Naudotis naujausiomis mobiliosiomis paslaugomis Lietuvos gyventojus dažnai išmoko jų vaikai, parodė šiais metais atliktas „Omnitel“ mobiliųjų tendencijų tyrimas. Daugiau kaip penktadalį (21 proc.) apklaustųjų vaikai išmokė atsisiųsti naujų skambučio tonų, 7 proc. iš vaikų sužinojo, kaip gauti MMS.
„Manau, daugelis jau kurį laiką žino, kad vaikai paprastai tampa pirmaisiais informacinių technologijų mokytojais. Dabar šią prielaidą patvirtina ir realūs tyrimo duomenys“, – sakė M. Romerio universiteto psichologijos katedros docentė dr. Rasa Barkauskienė.
Pasak jos, vaikai labai greitai įsisavina informaciją, yra imlūs naujovėms, mėgsta išbandyti viską, kas nauja, ir sugeba labai paprastais žodžiais perduoti informaciją savo tėvams. „Vaikai išmoksta naudotis naujomis technologijomis būtent per praktiką. Kitaip nei dauguma suaugusiųjų, jie nebijo rizikuoti kažką sugadinti ir drąsiai naudojasi tokiais įrenginiais, kaip mobilusis telefonas ar kompiuteris“, – kalbėjo lektorė. Ji paminėjo, kad vaikai turi ir daugiau laiko mygtukų maigymui ar naršymui savo malonumui.
Tyrimas, kurio metu (2007 m. gruodis – vasaris) buvo apklausiami tiek fiziniai asmenys, tiek įmonės, atskleidė ir kitų mobilumo tendencijų bei jų pokyčių. „Mobilusis telefonas jau prieš porą metų tapo tokia žmogaus gyvenimo dalimi, be kurios neapsieinama kone kiekvieną minutę. Iš šiuometinio tyrimo matome, kad dabar labai sparčiai įprantama naudotis naujomis paslaugomis, išnaudojama vis daugiau aparato funkcijų“, – sakė „Omnitel“ komunikacijos vadovas Darius Maikštėnas.
Pasak jo, žmonės susiduria su vis daugiau situacijų, kuriose mobilusis telefonas tampa bene svarbiausiu turimu daiktu. Trečdalis apklaustųjų sakė, kad mobiliuoju telefonu tvarko savo banko sąskaitas. Nors mobiliojo ekrane savo el. paštą tikrinasi 3 proc. apklaustųjų, ateityje tai daryti norėsiantys prisipažino 54 procentai. Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų mobiliuoju telefonu žymi kalendorių, tiek pat šį įrenginį naudoja fotografavimui arba filmavimui. Beveik tiek pat (19 proc.) žaidžia žaidimus telefone, dešimtadalis per mobilųjį klausosi radijo.
Šias galimybes suteikia naujos aparatų galimybės. „Jau beveik pusė (43 proc.) Lietuvos gyventojų turi mobiliuosius telefonus su integruota kamera ar fotoaparatu. Todėl dažnėja vartotojų keitimasis ne vien SMS žinutėmis, bet ir vaizdais, kitais duomenimis“, – kalbėjo D. Maikštėnas. Tyrimas rodo, kad 37 proc. apklaustųjų bent kartą siuntė skaitmenines nuotraukas arba filmukus šeimai ir draugams.
Mobilumas įsigali ir darbe. Dešimt procentų apklaustų įmonių pripažino, kad jų didžiausias investicijas į informacines technologijas (IT) šiais metais sudarė nešiojamųjų kompiuterių darbuotojams įsigijimas. Daugelis įmonių supranta mobiliojo darbo privalumus – daugiau nei pusė (53 proc.) sakė, kad didžiausias šių privalumų yra darbo našumo didėjimas, penktadaliui vienas didžiausių privalumų – lankstus laiko planavimas. Beveik tiek pat (18 proc.) teigė, kad tarp didžiųjų privalumų rikiuojasi tai, jog darbo neriboja vieta.
„Mobiliųjų tendencijų tyrimas, kurį Skandinavijoje ir Lietuvoje vykdė „TeliaSonera“ įmonių grupė, buvo orientuotas į labai įvairius mobilumo aspektus ir skirtas vartotojų poreikiams išsiaiškinti. Tyrimo metu buvo klausiama net apie tai, kokius fono paveikslėlius mobiliuosiuose telefonuose ir kompiuteriuose žmonės labiausiai linkę rinktis“, – sakė D. Maikštėnas. Tyrimas parodė, kad telefono ekranui papuošti dažniausiai naudojama gyvūno nuotrauka – ją ant ekrano turėjo 27 proc. apklaustųjų. Taip pat įprasta ekrane turėtų gamtos vaizdą (25 proc.). Gamtos vaizdas yra ir dažniausiai kompiuterio ekranui naudojamas fonas – jį ekrane demonstruoja 23 proc. apklausos dalyvių. Ypač peizažai populiarūs tarp 30–39 m. amžiaus žmonių. Trečdalis jų kompiuterio ekranui naudoja gamtos vaizdą.
Mobiliųjų tendencijų tyrimas išleistas kaip nedidelė knyga, kurioje pateikiami tiek Lietuvos, tiek Skandinavijos šalių analogiškų apklausų duomenys. Knygoje taip pat aprašomi mobiliųjų ar interneto paslaugų vartotojų tipiniai portretai, sudaryti pagal apklausos rezultatus.
Tyrimo Lietuvoje metu buvo apklausta 1000 gyventojų ir 500 įmonių.