Technologijoms taip sparčiai šuoliuojant į priekį tampa sunku prognozuoti, ko sulauksime po metų ar dešimtmečio. Dar ne taip seniai nedrąsiai puse lūpų diskutavome apie 5G ryšį, o dabar jis jau pasiekiamas visoje Lietuvoje. Atrodo, tik vakar kalbėjome apie miglotas dirbtinio intelekto galimybes, o šiandien svarstoma, kaip jį pažaboti. 
Technologijoms taip sparčiai šuoliuojant į priekį tampa sunku prognozuoti, ko sulauksime po metų ar dešimtmečio. Dar ne taip seniai nedrąsiai puse lūpų diskutavome apie 5G ryšį, o dabar jis jau pasiekiamas visoje Lietuvoje. Atrodo, tik vakar kalbėjome apie miglotas dirbtinio intelekto galimybes, o šiandien svarstoma, kaip jį pažaboti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiame kontekste 5G technologijos jau skamba kaip vakarykštė naujiena, tačiau naujos kartos ryšys vis dar tobulėja, kartu palengva keisdamas viską, ką žinojome ir manėme perpratę iki šiol. Apie tai, kokios perspektyvos dar laukia šioje srityje, kur dar gali tobulėti Baltijos šalys ir kas mūsų laukia kitame dešimtmetyje, LRT.lt papasakojo Lietuvoje viešėjusi Marika Mentula, Suomijos bendrovės „Nokia“ viceprezidentė Šiaurės, Baltijos ir Beniliukso šalims.
– Kurios šalys labiausiai pažengusios 5G technologijos kontekste? Kaip joms pavyko išsiveržti į priekį?
– Pietų Korėja, Japonija, Kinija, JAV ir kai kurios Europos šalys tipiškai yra vienos pirmųjų, pradėjusių diegti „kitą G“. Paprastai tai priklauso nuo spektro prieinamumo, nes be dažnių spektro neįmanoma įdiegti komercinio 5G tinklo, ir nuo daugelio kitų veiksnių.
Manome, kad 5G ciklas ir toliau auga. Apskritai tikimės, kad pasaulinė 5G rinka, palyginti su 4G, demonstruos ilgesnį piką ir jis tęsis iki dešimtmečio pabaigos, kai bus pradėtas diegti 6G. 5G diegimas tęsiamas Indijoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir dalyje Azijos bei Europos šalių.
– Žinome, kad 5G ryšys reiškia ne tik greitą internetą. Kur jis dar šiandien naudojamas ir kur bus pasitelktas ateityje?
– 5G yra puikus vartotojams, tačiau jis labai svarbus ir skaitmeninant tradicines pramonės šakas, nes leidžia kurti naujas taikomąsias programas ir verslo modelius, suteikia daugiau lankstumo ir automatizavimo galimybių, todėl didėja produktyvumas, efektyvumas ir tai gali padėti įmonėms siekti tvarumo tikslų.
Todėl 5G prieinamumas pramonės sektoriui yra labai svarbus. Jei pažvelgtumėte į 5G standarto raidą, pamatytumėte daugybę funkcijų, skirtų konkretiems pramonės naudojimo atvejams, tarkim, leidžiančių prijungti didžiulius kiekius jutiklių arba realiuoju laiku palaikyti ryšį, kuris pagerina darbuotojų saugą, pavyzdžiui, kai žmonės dirba su robotais.
– Kaip 5G susijęs su dirbtiniu intelektu? Pastarasis šiuo metu yra viena aktualiausių temų visuomenėje.
– Akivaizdu, kad 5G ir dirbtinis intelektas yra dvi skirtingos technologijos, tačiau dirbtinis intelektas gali padėti spręsti ne tik 5G, bet ir kitų tinklų kompleksiškumą ir pagerinti jų efektyvumą.
Jau daug metų stebime, sekame ir vertiname didelių kalbos modelių (Large Language Models – LLM) ir generatyvinių dirbtinio intelekto technologijų raidą. Į naujas dirbtinio intelekto technologijas žiūrime apgalvotai, analizuodami galimą poveikį bei komercinę naudą. Turime daug patirties, kaip įtraukti dirbtinį intelektą į savo ryšių tinklus, ir tuos pačius atsakingo dirbtinio intelekto principus, kuriuos sukūrėme savo tinklams, taikysime visoms naujoms ir atsirandančioms dirbtinio intelekto technologijoms, kad įsitikintume, jog jos atitinka mūsų etikos standartus.
– Ko galime tikėtis iš 5G ryšio ir daiktų interneto?
– 5G yra labai susijęs su daiktų internetu ir virtualia realybe – duomenys iš pradžių surenkami, siunčiami apdoroti, o paskui grįžta atgal, kad kurtų naudą galutiniam naudotojui. Vienas iš pavyzdžių – autonominiai automobiliai.
Tokiam ryšiui tarp prietaisų reikalingas didžiulis duomenų srautas su labai mažu vėlavimu – būtent tai ir siūlo 5G technologija. Pramonės kontekste daiktų internetas ir apskritai tradicinių pramonės šakų skaitmeninimas yra labai svarbus dalykas, nes padeda užtikrinti našumo augimą, o kartu tampa efektyvesnis ir tvaresnis. 5G ryšys yra pagrindinis 4-osios pramonės revoliucijos įrankis. Manome, kad 5G įgalintos pramonės šakos iki 2030 metų gali padidinti pasaulio BVP 8 trilijonais JAV dolerių. Didelė dalis 5G sukuriamos vertės bus sukurta versle.
