Atsisėdę į lėktuvo kėdę įprastai atliekame du žingsnius – užsisegame saugos diržą ir išmaniuosiuose telefonuose įjungiame skrydžio režimą. Būtent su šiuo žingsniu atsveikinsime jau birželio 30-ąją – Europos Sąjungos ribose skraidantys keleiviai nuo šiol galės skambinti, rašyti ir naršyti socialiniuose tinkluose būdami ore. Apie tai, kaip 5G ryšys pakeitė skrydžius, pasakoja dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas .
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
„Naujos kartos 5G ryšiu greitai galėsite naudotis lėktuvuose – tam reikės tik 5G palaikančio telefono ir šį ryšį garantuojančio plano. Būdami ore galėsite naudotis visomis įprastomis funkcijomis ir programėlėmis, kuriomis naudojatės ir būdami ant žemės“, – sako dr. E. Stankevičius.
Kada ryšys prarandamas?
Kaip pasakoja fizikos mokslų daktaras, 5G ryšio lėktuvuose įgalinimo tikslas pasiūlyti keleiviams dar komfortiškesnius skrydžius, kurių metu galima naudotis visomis įprastomis mobiliojo ryšio paslaugomis. Tačiau kad ir kaip tai pasirodytų paprasta, lėktuve viskas kiek kitaip – yra ir iššūkių.
Pirmiausia, per lėktuvo korpusą iš išorės radijo bangos beveik nepatenka. Lėktuvo korpusas tvirtas ne veltui – tokiu būdu jis gali atlaikyti visas turbulencijas ir nuslopinti skrydžiui trukdančios dažnius. Todėl, kai lėktuvas kyla, jam sunku priimti bet kokį mobiliojo ryšio signalą, šiuo atveju ir 5G, nes ant žemės esančios bazinės stotys vis labiau tolsta.
„Kaip ir ant žemės, kai keliaujame gilyn į miško glūdumą, mūsų telefono gaunamas signalas slopsta ir kažkur miško tankmėje tą ryšį su bazine stotimi galiausiai prarandame. Tas pats ir su lėktuvu – jeigu jis pakilo į keliolikos kilometrų aukštį, turint omenyje viso lėktuvo korpusą, ryšys po tuputį prarandamas“, – aiškina dr. E. Stankevičius.
Signalas iš palydovo – geresnis
Tam, kad lėktuve galima būtų skambinti, rašyti ar naršyti, pirmiausia reikia rasti būdą, kuriuo būtų siunčiamas ryšio signalas. Fiziko teigimu, vienas iš variantų – lėktuvo salone sumontuoti antenas, kurios būtų skirtos mobiliojo ryšio ar kitos interneto prieigos paslaugai teikti.
„Tačiau yra ir kitas būdas – gaudyti palydovinį bendrovės „SpaceX“ plėtojamą palydovo „Starlink“ ryšį. Jie, kaip tiekėjai, pasiūlė šią paslaugą ir aviacijai“, – papildo ekspertas.
Kai lėktuvas pakyla, jis priartėja prie palydovinio ryšio tinklo, kur palydovai skraido kelių šimtų ar tūkstančių kilometrų aukštyje, tad lėktuvams žymiai patogiau priimti signalą iš palydovinio ryšio nei žemės.
Kai surandamas interneto prieigos šaltinis, jį reikia perkelti į lėktuvo saloną – tam salone reikia įdiegti anteną ar priėmimo stotelę, kad per jas galima būtų jungtis prie palydovinio ryšio ir gauti interneto prieigą. Vėliau palydovinio ryšio prieiga konvertuojama į 5G ir paskleidžiama lėktuve.
Saugu ir patikima
„Visame šiame procese dalyvauja ir daug dažnių juostų. Pavyzdžiui, su palydovinio ryšio „Starlink“ tinklu lėktuvas bendrauja vienu dažniu, o lėktuvo viduje 5G veikia jau kitu dažniu. Tačiau jis suderintas, nes lėktuvas turi savo įvairių vidinių prietaisų, kurių sklandus veikimas turi būti užtikrintas bet kokiu atveju. Dažnių reikalavimus, naudojamų lėktuvuose, paskiria Europos Sąjungos institucijos“, – teigia E. Stankevičius.
5G ryšio dažniai parinkti taip, kad nesukurtų jokių trukdžių lėktuvo vidinėms sistemoms. Vis tik lėktuvo kilimo ir leidimosi metu 5G ryšio sistema nebus aktyvuojama. Kaip sako E. Stankevičius, tai bus daroma dėl papildomo saugumo.
Fizikos mokslų daktaras priduria, kad nors aviakompanijos jau svarsto šią paslaugą pasiūlyti klientams, ji tikrai iš karto neatsiras visuose lėktuvuose ir aviakompanijose, o bus diegiama po truputį.
