Spartus internetas privalo atsirasti kiekviename naujame būste – taip prieš pat Naujuosius metus nusprendė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Pasaulinėse medijose plačiai nuskambėję britų statybų reglamento pakeitimai įpareigojo gyvenamųjų patalpų statytojus pasirūpinti bent vieno gigabito per sekundę (1 Gb/s) spartos interneto prieiga. 
Spartus internetas privalo atsirasti kiekviename naujame būste – taip prieš pat Naujuosius metus nusprendė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Pasaulinėse medijose plačiai nuskambėję britų statybų reglamento pakeitimai įpareigojo gyvenamųjų patalpų statytojus pasirūpinti bent vieno gigabito per sekundę (1 Gb/s) spartos interneto prieiga. Nors taip pirmiausia siekiama apsaugoti naujakurius nuo su tuo susijusių kliūčių ir neplanuotų išlaidų, specialistų teigimu, panašus teisinis reguliavimas Lietuvoje mažiau aktualus.
„Jungtinės Karalystės įstatymai interneto ryšį prilygino vandentiekiui, elektros instaliacijai ir kitiems elementariems šiuolaikinio būsto patogumams. Ilgoje perspektyvoje tai tikrai prisidės ne tik prie patogesnio darbo ar pramogų namuose, bet ir paskatins visuomenės skaitmeninimą ir pažangių technologijų plėtrą. Nepaisant to, kad Didžiąją Britaniją smarkiai lenkiame šviesolaidinio interneto plėtroje ir statybų reglamento pakeitimai kol kas neplanuojami, analogiški įstatymai leistų aukščiausios kokybės internetą pasiūlyti net ir nutolusiose Lietuvos gyvenvietėse“, – mano „Telia“ paslaugų architektas Antanas Vindašius.
Nuo gyventojų pečių nusiritusi našta
Pasak pašnekovo, revoliucinius JK statybų reglamento pakeitimus galime laikyti tam tikru pandemijos aidu, kadangi būtent per karantiną išryškėjo tikroji interneto svarba ir mažos jo spartos nulemti iššūkiai. Dėl neišvystytos telekomunikacijų infrastruktūros daug žmonių susidūrė su ryšio problemomis jungdamiesi į darbines vaizdo konferencijas, siunčiant didelės apimties dokumentus ar tiesiog dalinantis internetą viename būste su kitais gyventojais.
„Spartų internetą garantuojanti šviesolaidžio infrastruktūra iki šiol nebuvo numatyta statant nemažą dalį gyvenamųjų namų, o milžiniškos sąskaitos už naujų kabelių atvedimą išgąsdindavo būstų savininkus, ir ypač – nuomotojus. Gyventojams nebelikdavo nieko kita, kaip tik aukoti savo santaupas, veltis į karą su nuomotojais ar netgi keisti gyvenamąją vietą. Tad atnaujintas teisinis reguliavimas šią problemą išspręs, spartaus interneto įrengimo naštą perkeldamas ant vystytojų, statytojų bei nuomotojų pečių“, – aiškina A. Vindašius.
Skaitmenos, kultūros, medijų ir sporto departamento paskelbti pakeitimai numato, kad vystytojai privalo naujuose namuose įrengti visą gigabitiniam namų internetui reikalingą infrastruktūrą, įskaitant kabelių kanalus, dėžes ir išėjimo taškus. Statytojai įpareigoti kiekvienam būstui skirti iki 2000 svarų sterlingų. Nors JK vyriausybė skaičiuoja, jog tokios pinigų sumos pakaks įrengti gigabitinę interneto infrastruktūrą 98 procentų būstų, tais atvejais, kai šios sumos nepakaks, statytojai įpareigoti įdiegti greičiausią toje vietoje įmanomą interneto prieigą.
Naudinga, aktualu ir Lietuvoje
„Telia“ paslaugų architektas prognozuoja, kad JK gyventojai tikrai išloš iš tokio valdžios sprendimo, nes itin didelės spartos internetas kiekviename naujame name neabejotinai paskatins visuomenę kur kas greičiau „prisijaukinti“ įvairias inovatyvias skaitmenines technologijas. Pavyzdžiui, JK Centrinis bankas prieš keletą dienų paskelbė apie planus kurti skaitmeninį „svarą“, kuris taps patogesne ir saugesne atsiskaitymo forma. Be to, labiau paplitęs spartus interneto ryšys žmonėms sudarys geresnes galimybes dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu.
