Neseniai įsigaliojo ES leidimas diegti ir naudoti 5G ryšį lėktuvuose. Tai reiškia, kad oro bendrovių, turinčių reikiamą įrangą, keleiviai galės naršyti internete, skambinti ir rašyti kelionės metu. Tokia galimybė skamba gundančiai, bet neverta tikėtis, kad nuo šiol kaskart skrendant bus galima naudotis internetu.
Neseniai įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) leidimas diegti ir naudoti 5G ryšį lėktuvuose. Tai reiškia, kad oro bendrovių, turinčių reikiamą įrangą, keleiviai galės naršyti internete, skambinti ir rašyti kelionės metu.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Tokia galimybė skamba gundančiai, bet neverta tikėtis, kad nuo šiol kaskart skrendant bus galima naudotis internetu. Visų pirma tam reikia 5G palaikančio įrenginio, o jį turi ne visi.
Antra, lėktuve reikėtų tam tikros įrangos, kurią dėl didelės kainos ir kitų priežasčių įsidiegs ne visos skrydžių bendrovės.
Be viso to, interneto ryšį lėktuve reikėtų gaudyti nuo žemės arba palydovo. Ryšys tikrai nebūtų kokybiškas ir galimai atsieitų 1–10 eurų už 1 MB arba nuo 100 iki 1 tūkst. eurų už 1 GB.
Specialistai atkreipė dėmesį, kad jau prieš 9 metus buvo leista nejungti lėktuvo rėžimo, tačiau, net ir esant galimybei naudotis internetu lėktuve, šį rėžimą teks įjungti kylant ir leidžiantis.
Kodėl patartina jungti lėktuvo rėžimą?
Įdomu, kodėl technologijoms taip sparčiai vystantis vis dar privaloma naudoti skrydžio rėžimą. Juo labiau, kai aviacijos istorijoje, anot „Telia Lietuva“, dar nėra fiksuota nė viena naudojimosi mobiliuoju telefonu nulemta nelaimė. O daugelis dažnai keliaujančių lėktuvų bent kartą yra pamiršę minėtą režimą aktyvuoti.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Žilinskas atkreipė dėmesį, kad dar 2014 m. civilinė Europos oro navigacijos administracija nustatė, jog telefonai netrukdo lėktuvo radijo ryšio įrenginiams ir leido neįjungti skrydžio režimo.
„Telia Lietuva“ Technologijų vadovo Andriaus Šemeškevičiaus aiškinimu, neįjungus skrydžio režimo ir pakilus į orą, išmanusis telefonas praranda ryšį su žemėje esančiais bokštais ir, siekdamas jį vėl užmegzti, savo antenų pajėgumą padidina iki maksimumo.
Visų pirma, tai labai greitai išeikvoja telefono bateriją. Antra, egzistuoja teorija, kad, jei tokių įrenginių lėktuve bus daug, jų suminė radijo dažnio spinduliuotė gali pakenkti įvairių orlaivio navigacijos sistemų darbui bei kelti trikdžius pilotams bendraujant su skrydžių valdymo centru, kas vyksta pakilimo ir nusileidimo metu.
Tad, nors šiuolaikinių lėktuvų elektronika yra itin gerai apsaugota nuo panašių trukdžių, nenorima prisiimti net mažiausios teorinės rizikos.
Ar lėktuve tikrai bus galima naršyti, skambinti ir rašyti?
„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovo dr. Evaldo Stankevičiaus teigimu, ES institucijos patvirtino, kad nuo birželio 30 d. lėktuvuose jau galima diegti ir naudoti 5G technologiją.
„Lėktuvui kylant į keliolikos kilometrų aukštį, ryšys su ant žemės liekančiomis stotimis yra prarandamas. Kad būtų įmanoma naudotis internetu ore, vienas iš variantų – lėktuvo salone sumontuoti antenas, kurios būtų skirtos mobiliojo ryšio ar interneto prieigos paslaugai teikti.
Kitas būdas – gaudyti palydovinį ryšį. Yra įvairių tiekėjų, kurie tokią paslaugą gali pasiūlyti aviacijai“, – aiškino E. Stankevičius.
Anot „Telia“ atstovo, galimybė naršyti, skambinti ir rašyti moderniausiu ryšiu bus ne viso skrydžio metu ir ne kiekviename lėktuve.
„Išjungti skrydžio rėžimą ir jungtis prie sparčiojo 5G ryšio galėsime tik tuo atveju, jei orlaivis bus aprūpintas specialia įranga. Vis dėlto jos kol kas neturi nė vienas iš Lietuvos skrydžius vykdantis orlaivis.
Įvertinusios šiuos aspektus ir didelę minėtos įrangos kainą, didžiąją dalį Lietuvos aviacijos rinkos užimančios bei daugiausia trumpais nuotoliais skraidančios oro linijos nuo birželio 30 d. atsiradusiomis galimybėmis veikiausiai nesusigundys ir artimiausiu metu 5G ryšio ore savo keleiviams nepasiūlys. Didelė tikimybė, kad 5G atsiras tik tų oro linijų lėktuvuose, kuriuose jau anksčiau veikė 3G arba 4G įranga“, – teigė A. Šemeškevičius.
