1992 m. JAV federalinė aviacijos administracija ir „Boeing“ atliko nepriklausomą tyrimą, kurio metu ištyrė elektroninių prietaisų naudojimą orlaiviuose. Jie nenustatė jokių problemų, susijusių su kompiuteriais ar kitais asmeniniais elektroniniais prietaisais ne kritiniais skrydžio etapais. Kritiniais etapais aviacijoje laikomi kilimas ir tūpimas. Tad kam iš tiesų reikalingas skrydžio režimas?
Daugelis žinome tvarką lėktuve atmintinai: sėdynės atlošas turi būti vertikalioje padėtyje, staliukai sudėti, langai atidengti, visi pašaliniai daiktai – lentynose virš galvos arba po priekine sėdyne, o elektroniniuose prietaisuose – įjungtas skrydžio režimas. Pirmieji keturi yra aiškiai pagrįsti. Langai atidengti tam, kad matytume, jei kiltų pavojus, pavyzdžiui, gaisras. Sudėti staliukai ir vertikalios sėdynės tam, kad galėtume greitai išeiti iš savo eilės. Kompiuteriai ir kiti daiktai avariniu atveju gali tapti sviediniais, nes sėdynių atlošų kišenės nėra pakankamai tvirtos, jog juos sulaikytų. Tačiau kam iš tiesų reikalingas skrydžio režimas?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Aviacijos navigacija ir komunikacija grindžiama radijo ryšio paslaugomis, kurios koordinuojamos siekiant kuo labiau sumažinti trukdžius nuo 1920-ųjų.
Šiuo metu naudojamos skaitmeninės technologijos yra daug pažangesnės už kai kurias senesnes analogines technologijas, kurias naudojome net prieš 60 metų. Tyrimai parodė, kad asmeniniai elektroniniai prietaisai gali skleisti signalą tame pačiame dažnių ruože, kaip ir orlaivio ryšių ir navigacijos sistemos, todėl atsiranda vadinamieji elektromagnetiniai trukdžiai, rašo CNN.
Tačiau 1992 m. JAV federalinė aviacijos administracija ir „Boeing“ atliko nepriklausomą tyrimą, kurio metu ištyrė elektroninių prietaisų naudojimą orlaiviuose. Jie nenustatė jokių problemų, susijusių su kompiuteriais ar kitais asmeniniais elektroniniais prietaisais ne kritiniais skrydžio etapais. Kritiniais etapais aviacijoje laikomi kilimas ir tūpimas.
JAV federalinė ryšių komisija taip pat pradėjo kurti rezervuotas dažnių juostas skirtingoms paskirtims, pavyzdžiui, mobiliesiems telefonams, orlaivių navigacijai ir komunikacijai, kad jos netrukdytų viena kitai. Viso pasaulio vyriausybės sukūrė tokias pačias strategijas ir politiką, kad išvengtų trukdžių problemų aviacijoje. ES jau nuo 2014 m. elektroninius prietaisus leidžiama palikti įjungtus.
Kodėl, esant šiems pasauliniams standartams, aviacijos pramonė ir toliau draudžia naudotis mobiliaisiais telefonais? Viena iš problemų yra susijusi su antžeminiais trukdžiais.
Belaidžius tinklus jungia daugybė bokštų; tinklai gali būti perkrauti, jei visi keleiviai, skrendantys per šiuos antžeminius tinklus, naudosis telefonais. 2021 m. skrido daugiau kaip 2,2 mlrd. keleivių, o tai yra perpus mažiau nei 2019 m. Belaidžio ryšio bendrovės čia gali turėti argumentų.
Žinoma, kalbant apie mobiliojo ryšio tinklus, didžiausias pastarųjų metų pokytis yra perėjimas prie naujos kartos ryšio standarto. Dabartiniai 5G belaidžio ryšio tinklai, pageidaujami dėl didesnės duomenų perdavimo spartos, daugeliui aviacijos pramonės atstovų sukėlė susirūpinimą.
Radijo dažnių juostos plotis yra ribotas, tačiau vis dar bandome prie jos prijungti daugiau naujų įrenginių. Aviacijos pramonė atkreipia dėmesį į tai, kad 5G belaidžio tinklo dažnių juostos pločio spektras yra labai artimas rezervuotam aviacijos dažnių juostos pločio spektrui, todėl gali atsirasti trukdžių šalia oro uostų esančioms navigacijos sistemoms, padedančioms nusileisti orlaiviui.
Australijos ir JAV oro uostų operatoriai išreiškė susirūpinimą dėl aviacijos saugumo, susijusio su 5G diegimu, tačiau atrodo, kad Europos Sąjungoje 5G diegiama be tokių problemų. Bet kokiu atveju, kol sprendžiamos su 5G susijusios problemos, protinga riboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais lėktuvuose.
Dauguma oro linijų dabar teikia klientams mokamas arba nemokamas „Wi-Fi“ paslaugas. Naudodamiesi naujomis „Wi-Fi“ technologijomis, keleiviai teoriškai galėtų naudoti savo mobiliuosius telefonus vaizdo skambučiams su draugais ar klientais skrydžio metu.
Taigi, šiuo metu naudojimasis telefonais skrydžio metu netrikdo orlaivio tinkamumo skraidyti. Tačiau orlaivio salono įgulos nariai gali pageidauti, kad nebūtų vėluojama skrydžio metu aptarnauti visus keleivius – juk aptarnauti reikia daug žmonių. O kas būtų, jei visi tuo metu plepėtų telefonais?
Tuo metu 5G technologijos įsiterpimas į lėktuvų navigacijos sistemų radijo dažnių juostos plotį kelia klausimų – reikės ištirti, ar 5G nekels trikdžių tūpdant orlaivį.
