Atsiversti telefonų knygą, eiti į biblioteką arba skambinti konsultantui – tai keli būdai, kuriais žmonės rasdavo reikiamą informaciją iki prasidedant interneto erai. Būtent ši technologija pakeitė tai, kaip ieškome informacijos ir kokiu greičiu gauname užklausų rezultatus. Įrankiai, kuriais ieškome informacijos, keičiasi ir toliau – jaunoji karta vis dažniau aktualių atsakymų ieško ne „Google“, o „TikTok“ platformoje.
Atsiversti telefonų knygą, eiti į biblioteką arba skambinti konsultantui – tai keli būdai, kuriais žmonės rasdavo reikiamą informaciją iki prasidedant interneto erai. Būtent ši technologija pakeitė tai, kaip ieškome informacijos ir kokiu greičiu gauname užklausų rezultatus. Anot ekspertės, įrankiai, kuriais ieškome informacijos, keičiasi ir toliau – jaunoji karta vis dažniau aktualių atsakymų ieško ne „Google“, o „TikTok“ platformoje.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotrauka
Atsakymų tekdavo laukti ilgiau
Jei netikėtai užsinorėtumėte sužinoti, pavyzdžiui, Barselonos populiaciją 1993 metais arba kiek vidutiniškai sveria viena mažoji panda, dabar atsakymą galėtumėte gauti per maždaug dešimtadalį sekundės. Tiek laiko užtrunka viena standartinė „Google“ paieška. Palanku ir tai, kad dabar įrenginį, kuriuo gali pasiekti šią informaciją daugelis žmonių nuolatos turi savo kišenėje.
Tačiau vos prieš kelis dešimtmečius informacijos paieška atrodė visai kitaip ir reikalavo gerokai daugiau žmogaus pastangų. Iki atsirandant interneto paieškos sistemoms, žmonės informacijos ieškodavo bibliotekose, laikraščiuose ar žurnaluose, bažnyčios pamoksluose, karščiausias naujienas išgirsdavo per radiją ar televiziją.
„Svarbus informacijos šaltinis, ypač ieškant institucijų ar konkrečių asmenų kontaktų, buvo kiekvieno namuose randama telefonų knyga. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje buvo populiarūs ir trumpieji informaciniai numeriai. Visais atvejais žmonėms norimos informacijos reikėdavo palaukti ar ieškoti fiziniuose šaltiniuose patiems“, – sako Jurgita Talačkienė, „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė.
Viską pakeitė internetas
Iki 1990 m. egzistavo kelios paieškos sistemos, tačiau jos buvo prižiūrimos rankiniu būdu – žmonės padėdavo naudotojams filtruodami paieškos rezultatus. Pateikiami duomenys ne visada atitikdavo užklausą, o atsakymai buvo labai riboti ir kartais subjektyvūs.
Pirmoji virtuali paieškos sistema „Archie“ pasirodė 1990 m. – ją sukūrė Monrealio universiteto studentas Alanas Emtage. Tiesa, ji pasirodė dar prieš pasaulinio žiniatinklio (angl. „World Wide Web“, WWW) atsiradimą ir buvo skirta FTP serverių paieškai – galėjo naršyti tik failus, bet ne tekstinę informaciją.
1994 m. buvo sukurta žiniatinklio paieškos sistema „Web crawler“ – pirmoji paieškos sistema, skirta tekstinei paieškai. Ji suformulavo naudotojams galimybę ieškoti bet kokių žodžių iš bet kurios svetainės ir tapo būsimų paieškos sistemų standartu. Tais pačiais metais rinkoje taip pat atsirado paieškos sistemos „Lycos“ ir „Yahoo“.
„Yahoo! Search“ sistema naudotojų užklausas siųsdavo į puslapių paieškos indeksą su interneto svetainių katalogu. Nors iš pradžių ir neveikė taip, kaip kitos „interneto roboto“ principu veikusios paieškos sistemos, „Yahoo! Search“ netruko greitai išpopuliarėti. 1995 m. buvo pastatyta ir išpopuliarėjo naršyklė „Alta Vista“, kurioje buvo ir tekstinė, ir grafinių vaizdų paieška. Šis paieškos robotas buvo pavadintas „Scooter“ – jis efektyviai rinko duomenis iš trijų milijonų svetainių per dieną.
Netrukus buvo sukurta ir iki šiol garsiausia ir dažniausiai naudojama paieškos sistema pasaulyje. „Google“ pasirodė 1998 m., o 2022 m. užėmė daugiau nei 91 proc. rinkos. „Google“ prieš kitas paieškos sistemas dominuoja savo paieškos algoritmais, kurie užtikrina geresnę naudotojų patirtį sutraukiant daugiau tinklalapių į vieną paieškos rezultatą.
2009 m. atsirado ir paieškos sistema „Bing“, kurią sukūrė „Microsoft“. „Bing“ ir „Yahoo“ tebėra vienintelės paieškos sistemos, dar galinčios konkuruoti su „Google“.
Paieška persikelia į „TikTok“?
JAV atlikti tyrimai parodė, kad beveik 40 proc. jaunų žmonių norėdami rasti pavyzdžiui, vietą skaniai papietauti, jos ieško ne „Google“ paieškoje ar žemėlapyje, o „Instagram“ arba „TikTok“ platformose. Pastaroji ėmė tobulinti savo paieškos sistemą – prekės ženklams siūloma pirkti paieškos reklamas, kurios pagal tam tikrus raktažodžius siūlo naudotojams aktualius produktus ar paslaugas.
„Jaunąją kartą yra sunku pasiekti tradiciniais būdais, nes jie mažina įprastų kanalų naudojimą. Viena to priežasčių tapo tai, kad vis sunkiau tradicinių paieškos sistemų rezultatuose atskirti reklamą nuo organiško turinio ir vartotojai praranda pasitikėjimą. Dėl to Z karta renkasi socialinius tinklus arba apskirtai apeina paieškos sistemą“, – sako J. Talačkienė.
Pasak jos, nors šis žingsnis gali atverti naujų galimybių įprastinei informacijos paieškai, konkuruodama su „Google“ dominavimu „TikTok“ susiduria su kliūtimis. „Šiai, palyginus, naujai platformai dar reikia pasiūlyti daugiau naudingų funkcijų, konkurencingą reklamos kainą ir patogią naudotojo patirtį, nepakenkiant pagrindinei programėlės naudotojo patirčiai“, – pastebi ekspertė.