„Į šviesolaidinio interneto traukinį Lietuva įšoko viena pirmųjų Europoje, todėl lėto namų interneto problema nėra tokia opi, kaip Didžiojoje Britanijoje. 2021 m. FTTH tarybos duomenimis, Lietuvoje itin spartus šviesolaidinis internetas prieinamas 47 proc. namų ūkių, kai JK šis skaičius yra beveik perpus mažesnis. Vis dėlto panašus teisinis reguliavimas praverstų ir Lietuvoje, kadangi mūsų šalyje statytojai taip pat nelinkę galvoti apie interneto infrastruktūrą, bet jokių reikšmingesnių galios svertų priversti juos tai daryti šiuo metu neturime. Keista, kad šiais laikais privaloma detaliai numatyti, kaip naujame name bus išvedžioti vandens vamzdžiai ir elektros kabeliai, o nemažiau kiekvieno mūsų naudojamas interneto tinklas kone visiškai ignoruojamas “, – stebisi „Telia“ atstovas.
Kitaip tariant, įpareigojus vystytojus iki gyvenamųjų patalpų atvesti ryšių kanalus, įrengti tinkamo dydžio dėžutes ir mikrovamzdelines technologijas, būstų pirkėjams geriausios įmanomos kokybės internetas taptų standartu – techniškai daugelyje vietų jau ir dabar būtų galima turėti net ir apie 10 Gb/s spartą. Tokie statybų reglamento pakeitimai ypač praverstų atokiose vietovėse statomiems pastatams ir naujiems gyvenamųjų namų rajonams, nes įstatymuose numatyta būtinų išlaidų suma prisidėtų prie prieigos tinklo vystymo kvartaluose ir taip geriausios kokybės šviesolaidinį internetą atvestų ten, kur šiuo metu apie jį nėra net kalbos. Galbūt to vis tiek nepakaktų, norint visoje Lietuvos teritorijoje išvedžioti šviesolaidį, tačiau tas nedideles skyles galėtų „užkamšyti“ plačiajuostis vario technologijomis veikiantis ar itin spartus bei laidinės infrastruktūros nereikalaujantis mobilusis namų internetas. A. Vindašiaus teigimu, plačiausias „Telia“ 5G tinklas jau liepą turėtų padengti visą šalies teritoriją.
Paprasti būdai pagreitinti namų internetą
Jei iš lėto būsto interneto gniaužtų šiuo metu neleidžia išsivaduoti techninės galimybės, ekspertas pateikia keletą paprastų ir didelių investicijų nereikalaujančių patarimų. Daugelis yra girdėję, jog stabiliausią ryšį kompiuteryje garantuoja LAN kabelis, o ne įvairiems trukdžiams ne itin atsparus Wi-Fi. Vis dėlto būtent šis laidas ir gali būti vienas strigimo kaltininkų – žemesnės, nei CAT 5 kategorijos, ir itin didelio, net keleto metrų, ilgio LAN kabeliai pastebimai didina reakcijos laiką ir neturėtų būti naudojami, turint lėtą interneto prieigą.
„Kita vertus, šiais laikais išmaniųjų įrenginių naudojimo populiarumui lenkiant kompiuterius, negalime ignoruoti ir bevielio interneto. Norint pasiekti didžiausią spartą, reikėtų įsitikinti, kad įrenginys prie maršrutizatoriaus prijungtas naudojant ne 2,4 GHz, o spartesnį 5 GHz dažnį. Dar geresnis variantas, jei tiek maršrutizatorius, tiek išmanusis telefonas ar kompiuteris palaiko naujausią Wi-Fi 6 standartą, kuris užtikrina dar geresnį bevielio interneto veikimą esant didelei tinklo apkrovai. Tačiau jei tokios techninės galimybės nėra, išvengti dėl namiškių prijungtų prietaisų sulėtėjusio Wi-Fi galima maršrutizatoriaus nustatymuose prioretizuojant daugiausia naudojamo įrenginio MAC adreso srautą. Patį MAC adresą galima sužinoti prietaiso „About“ ar interneto nustatymų skiltyje“, – pataria A. Vindašius.
Ekspertas rekomenduoja neignoruoti ir tokių paprastų sprendimų, kaip maršrutizatoriaus perkrovimas, pastebėjus smarkiai sumažėjusią spartą, bei pakankamo Wi-Fi ryšio stiprumo užtikrinimas. Pastarąjį pagerinti galima maršrutizatorių įkurdinus tame kambaryje, kuriame dažniausiai būnama, o nesant tokios galimybės – įsigijus Wi-Fi ryšio stiprintuvą. Šis nebrangus įrenginys, išlaikant tą patį tinklo pavadinimą, bet paaukojant nedidelę dalį spartos, padeda užtikrinti stabilų ryšį atokesnėse ar keliomis sienomis nuo maršrutizatoriaus nutolusiose namų dalyse.
