Kiekvieną kartą, kai pasirodo naujas „iPhone“, technikų komanda Prancūzijos mieste Tulūzoje pradeda jį ardyti. Per trejus metus, kuriuos jie užsiėmė šia veikla, jie sukūrė įrenginį, kuris palaipsniui virto tvirtove. Šiuolaikiniuose „iPhone“ telefonuose gausu dalių, kurių negali taisyti ar pakeisti niekas kitas, išskyrus brangias „Apple“ akredituotas remonto dirbtuves. Ir Prancūzijai tai nepatinka.
Tai problema, kuri tampa vis opesnė, sako Alexandre Isaac, „The Repair Academy“, garsios tyrimų ir mokymo grupės, kuri vadovauja Tulūzos seminarui, generalinis direktorius. Kiekvieną kartą, kai išleidžiamas naujas „iPhone“, jo komanda randa kitą dalį, kuri buvo „užrakinta“ — skirta veikti tik su konkrečiu „Apple“ įrenginiu. Iš pradžių tai buvo tik pagrindinės plokštės lustas, sako jis. Tada dalių, kurioms taikomi remonto apribojimai, sąrašas plėtėsi: „Touch ID“, „Face ID“, akumuliatorius, ekranas ir fotoaparatas.
„Versdama žmones už paprastą remonto darbą mokėti akredituotam technikui daugiau nei vertas jo „iPhone“, „Apple“ skatina žmones išmesti savo įrenginius, o ne juos taisyti“, – sako Isaac.
„Remonto akademija“ apskaičiavo, kad „Apple“ akredituotas technikas ima iš klientų dvigubai daugiau nei nepriklausoma remonto dirbtuvė. „Daugelis žmonių mano, kad Apple yra itin žalia“, – sako Isaac, turėdamas omenyje bendrovės Kalifornijoje būstinėje esančias saulės baterijas ir perdirbtą aliuminį, naudojamą kuriant „MacBook“. Remonto akademija rinko įrodymus, siekdama įrodyti, kad taip nėra. Vietoj to, „Apple“ inžinieriai aktyviai stengiasi padaryti taip, kad „iPhone“ būtų kuo sunkiau taisyti, teigia jis.
Tai problema, kurią Isaac seka daugelį metų. Ir dabar Paryžiaus prokuroras nusprendė imtis veiksmų. Gegužės 15 d. prokuroras paskelbė, kad bus pradėtas oficialus tyrimas dėl įtarimų, kad „Apple“ laikosi planuojamo senėjimo verslo modelio (angl. planned obsolescence) – termino, kuris reiškia gaminio sukūrimą taip, kai tyčia ribojama jo naudojimo trukmė.
Prokuroras, pavedęs tyrimą Prancūzijos Konkurencijos, vartotojų reikalų ir sukčiavimo prevencijos departamentui (KVRSPD), turės įgaliojimus skirti bendrovei baudas ir įrodyti, ar „Apple iPhone“ taisymo apribojimai pažeidžia Prancūzijos įstatymus, kaip teigia kampanijos dalyviai. Daugelį metų Prancūzija pirmauja dėl teisės į remontą judėjime, pristatydama pirmąją Europoje taisomumo balų sistemą, ir tai sustiprina šalies norą prie sienos priremti „Apple“ ir tai, kaip ji kuria savo produktus.
„Prancūzija siekia sukurti teisę remontuoti tokiais būdais, kokių dar niekas kitas neturi“, – sako Elizabeth Chamberlain, JAV grupės „iFixit“, kuri kovoja už teisę remontuoti, tvarumo direktorė. „Tai pirmas kartas, kai nacionaliniu lygmeniu matome bet kokį judėjimą prieš planuojamą senėjimą per dalių susiejimą. „Apple“ į prašymą pakomentuoti neatsakė. Neseniai „Apple“ paskelbė 2023 m. aplinkosaugos pažangos ataskaitą.
Dalių susiejimas, taip pat žinomas kaip „serializavimas“, veikia susiejant telefono serijos numerį su vidinės dalies serijos numeriu. Taip įrenginio sistema pastebi, kad buvo pakeistas jo ekranas, baterija ar jutiklis. „Geriausias to pavyzdys yra, kad jei bandysite sukeisti du ekranus iš dviejų veikiančių iPhone“, – sako Chamberlain ir priduria, kad keitimas nepavyks, nes nesutaps serijos numeriai. Jei klientai ar remonto dirbtuvės vis tiek tai padarys — naudotojai bus bombarduojami įspėjimais „iPhone“, pranešančiais, kad jų ekranas nepatvirtintas.
