Kai policijos pareigūnai pričiumpa pažeidžiant tam tikras taisykles, būna nemalonu. Dar nemaloniau, jei apkaltinę paskiria baudą, nors iš tiesų pažeidimo nepadarei. Tokiu atveju nutarimą galima apskųsti, bet ne visuomet pavyksta įrodyti tiesą.
Kai policijos pareigūnai pričiumpa pažeidžiant tam tikras taisykles, būna nemalonu. Dar nemaloniau, jei apkaltinę paskiria baudą, nors iš tiesų pažeidimo nepadarei. Tokiu atveju nutarimą galima apskųsti, bet ne visuomet pavyksta įrodyti tiesą.
Vieni žmonės dalijosi, kad buvo apkaltinti neva kalbėję telefonu, kai nesutapo net pareigūnams pasirodžiusi jo spalva. Kiti pasakojo, kad sustoję fotografavo pareigūnus, tad šie esą melavo, kad tai buvo daroma automobilyje, kurio variklis nebuvo užgesintas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įdomu tai, kad įrodinėjant savo tiesą gali pagelbėti ir skambučių išklotinė, kuri parodo, ar tuo metu asmuo kalbėjo telefonu. Vis tik to gali ir nepakakti.
Esą kalbėjo sidabriniu telefonu, nors jo spalva – juoda
Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ anonimiškai papasakojo, kad gavo baudą už kalbėjimą telefonu vairuojant, nors nėra to daręs.
„Sustabdė pareigūnai, ragino prisipažinti – nesutikau. Bandė įrodyti, kad matė, ir sakė, kad telefono spalva – sidabrinė, nors mano juodas. Ir jiems parodžiau.
Norėjo prakratyti mašiną, su vaizdo medžiaga nesupažindino ir pasakė – galėsi apskųsti. Turiu išrašą iš savo ryšio tiekėjo, kad tą dieną ir tuo laiku nesu kalbėjęs telefonu. Reikėtų pagalbos dėl tolimesnės ginčo eigos“, – rašė asmuo.
Keli komentatoriai atkreipė dėmesį, kad išrašas iš ryšio operatoriaus yra niekinis įrodymas, mat vien telefono laikymas rankose yra pažeidimas.
Tad nebūtinai naudojimasis telefonu yra būtent dėl skambučio: „Galima ir žaidimukus, išsaugotus telefone, važiuojant žaisti, knygas skaityti ir t. t.“
Vienas vilnietis komentaruose tikino, kad kiekviena pareigūno „baudžiava“ privalo būti užfiksuota asmeninėje vaizdo kameroje: „Jeigu jie to neužfiksavo (gal pamatė sėdėdami mašinoje ar pan.), jūs galite skųsti baudą ir 100 proc. laimėsite.“
Kitas komentatorius patarė per „ePolicija“ užsisakyti bylos išrašą, kuriame bus galima matyti, kokia medžiaga yra byloje, kokiais įrodymais remiamasi: „Tada bus aiškiau, ką daryti toliau.“
Keletas gyventoju teigė, kad buvo panašiose situacijose ir jiems pavyko pasiekti, kad bauda būtų anuliuota. Kita dalis pasakojo, kad to padaryti nepavyko ir vis tiek teko tą baudą mokėti.
Policininkų „kerštas“ už fotografavimą – teismas ir bauda?
Dar vienas vyriškis komentaruose pasidalino savo patirtimi, kai sustojęs šalikelėje iš savo automobilio fotografavo pareigūnus prie trikojo.
„Negaliu tiksliai prisiminti, ar pirma telefoną paėmiau į rankas, ar variklį užgesinau, bet variklis tikrai buvo užgesintas“, – pasakojo jis.
Dėl to asmuo sulaukė 60 eurų baudos, įrodymai – prie trikojo dirbusios policininkės paaiškinimas ir nuotraukos, kuriose matosi, kaip vyriškis laiko telefoną rankoje.
„Kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad variklis nebuvo išjungtas, nors jokios medžiagos, patvirtinančios tą faktą, byloje nėra. Aš, aišku, nesutikau, parašiau didžiulį paaiškinimą ir prašiau baigti šitą absurdą.
Po kiek laiko mano byla išnagrinėjama ir gaunu pranešimą, kad 60 eurų bauda anuliuota, bet paskirta 80 eurų bauda ir teisių atėmimas 1 mėn. Tai buvo konkretus smūgis“, – prisimena lietuvis.
Jis nurodė, kad pasisamdė advokatą, buvo pakviestas į teismą, kuriame „sugužėjo policininkų delegacija“, o jis buvo vienas:
„Visi kaip susitarę svaidėsi kaltinimais, lyg būčiau didžiausias nusikaltėlis. Teisėjai sakau tiesą, kad taip nebuvo, policininkai meluoja, neturi jokios savo žodžius patvirtinančios audio, video medžiagos. Tik nuotrauką, kuri nesuteikia informacijos, įjungtas ar išjungtas yra automobilio variklis.
