Prancūzijos institucijoms sustabdžius „iPhone 12“ išmaniųjų telefonų pardavimus dėl to, kad jie esą kenkia sveikatai ir skleidžia per didelį elektromagnetinės spinduliuotės kiekį, kiti Europos ir Lietuvos vartotojai taip pat sunerimo: ar tai reiškia, kad visi „iPhone 12“ telefonai gali būti išimti iš prekybos ir turimų telefonų teks atsisakyti? 
Prancūzijos institucijoms sustabdžius „iPhone 12“ išmaniųjų telefonų pardavimus dėl to, kad jie esą kenkia sveikatai ir skleidžia per didelį elektromagnetinės spinduliuotės kiekį, kiti Europos ir Lietuvos vartotojai taip pat sunerimo: ar tai reiškia, kad visi „iPhone 12“ telefonai gali būti išimti iš prekybos ir turimų telefonų teks atsisakyti? Vis dėlto, nerimauti nereikėtų, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Apple“ jau paskelbė išleisianti programinės įrangos atnaujinimą, be to, mažai tikėtina, kad visi šio modelio telefonai yra nesaugūs ir skleidžia reikalavimų neatitinkančias elektromagnetines bangas, – sako advokatų kontoros „TGS Baltic“ patarėja Aleksandra Fedotova.
Kiekviena telefonų partija, net jeigu kalbame apie tą patį modelį, yra skirtinga ir, norint įgyvendinti drastiškas priemones, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kokie konkretūs telefonai yra nesaugūs. Mažai tikėtina, jog absoliučiai visuose telefonų partijose įdiegta ta pati reikalavimų neatitinkanti programinė įranga. Galbūt vienoje partijoje ji naujesnė, tobulesnė, o kitose – ne. Tam, kad bet kuri Prancūzijos valdžios institucija imtųsi tokio drastiško žingsnio ir nutartų atšaukti šį produktą, jis turi būti konkrečiai identifikuotas. Nepakaks vien pranešimo, skelbiančio, kad „iPhone 12“ yra nesaugūs.
Kitaip sakant, reikės konkrečiai atskleisti, kokia partija ir kokia programinė įranga, koks kiekis telefonų neatitinka reikalavimų. Tik tuomet, jei to padaryti bus neįmanoma, bandant apsaugoti vartotojų sveikatą, gali būti ryžtasi žingsniui išimti visus telefonus iš prekybos, tačiau šansai itin maži.
Įrenginiai privalo būti saugūs
Direktyvos dėl valstybių narių įstatymų derinimų, susijusių su radijo įrenginių teikimu rinkai yra išleidžiamos Europos Sąjungos (ES) mastu, o tai reiškia, kad vienose šalyse reikalavimai įrenginiams bei jų skleidžiamai radiacijai yra griežtesni, kitose – kiek laisvesni. Didžiąja dalimi prie šios tvarkos reglamentavimo prisideda ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), kuri teikia tam tikras rekomendacijas, pristato savo atliktus tyrimus, jų išvadas ir analizes.
Lietuvoje įrenginius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas, taip pat – LR Sveikatos apsaugos ministerija. Ji nustato tam tikras higienos normas, kurios, pavyzdžiui, apibrėžia elektromagnetinio lauko gyvenamojoje aplinkoje parametrus, normuojamas vertes, matavimo reikalavimus. Na, o matavimus ir jų atitiktį reikalavimams prižiūri Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) su savo laboratorijos pagalba, o ūkio subjektų priežiūrą vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
Nors institucijų, prižiūrinčių, kad įvairūs elektroniniai produktai atitiktų reikalavimus ir yra daug, vis dėlto, svarbu paminėti, kad čia kalbame apie žmonių sveikatą, tad tokiais atvejais per didelės atsargos būti tikrai negali. RRT yra patvirtinusi Radijo ryšio įrenginių techninį reglamentą, kuriame atsispindi svarbi nuostata – visi radijo ryšio įrenginiai turi būti sukonstruoti taip, jog būtų užtikrinta žmonių, naminių gyvūnų sauga ir sveikatos apsauga.
Taip pat – ir nuosavybės apsauga. Elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas nustato įrenginių teikimo į rinką ir naudojimo tvarką bei reikalavimus, taikomus įrenginiams, jų įrengimui, naudojimui, ir kitus susijusius reikalavimus. Taip pat saugos tikslus – žmogaus gyvybės arba nuosavybės saugumo užtikrinimas.