Ji tvirtina, kad tai išstumia nepriklausomas remonto dirbtuves iš rinkos, nes tik „Apple“ įgalioti technikai gali iš naujo priskirti šiuos serijos numerius įrenginiui ir taip sėkmingai atlikti remontą. Tai ne tik vartotojų, bet ir aplinkos problema. Belgijos ne pelno organizacijos „The WEEE Forum“, tiriančios elektronines atliekas, paskaičiavimais — praėjusiais metais buvo išmesta 5,3 milijardo mobiliųjų telefonų.
Teoriškai, remiantis 2021 m. kovos su atliekomis įstatymu, serializavimas Prancūzijoje yra neteisėtas. „Įstatymas sako, kad gamintojai turi leisti vartotojams taisyti savo prietaisus nediskriminuodami jokių remonto dirbtuvių“, – sako Laetitia Vasseur, Prancūzijos kampanijos grupės „Stop Obsolescence“ (HOP) direktorė, kurios gruodžio mėn. skundas dėl „Apple“ paskatino Paryžiaus prokuratūros tyrimą. „Apple“ nesilaikė įstatymų ir buvo HOP skundo priežastis, sako Vasseur. „Jei jie nori parduoti savo telefonus prancūzams, jie turi laikytis Prancūzijos įstatymų. Jei to nepadarys, turės sumokėti baudą“.
„Apple“ jau anksčiau ne kartą buvo bausta baudomis Prancūzijoje. Po to, kai 2017 m. kilo skandalas dėl baterijų (battery-gate), Prancūzija skyrė „Apple“ 25 milijonų eurų baudą už tai, kad ji nepranešė vartotojams, kad jų „iPhone“ operacinės sistemos atnaujinimas sulėtintų senesnių įrenginių veikimą. Ši bauda taip pat buvo HOP pateikto teisinio skundo rezultatas ir turėjo įtakos šios problemos paviešinimui bei teismo procesams visame pasaulyje. Po devynių mėnesių „Apple“ buvo liepta JAV sumokėti 113 mln. USD už senų „iPhone“ baterijų veikimo sumažinimą byloje, kurią pateikė 34 valstybės. „Apple“ vis dar kovoja su battery-gate skandalo pasekmėmis. Prieš dvi savaites bendrovė paragino JK tribunolą iškelti 2 mlr. USD kaltinimą, kur „Apple“ kaltinama maskuojant sugedusias „iPhone“ baterijas per programinės įrangos atnaujinimus.
Prireikė laiko, bet teisės remontuoti judėjimas dabar įgavo tikrą pagreitį. 2021 m. JK įvedė taisykles, pagal kurias gamintojai privalo užtikrinti, kad atsarginės dalys būtų lengviau prieinamos. 2022 m. Vokietijos Bavarijos žemė pradėjo siūlyti 200 eurų vertės kuponus visiems, kurie savo įrenginį taiso, o ne išmeta, nukopijuodama prieš metus Tiuringijos žemėje sukurtą politiką. 2023 metais Europos Sąjunga taip pat pasiūlė įpareigoti gamintojus taisyti gaminius iki 10 metų nuo jų pardavimo. Pasak Chamberlain iš „iFixit“, JAV 46 iš 50 valstijų yra įvedusios tam tikros formos teisės taisyti įvairius gaminius reglamentuojančius teisės aktus. Chamberlain pamini Minesotos teisės taisyti teisės aktus, kurių priėmimas jau ant slenksčio. Šis įstatymas bus „plačiausias ir stipriausias“ iki šiol priimtų su teise taisyti susijusių įstatymų Jungtinėse Valstijose.
Tačiau Prancūzija tebėra avangarde. Nuo 2021 m., kai buvo priimtas kovos su atliekomis įstatymas, telefonų gamintojai turėjo įvertinti savo įrenginius pagal nacionalinį remonto rodiklį. Nors Prancūzijos aplinkos ministerija nustato kriterijus, įmonės vertina savo gaminius. „iPhone“ įprastai surenka 6–7 balus iš 10.
Vasseur tikisi, kad Paryžiaus prokurorams pavyks atkartoti sėkmingą susidorojimą koks buvo po battery-gate skandalo, kai po prancūzų sprendimo „Apple“ buvo užklupo baudų ir ieškinių lavina. Tačiau šį kartą ji tikisi daugiau nei baudos. „Dar labiau tikimės, kad „Apple“ supras, kad daugiau nebeįmanoma pasilikti remonto tik sau patiems“, – sakė ji.
Parengta pagal: „Werge“, „arsTtechnica“ ir „Reuters“.