Ir tada teisėja ištaria šiuos žodžius: „Policininkai niekada nemeluoja, jie dirba savo darbą, yra davę priesaiką“. Po šių žodžių kaip ir viskas pasidarė aišku su bylos baigtimi.“
Naudotis telefonu draudžiama, bet yra kelios išimtys
Policijos atstovė Jorūnė Liutkienė primena, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. Administracinių nusižengimų kodekse pasikeitė draudimo naudotis mobiliuoju telefonu rankomis formuluotė.
Remiantis ja, vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis.
Vis tik pašnekovė įvardijo kelias išimtis:
- mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama naudotis rankomis, kai transporto priemonė stovi. Tačiau ši išimtis negalioja sustojus spūstyje, prie raudono šviesoforo signalo ar praleidžiant pėsčiuosius ir pan.;
- telefono imti į rankas vairuojant negalima, jeigu nėra specialios laisvų rankų įrangos, o telefonas turi būti specialiame laikiklyje. Mobiliojo ryšio priemonės valdymas rankomis galimas tik per laisvų rankų įrangą;
- jeigu laisvų rankų įranga yra įmontuota pačioje transporto priemonėje (ant vairo, multimedijoje), tuomet galima pasinaudoti telefonu vairuojant transporto priemonę.
„Įsidėmėkite, kad išimtis – naudotis mobiliuoju telefonu, kai transporto priemonė stovi – reiškia, kad, sustojus spūstyje ar prie raudono šviesoforo signalo, draudžiama imti į rankas mobilųjį telefoną ir juo naudotis“, – pabrėžė J. Liutkienė.
Kada policija gali gauti skambučių išklotinę?
„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Jauniaus Špakausko teigimu, patikrinti, ar žmogus konkrečiu metu kalbėjo telefonu, ar ne, galima patikrinus skambučių išklotinę.
„Atsakyti į klausimą, ar pareigūnai dažnai tą daro, negalime, nes duomenis Lietuvos tarnybos iš visų ryšio tiekėjų pasiima automatiškai per tam tikrą sistemą. Toks yra Lietuvoje galiojantis reguliavimas ir jis yra vienodas visoms ryšio bendrovėms, ne tik „Bitei“, – nurodė pašnekovas.
Pasak jo, išklotines pareigūnai pasitelkia įvairių tyrimų metu, tačiau „Bitė“ neturi informacijos, dėl kokio konkrečiai tyrimo išklotinė buvo imta.
„Vis tik reikia nuraminti žmones – tam, kad būtų gauta išklotinė, būtina teismo sankcija“, – pažymėjo J. Špakauskas. Jo aiškinimu, teismas sankciją išduoda ir išklotinės imamos tiriant sunkius nusikaltimus, o ne tokius, kaip kalbėjimas telefonu vairuojant:
„Iš savo kolegų patirties sakyčiau, kad policija, tirdama tokius nesunkius pažeidimus, išklotinėmis nesinaudoja.“
Kaip įrodoma, ar asmuo tikrai naudojosi telefonu?
Paklausus, kaip įrodoma, ar asmuo tikrai vairuodamas laikė telefoną, J. Liutkienė atsakė, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
„Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes“, – kalbėjo policijos atstovė.
Ji įvardijo, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Taip pat, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
„Jei asmuo nesutinka su jam pareikštais kaltinimais, jis jo atžvilgiu priimtą nutarimą gali apskųsti. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją“, – aiškino J. Liutkienė.
Baudos ir vien šiemet – 40,6 tūkst. tokių pažeidimų
J. Liutkienė nurodė, kad, jeigu vairuodami asmenys netinkamai naudojasi mobiliuoju telefonu, jiems gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų.
Jeigu antrą kartą asmuo yra užfiksuotas darantis tokį pat pažeidimą, jis gal 3 mėnesiams netekti teisės vairuoti.
Policijoje sukauptais duomenimis, per metus nustatoma nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. tokių pažeidimų.
Atstovė atskleidė, kad per pirmus 10 šių metų mėnesių buvo nustatyti 40 627 tokie pažeidimai.
„Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė, t. y. naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis neturint laisvų rankų įrangos visoje šalyje vyksta kiekvieną mėnesį“, – nurodė J. Liutkienė.
Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, į kuriuos įeina ne tik naudojimasis telefonu ar valgymas.
Lietuvos Policijos Viešosios tvarkos biuro vadovas, buvęs Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas ir vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys visada pabrėžia, kad bet kokie pašaliniai veiksmai, atidumo praradimas ar dėmesio stoka neleidžia tinkamai įvertinti dinamiškos eismo situacijos kelyje:
„Vairuotojo dėmesys vairuojant transporto priemonę turi būti sutelktas tik į vairavimą.“
Pašnekovai nurodė, kad už kitus su vairavimu nesusijusius veiksmus vairuotojas gali būti baudžiamas nuo 10 iki 12 eurų.
