktas apie kontakto perdavimą trečiosioms šalims dėl paslaugų pasiūlymo. Ar dažnai susidomite medicinos paslaugomis, kurių reklama ateina iš kažkokios įmonės, kurios paslaugomis net nesinaudojate? Jei atsakymas – retai, tai gal ir neverta sutikti, kad jums skambinėtų trečiosios šalys“, – sako specialistė.
Be to, ji primena, kad telefono numeris yra dalis skaitmeninės tapatybės, todėl nevertėtų jo naudoti bet kur ir bet kaip.
„Juk nerašinėjame numerio ant visų popierių, tai kodėl jį visur rašome socialiniuose tinkluose ar skelbimų sistemoje, kuri saugo istorinius duomenis?“ – svarsto kibernetinio saugumo ekspertė dr. A. Brilingaitė.
Kaip neužkibti ant ypatinguosius asmens duomenis bandančių išvilioti sukčių kabliuko?
Tačiau, kaip neužkibti ant antrosios sukčių schemos dalies, kai paskambinus bandoma išvilioti asmeninę informaciją ar pinigus?
Visų pirma, svarbu žinoti, kad mobiliųjų tinklų operatoriai turi nemažai priemonių, kuriomis atpažįsta ir stabdo sukčių skambučius, kai sistema mato, kad naudojamas lietuviškas numeris, nors skambinama iš užsienio.
Be to, vyriausiasis „Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius pasakoja, kad šių metų pradžioje Ryšių reguliavimo tarnyba patobulino teisinę bazę ir suteikė teisę operatoriams saugoti vartotojus filtruojant SMS, jei jos turi bandymo sukčiauti požymių.
Visgi mobiliojo ryšio operatoriai sutaria – sukčiai yra išradingi ir nuolat keičia savo veikimo taktikas, be to, apgaules vykdo pasitelkdami ne tik įprastas žinutes ar skambindami, bet ir naudodamiesi įvairiomis bendrauti skirtomis programėlėmis, tokiomis kaip „WhatsApp“, „Viber“, „Messenger“ ar žaidimų pokalbių platformomis. Tad svarbu išlikti budriems.
Mobiliųjų telefonų operatoriai rekomenduoja:
- Niekada neperskambinti, jei numeris yra nepažįstamas ir jūs nelaukiate skambučio.
- Jei jau atsiliepėte nepažįstamam numeriui, svarbu jokiais būdais nesidalyti savo asmens duomenimis, neatskleisti asmeninės informacijos.
- Jeigu skambinantysis apsimeta įstaigos atstovu, pokalbį kuo greičiau nutraukti ir pačiam susisiekti su minėta įstaiga oficialiai skelbiamais kontaktais.
- Jeigu vis dėlto sukčiams pavyko jus įvilioti į pinkles, apie tai būtina iškart pranešti policijai.
- Kai skambučiai įkyrūs ir nesiliauja kelias dienas, galima pačiam blokuoti skambinančiųjų numerius savo telefone arba kreiptis į operatorių.
- Niekada nespausti jokių prisegtų nuorodų, jei jūs nepažįstate siuntėjo.
- Jei jau paspaudžiate, reikia stebėti naršyklės pranešimus ir jokiu būdu nevesti jokių sąskaitos ar banko kortelės duomenų.
