Remiantis naujais tyrimais, „SpaceX“ palydovų „Starlink“ elektronika „praleidžia“ žemo dažnio radijo bangas atskirai nuo jiems skirtų žemyninio ryšio juostų, o tai gali turėti įtakos mūsų gebėjimui atlikti astronominius tyrimus, praneša „Science Alert“.
Remiantis naujais tyrimais, „SpaceX“ palydovų „Starlink“ elektronika „praleidžia“ žemo dažnio radijo bangas atskirai nuo jiems skirtų žemyninio ryšio juostų, o tai gali turėti įtakos mūsų gebėjimui atlikti astronominius tyrimus, praneša „Science Alert“.
Visų palydovų, šiuo metu skriejančių apie Žemę, vizualizacija / NASA
Radiacija, dar vadinama spinduliuote, yra energijos išskyrimas arba perdavimas elektromagnetinių bangų ar dalelių pavidalu. Nors dažniausiai radiaciją siejame su atomine energija, yra 4 skirtingos spinduliuotės rūšys. Pavojingi gama spinduliai atsiranda atomų branduolių radioaktyviojo skilimo ir branduolinių reakcijų metu. Tuo tarpu spinduliuotė, apie kurią dabar kalba mokslininkai – radijo bangos.
„Šis tyrimas yra naujausias bandymas geriau suprasti palydovų poveikį radijo astronomijai“, – sakė SKA observatorijos ir Tarptautinės astronomų sąjungos inžinierius Federicas Di Vrunas, – „Ankstesniuose seminaruose buvo teoriškai kalbama apie šią spinduliuotę, mūsų stebėjimai patvirtina, kad ji yra išmatuojama.“
Žemės dangui tampant vis labiau perpildytam, didėjantį susirūpinimą kelia palydovų poveikis mūsų kosmoso tyrimams. Šiuo metu „SpaceX“ Žemės orbitoje yra maždaug 4365 mažieji interneto palydovai, o planuojama jų įrengti dar tūkstančius. Ir tai ne vienintelė bendrovė – „OneWeb“ jų turi daugiau nei 600, o nuo 2024 m. „Amazon“ planuoja paleisti dar tūkstančius palydovų.
„SpaceX“ įsiklausė į susirūpinimą dėl matomos šviesos taršos ir sukūrė naują, silpnesnį palydovą. Tačiau regimosios bangos yra tik viena Žemės astronomijos rūšių. Kita šaka yra radijo astronomija, ir čia gali kilti problemų.
Radijo dažnius nuo 10,7 iki 12,7 gigahercų palydovai naudoja ryšiui žemyn į Žemę, bent jau Europoje. Mokslininkai jau išreiškė susirūpinimą dėl jų.
Tačiau mokslininkai manė, kad palydovai gali skleisti nenumatytas radijo bangas už šios juostos ribų. Būtent tai mokslininkai siekė ištirti.
Jie pasinaudojo Europoje veikiančiu LOFAR tinklu, kurį sudaro apie 20 000 radijo antenų, išsidėsčiusių 52 vietovėse. Naudodami tokį jautrumą, jie stebėjo 68 palydovus, priklausančius „Starlink“ palydovų tinklui. Jie aptiko elektromagnetinį nuotėkį.
„Naudodami LOFAR, aptikome 47 iš 68 stebėtų palydovų spinduliuotę nuo 110 iki 188 MHz dažniu“, – pasakojo astronomas Ceesas Bassa iš Nyderlandų radijo astronomijos instituto ASTRON, – „Į šį dažnių diapazoną įeina saugoma 150,05-153 MHz juosta, kurią Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga specialiai skyrė radioastronomijai.“
Atrodo, kad šis spinduliavimas yra netyčinis – jį skleidžia palydovų elektronika. Jis taip pat nepažeidžia jokių taisyklių.
Čia, Žemėje, Tarptautinė elektrotechnikos komisija, siekdama kontroliuoti elektromagnetinius trukdžius, elektros prietaisams taiko griežtus apribojimus, tačiau kosmose šios taisyklės netaikomos.
„SpaceX Starlink“ palydovai supakuoti taip, kad vienu raketos skrydžių jų būtų iškeliama kiek įmanoma daugiau/ „SpaceX“ nuotr.
Poveikis kol kas palyginti nedidelis. Tačiau nebūtinai taip bus visada. Kuo daugiau palydovų skleis šį netyčinį radijo signalą, tuo jis bus ryškesnis.
Mokslininkai susisiekė su „SpaceX“, kuri ieško būdų, kaip sumažinti arba pašalinti šį netyčinį nuotėkį.
Dėl to palydovinio radijo nuotėkis yra problema, kurią pavyko užfiksuoti palyginti anksti. Ateities projektus galima atitinkamai pakoreguoti, kol reguliavimo institucijos stengsis užpildyti netikėtą spragą oficialiose taisyklėse.
