Lietuviai yra treti pasaulyje pagal kibernetinio saugumo išmanymą

Lietuviai yra treti pasaulyje pagal internetinio privatumo ir kibernetinio saugumo išmanymą. Tai atskleidė kibernetinio saugumo įmonė „NordVPN“, pristačiusi kasmet vykdomo „Nacionalinio privatumo testo“ (NPT) tyrimo rezultatus. Lietuviai geriausiai pasirodė klausimuose, susijusiuose su internetinėmis grėsmėmis ir būdais jų išvengti (73 proc.), prasčiausiai – klausimuose apie kasdienių saugumo įrankių naudojimą bei internetinius įpročius (51 proc.).

Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Kasmetinis „Nacionalinis privatumo testas“ kviečia žmones visame pasaulyje įsivertinti kibernetinio saugumo žinias ir siekia šviesti plačiąją visuomenę apie kibernetines grėsmes ir duomenų bei informacijos svarbą skaitmeniniame amžiuje. Šiais metais projektas sulaukė daugiau nei 26 tūkst. atsakymų iš 175 šalių.

„Siekiame ugdyti privatumu besirūpinančių žmonių bendruomenę, kuriai rūpi kibernetinis saugumas ir kuri aktyviai siekia apsaugoti savo duomenis. Ši iniciatyva atitinka mūsų viziją kurti saugesnį internetą tiek dabarties, tiek ateities kartoms“, – teigia „NordVPN“ technologijų vadovas, Marijus Briedis.

Šiais metais geriausiai pasirodė ir pirmas tris vietas dalinasi šios šalys:

1. Lenkija ir Singapūras (64 proc.).
2. Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (63 proc.).
3. Jungtinė Karalystė, Austrija, Portugalija ir Lietuva (62 proc.).

Visgi rezultatai parodė, jog kibernetinio saugumo ir privatumo žinios visame pasaulyje prastėja.

„Kadangi internetinės grėsmės nuolat tampa sudėtingesnės, nenuostabu, jog žmonės vis mažiau supranta apie kibernetinį saugumą. Paradoksalu, tačiau kuo daugiau saugumo sprendimų turime, tuo mažiau išmanome, kaip reikėtų elgtis internete. Todėl mums svarbu edukuoti vartotojus apie galimus pavojus ir geriausias apsisaugojimo praktikas“, – teigia M. Briedis.

Lietuviai teigia žinantys, kaip susikurti stiprius slaptažodžius, tačiau nenutuokia apie įrankius, saugančius skaitmeninį privatumą

Tyrimas rodo, jog lietuviai teigia puikiai išmanantys, kaip susikurti stiprius slaptažodžius (97 proc.), taip pat, jie žino, ką daryti gavus pranešimą apie nežinomą įrenginį, bandantį prisijungti prie asmeninio elektroninio pašto (92 proc.). Lietuviai taip pat supranta, kokia jautria informacija nevertėtų dalintis socialinėje erdvėje (91 proc.), arba kaip įrenginiai gali būti užkrėsti kenkėjiška programa (90 proc.).

Vis dėlto tik 6 % lietuvių išmano internetinius įrankius, saugančius skaitmeninį privatumą, ir tik 9 % žino, kokius duomenis interneto paslaugų tiekėjai (ang. ISPs) renka kaip metaduomenų dalį. Panašu, kad „Netflix“ laidos „Black Mirror“ serija „Joan is Awful“ nesukėlė norimo efekto – tik trečdalis lietuvių teigia žinantys, kaip svarbu skaityti programėlių ir internetinių paslaugų teikimo sąlygas.

Lietuvoje tik 1 % populiacijos buvo pripažinti „kibernetiniais klajokliais“ (beveik nieko neišmanančiais apie interneto privatumą ir kibernetinį saugumą), o 20 % žmonių, teste surinkę 75-100 balų, buvo įvertinti puikiai nusimanančiomis „kibernetinėmis žvaigždėmis.“

Pasaulinis interneto privatumo suvokimas mažėja

Lyginant su 2022 m. (64 proc.) ir 2021 m. (66 proc.), pasaulyje apie privatumą internete išmanoma vis mažiau. Šiais metais globalus NPT balas siekia vos 61 proc.

