Elektroninių ryšių sektorius yra inovacijų ir pažangos variklis, kurio reglamentavimas turi atliepti jam keliamus tikslus ir prisitaikyti prie rinkos tendencijų, teigiama Europos Komisijos įžvalgose, parengtose apibendrinus konsultacijos metu gautas daugiau nei 400 nuomonių.
Elektroninių ryšių sektorius yra inovacijų ir pažangos variklis, kurio reglamentavimas turi atliepti jam keliamus tikslus ir prisitaikyti prie rinkos tendencijų, teigiama Europos Komisijos įžvalgose, parengtose apibendrinus konsultacijos metu gautas daugiau nei 400 nuomonių.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Inovacijos ir efektyvios investicijos
Pažanga neatsiejama nuo inovacijų ir efektyvių investicijų. Tam turi būti sudarytos teisinės prielaidos plėtoti naujos kartos tinklus, o senosios technologijos turi užleisti vietą naujosioms. Europos Sąjungoje šiuo metu svarstomas teisinis mechanizmas – Gigabitinės infrastruktūros aktas, kuris, tikimasi, leis užtikrinti paprastesnes ir trumpesnes administracines procedūras plėtojant naujos kartos tinklus.
„Investicijų skatinimo pareiga neturi gulti vien tik ant rinkos pečių, todėl svarbus vaidmuo tenka ir pačioms valstybėms narėms. Lietuvoje Valstybės pažangos plane skaitmeninei transformacijai numatoma skirti virš 700 mln. Eur, iš jų skaitmeninio dešimtmečio tikslams – virš 660 mln. Eur, tačiau pagrindinis iššūkis Lietuvai bus užtikrinti investicijų efektyvumą, – teigia Indrė Jurgelionienė, RRT vyriausioji patarėja. – Dėl to svarbu ne tik skatinti sklandžią infrastruktūros plėtrą, bet ir užtikrinti, kad šia infrastruktūra teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis būtų faktiškai naudojamasi.“
Pavyzdžiui, vienas ES skaitmeninio dešimtmečio tikslų – užtikrinti, kad „visi galutiniai naudotojai fiksuotoje vietoje yra gigabitinio tinklo aprėptyje iki tinklo galinio taško, ir apgyvendintose vietovėse veikia naujos kartos belaidžiai didelės spartos tinklai, t.y. bent 5G“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliktoje studijoje „Gairės Lietuvos skaitmeninio dešimtmečio planui parengti“ akcentuojama, kad Lietuva turėtų pasiekti šį tikslą, tačiau nacionalinė strategija turi užtikrinti naudą galutiniams naudotojams, kurių tankumas Lietuvoje pasiskirsto gana netolygiai.
„Žinant, kad Lietuvoje 32 procentai gyventojų gyvena kaimo vietovėse, ir šis procentas nuosekliai mažėja, tikslo įgyvendinimas turi būti koordinuojamas ne tik su skaitmeninio dešimtmečio tikslais, tačiau ir su atskirties mažinimo iniciatyvomis – regioniniais projektais ir pan.“, – mano I. Jurgelionienė.
Kliūtys pažangai ir investicijoms
Fragmentuotas elektroninių ryšių sektorius, dažnai priklausomas nuo nacionalinių ES narių aplinkybių, trukdo investicijoms ir pakankamai pažangai. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitą „Ateities ryšių reguliuotojai“, reguliavimas turi keistis atsižvelgiant į technologinę pažangą, prioritetas turėtų būti teikiamas principais, o ne konkrečiais reikalavimais grįstam reglamentavimui, skatinamas holistinis požiūris.
„Deja, tai, kad perkėlus ES direktyvines nuostatas į nacionalinę teisę, reikalavimai atskirose valstybės narėse skiriasi, gali tapti pagrindiniu kliuviniu, formuojant nuoseklią vidaus rinką ES. Rinkos dalyviams veikiant keliose ES šalyse, reglamentavimo skirtumai tampa tikru iššūkiu“, – įsitikinusi RRT ekspertė. Pasak I. Jurgelionienės, apsisprendžiant dėl principais grįsto reglamentavimo, ypač svarbus tampa tarpvalstybinis bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti nuoseklų sektoriaus reglamentavimą, tačiau išvengiant perteklinio reguliavimo.
Dar viena iš Europos Komisijos keliamų idėjų – Europinio investicinio fondo steigimo galimybė. Jo tikslas – mažinti infrastruktūros plėtros skirtumus tarp ES narių ir užtikrinti investicijų į elektroninių ryšių tinklus efektyvumą.
„Visgi tokio pobūdžio priemonės įgyvendinimas turi būti vertinamas atsargiai, ir, antrinant Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) išsakytai pozicijai, turi būti aiškiai apibrėžti tokios priemonės tikslai, aiški metodika, identifikuoti subjektai, prisidedantys prie fondo, bei naudos gavėjai. Tai ypač svarbu, vertinant skirtingus ES narių dydžius, gyventojų kiekį, tankumą, finansines galimybes, taip pat poveikį vartotojams ir konkurencinei aplinkai“, – vardija I. Jurgelionienė.
Saugumo klausimai
Kitas svarbus aspektas – saugumas ir tinklų atsparumas nėra vien tik nacionalinis ES narių klausimas.
„Reikia didesnio koordinavimo ES mastu, norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo neigiamo išorinio poveikio. Pastaruoju metu saugumo klausimai buvo įtraukti į ES ir nacionalines darbotvarkes. Plėtojant elektroninių ryšių infrastruktūrą, reikia apgalvoti, kaip apsisaugoti nuo veiksnių, didinančių tinklų, informacijos, perduodamos tinklais, konfidencialumo ir vientisumo, pažeidžiamumo riziką“, – aiškina RRT ekspertė.
Jos teigimu, Lietuvoje šis aspektas buvo ypač aktualus, RRT vykdant radijo dažnių, naudojamų 5G technologijai, aukcionus. Aukcionų sąlygose buvo įtrauktos papildomos nuostatos, siekiant užtikrinti tinkluose naudotinos įrangos atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams.
„Tačiau ES svarbus ne tik nacionalinis, bet ir europinis saugumas, ypač diegiant naujos kartos tinklus. Toks požiūris be galo reikšmingas mažoms valstybėms, taip pat pasienio valstybėms, kurioms bendra ES pozicija leistų užtikrinti tinklų atsparumo aukštą lygį, mažintų nedraugiškų šalių poveikį, taip pat prisidėtų prie atskirties mažinimo“, – pabrėžia I. Jurgelionienė, RRT vyriausioji patarėja.