Ryšys – prastesnis ir leidžiamas pasiekus 3 km
„Bitės“ produktų vadovas Eligijaus Rakicko teigimu, tai nėra kažkokia naujiena, nes ryšį lėktuvuose kai kurios oro bendrovės jau leisdavo naudoti.
Pašnekovas atskleidė, kad Baltijos šalių oro erdvę kertančių lėktuvų keleiviai ir įgulos bemaž 4 metus naudojasi būtent „Bitės“ internetu.
Jis nurodė, kad visose Baltijos šalyse bendrovė yra pastačiusi specialius ryšių bokštus, kurie nėra nukreipti į žemę, kaip įprasta, bet į dangų: „Taip Baltijos šalių oro erdvę kertančiuose lėktuvuose įrengta įranga nuo žemės gauna siunčiamus signalus.“
RRT atstovas atkreipė dėmesį, kad skrendant lėktuvu, kuris teikia interneto paslaugas, reiktų išanalizuoti jų įkainius. Be to, kai lėktuvas yra žemiau nei 3 km aukštyje, internetu naudotis negalima.
Pašnekovai neslėpė, kad šiandien naudojamos technologijos vis dar neleidžia užtikrinti tokios interneto spartos, kaip ant žemės. Lėktuvai skrenda 10–11 km aukštyje, tad antžeminės stotys nepajėgia siųsti signalo.
Taigi interneto greitis ore – kur kas mažesnis dėl didelio atstumo nuo palydovo arba tokių trukdžių, kaip debesys.
1 GB duomenų – 1 tūkst. eurų?
Paklausus, ar nebus taip, kad skrendant jau nebe savo šalies teritorijoje, teks už lėktuve naudojamą internetą pakloti daug pinigų, „Bitė“ atstovas patikino, kad šiuo metu tai – mažai aktualu.
Jo aiškinimu, naudotis savo įprastų mobiliojo ryšio paslaugų planu lėktuve nėra ir kurį laiką nebus galimybės.
„Ateityje, kai tokia galimybė atsiras, ši problema taip pat turėtų kilti. Ir šiandien kartais žmonės skundžiasi, jog lankydamiesi Nidos paplūdimiuose ar grybaudami Druskininkų rajone gauna didesnes sąskaitas, mat jų įrenginys prisijungia prie Baltarusijos ar Rusijos ryšio operatorių tinklo“, – kalbėjo E. Rakickas.
Jis neslėpė, kad lėtas ir ypač brangus yra būtent palydovinis ryšys, kurio 1 GB duomenų gali kainuoti ir 1 tūkst. eurų. Todėl jo naudojimas vis dar yra ir kurį laiką bus ribotas.
Vis tik pašnekovas pridūrė, kad technologijoms sparčiai tobulėjant 1 MB kaina nuolatos krenta.
„Telia“ Technologijų vadovas taip pat nurodė, kad tokio ryšio kainos svyruoja maždaug tarp 1 ir 10 eurų už 1 MB: „Tikslias mobiliojo ryšio paslaugų kainas ore praneša iškart po prisijungimo prie vidinio orlaivio tinklo atėjęs informacinis SMS pranešimas.“
O RRT atstovo aiškinimu, sprendimas dėl apmokėjimo priklauso konkrečiai nuo kompanijos, kuri organizuoja internetinį radijo ryšį lėktuve.
„Kadangi dažniausiai ryšys organizuojamas per palydovus, jokio skirtumo, virš kurių šalių jūs skrendate. Tik vienu atveju, kai lėktuvas gali susisiekti tiesiogiai su antžeminėmis bazinėmis stotimis, kaina galėtų priklausyti nuo to, virš kurios šalies skrendate“, – pabrėžė pašnekovas.
Klientai vis dažniau renkasi 5G ryšį ir įrenginius
„Bitė“ atstovas nurodė, kad 5G įrenginių pardavimai vyrauja tarp visų bendrovės parduodamų išmaniųjų įrenginių ir siekia daugiau kaip 60 proc.
„5G ryšys sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Skaičiuojame 5G klientus ir namuose, ir biure, ir išmaniuose įrenginiuose – jų skaičius viršijo mūsų optimistiškiausias prognozes“, – pasakojo pašnekovas.
„Tele2“ šiemet atliktas tyrimas parodė, jog didžioji dalis (95 proc.) Lietuvos visuomenės jau žino ar girdėjo apie 5G.
„Vis dėlto, tyrime dalyvavusieji taip pat atsakė, kad naudotis naujove dar neskuba: iš tų, kurie dar 5G nesinaudoja, 4 iš 10 (38 proc.) planuoja pradėti naudotis netolimoje ateityje, tačiau laukia, kol įsigys reikiamą įrangą ir pan.
RRT duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį 5G ryšiu naudojosi vos 1,8 proc. visų mobiliojo ryšio ir interneto vartotojų“, – dėstė E. Stankevičius.
Jis įvardijo, kad šiuo metu 33 proc. „Tele2“ privačių klientų jau turi 5G ryšį palaikančius išmaniuosius telefonus. Pernai jų buvo 18 proc.
