Praėjusiais metais pasaulyje užfiksuota 112 interneto blokavimo atvejų 32 valstybėse, rodo kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ ir pasaulinės interneto stebėsenos organizacijos „NetBlocks“ tyrimo duomenys. Absoliuti dauguma incidentų įvyko dėl protestų ar kitų politinių neramumų. Daugiausiai kartų internetas apribotas Indijoje bei Džamu ir Kašmyro regione, bent vienas incidentas fiksuotas ir Rusijoje netrukus po invazijos į Ukrainą, rašoma „Surfshark“ siųstame pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Prieigos prie interneto ribojimas ir cenzūra yra gerokai dažnesnė problema nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų 2022 metais buvo paliesti interneto cenzūros. Mums Lietuvoje gali būti sunku suvokti tokios problemos mastą ir padarinius, nes gyvename demokratijoje ir turime laisvą prieigą prie interneto bei socialinių tinklų. Vis tik autoritarinės valstybės aktyviai imasi veiksmų siekdamos izoliuoti savo piliečius nuo likusio pasaulio. Kai kuriais atvejais tai tik socialinių tinklų draudimas, tačiau kitais – viso interneto ryšio ribojimas tam tikros šalies, regiono ar miesto gyventojams“, – teigia Gabrielė Račaitytė-Krasauskė, „Surfshark“ atstovė žiniasklaidai.
Tyrimo duomenimis, pernai daugiausiai interneto cenzūros incidentų pasaulyje užfiksuota Džamu ir Kašmyro teritorijoje – net 24. Dar 11 buvo įvykdyta Irane, 10 – Indijoje. Taip pernai Azija tapo nuo cenzūros labiausiai kenčiančiu kontinentu pasaulyje su 58 incidentais 11-oje šalių.
Antroje vietoje liko Afrika, kur pernai fiksuota 13 interneto cenzūros incidentų, iš kurių 4 nutiko Sudane, ir po tris Burkina Fase bei Zimbabvėje.
Incidentas Rusijoje – neįprastai ilgas
Vos pradėjusi invaziją į Ukrainą, Rusija užkardė ir prieigą prie trijų didžiausių socialinių tinklų bei pagrindinių tarptautinių naujienų portalų. Šis prieigos apribojimas tęsiasi iki šiol, tad yra gerokai ilgesnis nei įprasta.
„Dažniausiai matome kelias valandas ar dienas trunkančius interneto ribojimus, įprastai ištinkančius per politinius įvykius – rinkimus ar protestus. Vis tik labai retais atvejais incidentai išsitęsia iki mėnesių ar net kelerių metų, kaip, pavyzdžiui, Irane, Kinijoje, Omane, Turkmėnistane ir kitur“, – aiškina G. Račaitytė-Krasauskė.
Rusija nėra vienintelė šalis pasaulyje, kur ribojimai trunka ilgiau nei mėnesį ar metus. Tyrimo duomenimis, 32 incidentai 16 šalių vyksta dar ir šiais metais, nors prasidėjo prieš ne vienerius metus. Tarp ilgiausių – 2009 m. prasidėjęs socialinių tinklų „Facebook“ ir „YouTube“ ribojimas Irane, „YouTube“ užkardymas Turkmėnistane, taip pat – pastarųjų platformų ir „Twitter“ blokavimas Kinijoje.
Praėjusiais metais prieigą prie socialinio tinklo „Facebook“ apribojo Burkina Fasas ir jos nesuteikė iki šiol, o Azerbaidžane praėjusių metų rugsėjo mėnesį buvo užblokuota prieiga prie „TikTok“ – šis apribojimas taip pat dar nesibaigė.
Iš visų socialinių tinklų „Facebook“ tapo 2022-ųjų metų dažniausiai autoritarinių valstybių apribojama platforma. Nuo 2015 metų 46% pasaulio populiacijos patyrė valstybinę „Facebook“ cenzūrą.
Didžiausią nerimą keliantys interneto cenzūros atvejai – Indijoje ir Irane
Praėjusiais metais visame pasaulyje nuskambėjo Irano žmogaus teisių pažeidimai, kai po iranietės Mahsa Amini mirties prasidėjusius protestus valdžia malšino represijomis. Viena priemonių kovoje prieš visuomenę taip pat buvo interneto prieigos apribojimas, kai šalyje buvo išjungtas mobilusis internetas ir uždrausta prieiga prie vienintelio likusio prieinamo socialinio tinklo „Instagram“ ir pokalbių programėlės „WhatsApp“.
Praeitų metų birželį Indijoje prasidėjus masiniams protestams dėl įžeidžiančių valdžios atstovų komentarų apie pranašą Mahometą ir vėliau dėl naujai paskelbto kariuomenės mobilizacijos plano Indijos valdžia taip pat neteisėtai apribojo interneto prieigą.
„2022 metais matėme, kaip pasaulio valstybės blokavo prieigą prie interneto bei kitų komunikacijos kanalų siekdamos užtildyti visuomenę bei žurnalistus. Šiandien laisva prieiga prie interneto yra esminė žmogaus teisė, todėl yra svarbiau nei bet kada fiksuoti masinius cenzūros atvejus bei ieškoti būdų ir vėl prijungti paveiktus žmones prie interneto“, – teigia Alp Toker, globalios interneto cenzūros stebėjimo organizacijos „Netblocks“ vadovas.