Keletas įžvalgų apie tendencijas pasaulyje:

• 30–54 m. žmonės turi geriausius kibernetinio saugumo įgūdžius, o dauguma „kibernetinių žvaigždžių“ priklauso būtent šiai amžiaus grupei.
• Be informacinių technologijų (IT) sektoriaus, tyrimo dalyviai iš finansų ir valstybinio sektoriaus gavo aukštesnius NPT balus nei kitos industrijos.
• Žmonės vis dar nuvertina terminų ir sąlygų skaitymo svarbą. Nepaisant to, ši metrika gerėja sparčiau nei kitos.

„Manau, jog yra keletas esminių priežasčių, dėl kurių kibernetinio saugumo žinios visame pasaulyje prastėja. Visų pirma (ir svarbiausia), žmonės internete kasdien praleidžia didelę savo dienos dalį. Ankstesnis „NordVPN“ tyrimas parodė, kad lietuviai internete praleidžia daugiau nei 25-is savo gyvenimo metus. Antra, technologijoms toliau tobulėjant nesnaudžia ir kibernetiniai nusikaltėliai. Pritaikydami įvairias sukčiavimo taktikas jie siekia apgauti net ir labiausiai įgudusius vartotojus. Taip pat pasaulyje yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad už kibernetinį saugumą atsako tik paslaugų teikėjai. Tai – mūsų visų bendras darbas“, – teigia M. Briedis.

Ekspertas pataria, kaip geriau pasirūpinti savo saugumu ir privatumu internete

M. Briedis dalinasi patarimais, kaip žmonės gali geriau pasirūpinti savo privatumu internete:

1. Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius. Kiekvienai savo interneto paskyrai kurkite stiprius slaptažodžius ir nenaudokite to paties slaptažodžio kelioms platformoms apsaugoti.
2. Naudokite kelių veiksnių autentifikavimą (angl. MFA). Įsidiegus kelių veiksnių autentifikavimą, jungiantis prie interneto platformos vartotojų yra reikalaujama pateikti papildomą patvirtinimą, pavyzdžiui, vienkartinį kodą, išsiųstą kartu su slaptažodžiu.
3. Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Programinės įrangos, operacinių sistemų ir programų atnaujinimas yra itin svarbus, norint pašalinti aptiktas grėsmes. Reguliarūs atnaujinimai padeda užkirsti kelią programišių bandymui išnaudoti kibernetinio saugumo spragas.
4. Visuomet naudokite virtualų privatų tinklą (VPN). VPN užšifruoja jūsų interneto ryšį ir padeda apsaugoti jūsų asmeninę informaciją nuo smalsių akių. Tai ypač svarbu, jungiantis prie viešųjų „Wi-Fi“ tinklų.
5. Peržiūrėkite privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose, mobiliosiose programėlėse ir kitose interneto platformose. Privatumą galima apsaugoti, apribojus prieigą prie asmeninių duomenų.

Metodologija: „Nacionalinis privatumo testas“ yra atviros prieigos apklausa, leidžianti žmonėms iš viso pasaulio įsivertinti savo kibernetinio saugumo žinias ir palyginti savo rezultatus su kitomis šalimis. Šiais metais 26174 respondentai iš 175-ių šalių atsakė į 22 klausimus, suskirstytus į tris kategorijas. 2023 m. duomenys buvo analizuoti, ištraukus juos 2023 m. liepos 19 d. Jei tinklalapio rezultatai skiriasi su pateiktais duomenimis pranešime žiniasklaidai, tai reiškia, kad nuo liepos 19 d. testą užpildė daugiau žmonių ir tai pakeitė skelbiamus rezultatus.