Asmeninį susirašinėjimą perėmusios bendravimo programėles išstūmė tradicines SMS žinutes iš mūsų kasdienybės. Tačiau, skirtingai nei taksofonai, jos niekur nedingo – jau trečią dešimtį skaičiuojančią technologiją vis labiau atranda verslas. 
Asmeninį susirašinėjimą perėmusios bendravimo programėles išstūmė tradicines SMS žinutes iš mūsų kasdienybės. Tačiau, skirtingai nei taksofonai, jos niekur nedingo – jau trečią dešimtį skaičiuojančią technologiją vis labiau atranda verslas. Prie rekordinio SMS žinučių atgimimo prisidėjo ne tik jų technologijų pažanga, bet ir šiuolaikinių socialinių platformų informacinis „triukšmas“ – SMS pasiekia net ir skaitmeninius „atsiskyrėlius“.
„Telia“ per mėnesį Lietuvoje išsiunčia apie 25 mln. SMS žinučių, tačiau ne tarp žmonių – o iš verslo įmonių savo klientams. Šis skaičius ne tik stabiliai laikosi nuo pandemijos laikų, kai buvo pasiektas istorinis SMS pranešimų siuntimo pikas, bet netgi pamažu didėja.
„SMS pranešimai daugeliui mūsų šiandien atrodo, kaip reliktas iš laikų, kai neegzistavo „Messenger“ ir „WhatsApp“, o žmonės savo rankose laikė mygtukinius telefonus. Ir iš tiesų šiomis dienomis būtų sunku įsivaizduoti bendravimą kanale, kuriame negali patogiai siųsti nuotraukų, GIF animacijų ir pritaikyti kitų modernios komunikacijos įpročių. Tačiau verslui šios galimybės nėra aktualios – daug svarbiau, kad trumposios žinutės nepasimeta bendrame skaitmeniniame sraute ir jomis efektyviai galima pasiekti visas vartotojų grupes“, – sako verslo „Telia“ SMS verslo vadovas Arnoldas Svirskis.
Švarus ir neperkrautas kanalas
Analizuodamas didėjančio trumpųjų žinučių populiarumo priežastis, A. Svirskis išskiria didelę šiuolaikinių žmonių informacine apkrovą. Įvairių šaltinių duomenimis, vidutinis vartotojas per dieną iš skirtingų programėlių gauna apie 50 pranešimų, o papildomą informacijos dozę jam „suleidžia“ dar ir elektroniniai laiškai, socialiniai tinklai bei televizija. Nenuostabu, kad kai kuriuos asmenis šis krūvis paskatina imtis drastiškų priemonių – nutraukti skaitmeninių paslaugų prenumeratas, atsisakyti televizoriaus ar netgi ištrinti socialinių tinklų aplikacijas.
Remiantis vartotojų įtraukimo strategijas kuriančios „Moengage“ įmonės statistika, 2023 m. programėlių pranešimus linkę aktyvuoti vos 0,5-15 proc. vartotojų, todėl moderniais kanalais informuoti šias augančias „skaitmeninių atsiskyrėlių“ gretas apie naujienas arba paslaugų pasikeitimus verslams tampa nemenku iššūkiu.
„Tuo metu kasdieniam žmonių bendravimui iš trumpųjų žinučių migravus į „Messenger“, „WhatsApp“, „Viber“, „Telegram“ ir kitas internetines susirašinėjimo platformas, žmonių telefonuose atsirado savotiškas įėjimas su atviromis durimis. Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Gartner“ skaičiavimais, vartotojai perskaito net 98 proc. SMS, tad šiuo kanalu išsiuntęs svarbią žinią verslas gali būti tikras, jog ji „neužstrigs“ pranešimų filtruose, nepapuls į el. pašto šlamšto aplanką ar tiesiog nepasimes tarp eilės kitų tą dieną vartotojo gautų naujienų“, – SMS pranašumus prieš kitus kanalus vardina ekspertas.
Platėjantis SMS pritaikymo spektras
Pašnekovas taip pat akcentuoja, kad trumposiomis SMS žinutėmis galima pasiekti tas vartotojų grupes, kurių skaitmeniniai pranešimai paprasčiausiai nepasiektų. Tarp tokių asmenų yra internetu nesinaudojantys vyresnio amžiaus asmenys, mygtukinių telefonų savininkai ir neturintieji pastovios interneto prieigos. Tai ypač svarbu bankams, mažmeninės prekybos tinklams ir kitoms būtiniausias paslaugas teikiančioms bendrovėms, tokioms kaip sumanių energetikos sprendimų teikėja „Ignitis“, kuri su „Telia“ neseniai pasirašė beveik 2 mln. eurų vertės SMS žinučių siuntimo sutartį.
„SMS verslui įgavo pagreitį dar 2010 m., kai naujos technologijos suteikė galimybę nurodyti ne tik siuntėjo telefono numerį, bet ir jo pavadinimą. Pastaraisiais metais SMS siuntimą galima inicijuoti rankiniu būdu arba tai patikėti sistemai, kuri „išmoko“ ir sureaguoti į žmogaus atsakymą (pvz. „Taip“ arba „Ne“). Taip atsirado galimybė ne tik vartotoją informuoti apie nesumokėtas sąskaitas, pasirašytas sutartis ar įsigaliojusias nuolaidas, bet ir atsiklausti, ar jis toliau nori gauti informacinius pranešimus, priimti tam tikrus sprendimus, pratęsti įvairių paslaugų sutartis“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Vis dėlto A. Svirskis pabrėžia, kad verslo SMS pranešimų siuntimas yra labai atsakingas procesas ir jo negalima patikėti nepatyrusiam rinkos žaidėjui. Siunčiant trumpąsias žinutes, kyla rizika, kad didelis klientų telefono numerių kiekis ir kita privati informacija pateks į trečiųjų šalių rankas bei vėliau bus panaudota brukalų siuntimui. Dėl to šioje srityje „Telia“ taiko itin griežtas procedūras, pažangiausius saugumo sprendimus ir prisiima atsakomybę už visus likusius paslaugos aspektus, įskaitant pačios SMS išsiuntimą.
