Telefoną į rankas paėmėte jau dešimtą kartą per paskutinį pusvalandį, o ekrano laiko statistikoje nustebote išvydę beveik trečdaliui dienos prilygstantį valandų skaičių? Tyrimai rodo, jog esate ne rimtą priklausomybę turintis asmuo, o tiesiog eilinis planetos gyventojas. Remiantis pasauliniais „data.ai“ duomenimis, pernai vidutinis išmaniojo telefono savininkas, žiūrėdamas į šio prietaiso ekraną, per dieną praleido daugiau, nei penkias valandas, iš kurių daugiausia laiko „suvalgė“ socialinių tinklų ir komunikacijos programėlės.
Asociatyvi nuotr.
„Šiemet įvykęs penkių valandų kartėlės peržengimas yra kiek bauginanti, bet nestebinanti tendencija. Paskutiniais metais išmanieji dar labiau į paraštes nustūmė kompiuterius bei planšetes bei pagal praleistą laiką beveik tapo savotiška mūsų kūno dalimi. Visgi jų naudojimo intensyvumas smarkiai priklauso nuo geografinio regiono ir nuo vartotojų amžiaus. Panašu, kad kryptingai mažinti išmaniojo naudojimą labiausiai linkę tie, kas dėl to sulaukia daugiausiai kritikos strėlių – Z karta“, – statistiką komentuoja „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.
Lyderė – Indonezija
Pasak pašnekovo, per metus nuo 2021 m. vidutinė išmaniojo telefono naudojimo trukmė pailgėjo septyniomis minutėmis per dieną, o tam didžiausią įtaką padarė besivystantys regionai. Naujausio „data.ai“ topo viršūnėje karaliauja Indonezija ir Brazilija, kurių gyventojai žiūrėdami į išmanųjį praleisdavo atitinkamai 5h 39 min ir 5h 17 min. Palyginimui, Europai reitinge atstovavusiose Vokietijoje ir Prancūzijoje šis rodiklis netgi neperžengė 4h.
„Akivaizdu, jog tokios skirtumus tarp valstybių nulėmė ne vienas faktorius, tačiau pagrindinis ir labiausiai tikėtinas iš jų – skirtinga demografinė situacija. Daugelyje Azijos ir Pietų Amerikos valstybių vidutinio piliečio amžius siekia maždaug 30 metų, kai Europos šalyse jis viršija 40 ar net 45 metų. Kadangi „TikTok“, „Instagram“ ir kitų ilgiausiai naršomų programėlių vartotojų daugumą sudaro 16–34 m. asmenys, tokie populiacijos amžiaus skirtumai išmaniojo naudojimo laikui daro didelę įtaką“, – aiškina S. Tilindis.
Tiesa, šalių skirtumus galėjo lemti ir įrenginių naudojimo ypatumai. Žemesniu gyvenimo lygiu pasižyminčiuose kraštuose išmanusis dažnai yra ne tik pagrindinė, bet ir vienintelė ryšio su pasauliu priemonė, o išsivysčiusiose valstybėse iš jo nemažą dalį ekrano laiko „pavagia“ kompiuteriai. Pastaruosius labiausiai „myli“ Belgijos ir Danijos gyventojai, kurie jungimuisi prie interneto beveik šešis kartus iš dešimties renkasi kompiuterį vietoje išmaniojo.
Naršymas internete tampa atgyvena
Išmaniųjų naudojimo statistikoje galima įžvelgti ir kitą įdomią tendenciją – mažėjantį vartotojų norą informaciją pasiekti per interneto naršyklę. Skaičiuojama, kad šios veiklos populiarumas kryptingai mažėja ir pernai sudarė vos 8,1 proc. telefone praleisto laiko.
„Iš vienos pusės, nieko kito ir negalima tikėtis, kai mūsų išmaniuosiuose knibžda keli tuzinai skirtingų programėlių. Juk, pavyzdžiui, norėdami surasti tam tikrą dainą ar filmą, keliaujame ne į naršyklę, o tiesiai į „Spotify“ ar „IMDb“. Kita vertus, keičiasi ir mūsų informacijos gavimo įpročiai. Aktyvias naujienų apie svarbius įvykius paieškas pakeitė automatiškai pagal mūsų interesus socialinių tinklų algoritmų parenkami šaltiniai, o prireikus tokio buitinio dalyko, kaip patiekalo receptas, keliaujame ten, kur informaciją galime gauti greičiau ir efektyviau – į „YouTube“ ar socialinius tinklus“, – pastebi „Telia“ atstovas.
Nenuostabu, kad „Microsoft“, matydama tokias tendencijas, savo „Bing“ internetinę paieškos sistemą nusprendė perkurti iš pagrindų. Su netrukus pasirodysiančiu atnaujinimu joje bus integruotas dirbtiniu intelektu paremtas „ChatGPT“ pokalbių robotas, kuris, lyg žmogus, į mūsų užklausas galės duoti konkrečius atsakymus.
Perteklinio ekrano laiko problema rūpinamasi vis labiau
Vartotojo praleistą laiką prie ekrano stebinčios „Rescue Time“ programėlės kūrėjų duomenimis, tokia ilga išmaniojo naudojimo trukmė per dieną susidaro iš daugybės trumpučių sesijų, kurių du trečdaliai trumpesnės, nei dvi minutės. Nustatyta, jog tokie trumpučiai telefono panaudojimai labiausiai suaktyvėja darbo valandomis, kada įrenginys susižeria daugiau, nei pusę, viso jo naudojimo laiko.
„Nuolat išmanųjį imti rankas skatina be perstojo į jį plūstantys pranešimai ir baimė praleisti kažką svarbaus, pradedant antros pusės žinute ir baigiant naujienomis karo ar politinėmis temomis. Visgi nuolatinis išmaniojo ėmimas į rankas darbo ar mokslo metu, vis pažiūrint trumpą „TikTok“ klipą ar akimis permetant socialinių tinklų naujienų srautą, mokslinių tyrimų duomenimis, smegenyse aktyvuoja panašius procesus kaip narkotikai, todėl žmonėms darosi vis sunkiau sukoncentruoti dėmesį ir padėti telefoną į šalį“, – pastebi S. Tilindis.
Statistika rodo, kad šią problemą geriausia suvokia jauniausioji Z karta, gimusi po 2000-ųjų. Net 76 proc. jos atstovų pripažįsta, kad telefoną naudoja kur kas daugiau, nei norėtų, o net 41 proc. jų teigia besiimantys veiksmų su tuo kovoti. Labiausiai pasyvi šiuo klausimu yra Y karta – iš 67 proc. pripažįstančiųjų problemą spręsti renkasi vos trečdalis.