Šios nuostatos parodo, kad žmonių sveikatos užtikrinimas iš tiesų yra labai plati sąvoka, tačiau remdamiesi tuo, visi įrenginių gamintojai privalo atsižvelgti ir užtikrinti saugumą absoliučiai visuose parametruose. Tokiu atveju, jei NVSC atlikę tyrimus įvertintų ir nustatytų, kad kažkoks įrenginys galimai yra pavojingas sveikatai, tokia informacija turėtų būti perduota RRT, o šie tęstų komunikaciją su įrenginių gamintojais.
Gresia atsakomybė
Įmonės, kurios į rinką išleido reikalavimų neatitinkančius įrenginius, pirmiausia gali užsitraukti reputacinę žalą. Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse yra numatyta produktų, pripažintų nesaugiais arba skleidžiančiais per didelę elektromagnetinių bangų spinduliuotę, atšaukimas. Žinoma, galimos ir piniginės sankcijos.
Lietuvoje, kai ūkio subjektas nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jam gali būti paskirta iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio bauda, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 EUR.
Ūkio subjektui, kuris nevykdo RRT įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos arba pateikia neteisingą informaciją, ar nevykdo RRT reikalavimų, gali būti paskirta iki 14 500 EUR bauda, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 EUR bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
Žvelgiant į Prancūzijos atvejį, žalą sveikatai aptikusi institucija gamintojui davė terminą atnaujinti įrenginių programinę įrangą, kad saugumo reikalavimai atitiktų normas. Nors „Apple“ ginčija Prancūzijos institucijos sprendimą, vis dėlto JAV kompanija patvirtino išleisianti programinės įrangos atnaujinimą, kuris turėtų išspręsti šiuo metu kylančias problemas.
Na, o kaip elgsis patys vartotojai, turinys šio modelio išmaniuosius telefonus, greičiausiai priklausys nuo kiekvieno asmeninio suvokimo bei gamintojo komunikacijos. Galbūt bus siūloma grąžinti pinigus už šio modelio telefonus, juos pasikeisti naujais, o gal komunikacija bus vangi ir patys vartotojai nuspręs nesukti sau galvos dėl šio klausimo.
Ar Lietuvą tokie įrenginiai pasiekė – kol kas neaišku
Jeigu vienoje ES šalyje paskelbiama, kad tam tikras įrenginys kenkia sveikatai ir neatitinka reikalavimų, be abejo, vyksta bendradarbiavimas su kitų Europos šalių institucijomis. Pasitelkiama administracinė sistema, per kurią tam tikroms valstybėms yra perduodami svarbūs pranešimai.
Tam, kad tas pranešimas išeitų ir pasiektų tam tikrą šalį, konkreti įrenginio partija turi būti labai tiksliai apibrėžta. Neužtenka pareikšti, kad „visi „iPhone 12“ yra žalingi.“ Juk ne visas Europos šalis pasiekia vienodi „iPhone“ – pavyzdžiui, į Vokietiją keliauja viena partija, Lietuvą pasiekia kita.
Prancūzijos atvejis gali neturėti įtakos Lietuvai, jeigu reikalavimų neatitinkantys įrenginiai į mūsų rinką nepatenka. Komunikuojant su gamintoju, suteikiant jam terminą pateikti išsamesnę informaciją ar pasitaisyti, reikalaujama tam tikrų duomenų, kad galėtume įsitikinti ne tik dėl saugos klausimų, bet ir išsiaiškinti, kokiu mastu yra paplitęs reikalavimų neatitinkantis įrenginys.
Jeigu Lietuvą toks pranešimas pasiektų, vadinasi, dalis tų įrenginių pasiekė ir Lietuvos vartotojus, todėl tarnybos turėtų nedelsiant imtis priemonių. Iš gauto pranešimo mūsų institucijos turėtų matyti, koks konkretus ūkio subjektas šiuos įrenginius išplatino. Tikrai nebūtų varstomos visų platintojų ir importuotojų durys keliant klausimą dėl visų rinkoje esančių „iPhone 12“. Kiekviena institucija į tokius klausimus žiūri atsargiai, be to, Lietuvoje turime savo laboratorijas, kurios galėtų nustatyti, ar konkretus įrenginys yra pavojingas sveikatai.