– Kaip mūsų kasdienis gyvenimas gali pasikeisti dėl 5G ryšio? Kaip jis jau pasikeitė?
– Visų pirma, 5G yra daug greitesnis, o vartotojai gauna naudos dėl labai mažo perdavimo vėlavimo, kurį vadiname delsa. Dėl to patogiau dirbti, geresnė patirtis žiūrint televizijos serialus ar filmus turinio transliavimo platformose, smagiau žaisti internetinius žaidimus, nes viskas, kam reikalingas internetas, vyksta greitai ir sklandžiai.
Tačiau manau, kad netrukus pamatysime dar daugiau 5G privalumų. Pavyzdžiui, virtualios realybės technologija taps vis labiau prieinama vartotojams. Taip pat neturėtume pamiršti, kad 5G nėra kas nors, kas įjungiama ir nesikeičia tol, kol bus pradėtas diegti 6G. Didelė dalis dabartinės 5G aprėpties tokiuose regionuose kaip Vakarų Europa ir JAV yra žemų dažnių juostose, kurių nepakanka norint gauti visapusišką 5G patirtį. 5G technologija nuolat tobulėja ir laikui bėgant bus vis geresnė.
– Kaip Baltijos šalys atrodo Europos ir pasaulio kontekste kalbant apie 5G? Kur yra mūsų stipriosios ir silpnosios pusės?
– Pastaraisiais metais Baltijos šalys aktyviai dirba diegdamos 5G tinklus. Baltijos šalių regionas vienas pirmųjų pasaulyje 2019 m. pradėjo naudoti 5G tinklą ir padarė didelę pažangą 5G plėtros srityje.
Baltijos regiono privalumai 5G srityje – stipri skaitmeninė infrastruktūra, labai išsilavinę darbuotojai ir palanki reguliavimo aplinka, skatinanti inovacijas. Vykdoma daugybė 5G veiklų, tokių kaip „Sandbox“ inovacijų laboratorijos, technologijų konferencijos ir t. t., taip padedant bendrai 5G ekosistemos plėtrai.
Vis dėlto Baltijos šalys diegdamos 5G taip pat susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš pagrindinių iššūkių – palyginti nedidelė rinka, todėl įmonėms gali būti sunku pasiekti masto ekonomiją. Šį iššūkį padės įveikti tolesnės inovacijos ir glaudus įvairių suinteresuotų šalių bendradarbiavimas. Apskritai Baltijos šalys turi geras galimybes tapti 5G inovacijų lyderėmis, o jų augimo ir plėtros potencialas yra didelis.
– Kaip Lietuva atrodo bendrame kontekste? Ką čia galėtume padaryti geriau?
– Lietuva daro ženklią pažangą 5G plėtros srityje ir šiuo metu žengia didelius žingsnius 5G parengties link. Šalis 2022-aisiais pradėjo naudoti komercinius 5G tinklus ir toliau investuoja į infrastruktūros plėtrą, kad užtikrintų aprėptį visoje šalyje. Norėdama pavyti kitas šalis Lietuva galėtų tobulinti 5G plėtrą. Tinkamos investicijos į 5G infrastruktūros plėtrą, ypač už didesnių miestų ribų, padėtų padidinti diegimo spartą. Visos suinteresuotos šalys, vyriausybė, tiekėjai, operatoriai, pramonės įmonės ir t. t. turi siekti sklandžios naujų 5G technologijų integracijos į esamą infrastruktūrą, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta 5G tinklų nauda.
– Kaip manote, kaip atrodys pasaulis kito dešimtmečio pradžioje?
– Tai didelis klausimas. Norėčiau sutelkti dėmesį į ryšio ir tinklų technologijas. Manome, kad iki 2030 metų pasaulis labai pasikeis. Pasauliniam technologijų diegimo tempui įtakos turės tokios tendencijos kaip aplinkos tvarumas ir kibernetinis saugumas. Puslaidininkių, programinės įrangos, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi pažanga toliau spartės. Tačiau būtent metavisatos, debesijos ir „Web3“ technologijų kūrimas turės potencialą pagerinti mūsų gyvenimo ir darbo kokybę.
Tokios technologijos kaip papildytoji realybė į fizinį pasaulį leis įterpti vis daugiau įtraukiančių ir interaktyvių simuliacijų. Debesų kompiuterija bus svarbiausia ateities interneto, kuris bus tvarus ir saugus, dalis. O blokų grandinės, kriptovaliutos ir nepakeičiami žetonai (NFT) grąžins vartotojams galią nuosavybės pavidalu. Kalbant apie metavisatą, iš tiesų turėtume pradėti galvoti apie metavisatas – daugiskaita.
Vartotojų metavisata sulaukė daug dėmesio, tačiau daugiausia naudos iš metavisatos technologijų gali gauti įmonės ir pramonės šakos, kur kas daugiau nei dabartinės virtualios realybės, žaidimų ir socialinės sąveikos sritys. Verslo ir pramonės metavisata gali gerokai padidinti įžvalgumą, produktyvumą ir saugumą įvairiose pramonės šakose. Skaitmeniniai transporto priemonių, sandėlių ir gamybos linijų dvyniai jau naudojami šiuolaikinėse gamybos ir logistikos įmonėse, siekiant padidinti gamybos apimtis, sumažinti sąnaudas ir pagerinti darbuotojų saugą. Iki 2030-ųjų ši technologija bus plačiai naudojama visose įmonėse. Kiti naudojimo pavyzdžiai – išplėstąja realybe pagrįsti mokymai, virtualūs moksliniai tyrimai ir plėtra.
