Kaip dažnai esate susidūrę su prastu ryšiu savo išmaniajame būtent tada, kai labiausiai prireikia paskambinti? Nors situacija išties erzinanti, ekspertų teigimu, priežasčių prastam ryšio padengimui yra ne viena. 15min pasidomėjo, kuriose Lietuvos vietose ryšys prasčiausias ir kokios priežastys tai lemia. 
Kaip dažnai esate susidūrę su prastu ryšiu savo išmaniajame būtent tada, kai labiausiai prireikia paskambinti? Nors situacija išties erzinanti, ekspertų teigimu, priežasčių prastam ryšio padengimui yra ne viena. 15min pasidomėjo, kuriose Lietuvos vietose ryšys prasčiausias ir kokios priežastys tai lemia.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Mobilusis ryšys sklinda radijo bangomis, kurios toldamos nuo bazinės stoties slopsta. Puikiam ryšiui reikalingas visos teritorijos padengimas stotimis. Tačiau net ir idealiu atveju radijo bangos susiduria su fizinėmis kliūtimis.
„Mobilaus ryšio signalo stiprumui gali turėti įtakos ir atstumas nuo bazinės stoties (stočių), ir reljefas, miškingumas, vandens telkiniai, pastatų sienos“, – 15min teigė Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.
Tarp nuskriaustųjų – pasienio zona ir kelios savivaldybės
Auguto Čėsnos, RRT Radijo ryšio departamento direktoriaus teigimu, Lietuvoje yra net kelios savivaldybės, kuriose mobiliojo ryšio aprėptis padengta mažiausiai. Tai – Biržų rajono, Rietavo rajono, Kazlų Rūdos rajono ir Telšių rajono savivaldybės.
Tačiau, anot pašnekovo, prasčiausioje padėtyje yra pasienio gyventojai.
„Prasčiausia mobiliojo ryšio padengimo situacija yra pasienio teritorijose bei miškingose ir rečiau apgyvendintose vietovėse. Labiausiai šiame kontekste išsiskiria savivaldybės esančios prie Baltarusijos sienos (Varėnos r. sav., Ignalinos r. sav., Šalčininkų r. sav., Švenčionių r. sav., Druskininkų r. sav., Lazdijų r. sav., Zarasų r. sav.)“, – komentavo A. Čėsna.
Jo teigimu, pasienyje ryšys prastesnis dėl privalomo tarpvalstybinio koordinavimo su kaimyninėmis valstybėmis. Pagal šalių susitarimus, ties valstybės siena ir už jos yra ribojamas bazinių stočių siųstuvų kuriamas elektromagnetinio lauko stipris.
„Todėl operatorius, pasienio zonoje įrengdamas mobiliojo ryšio bazinę stotį, turi stipriai riboti siųstuvų galingumą ar palenkti antenas, o tokios korekcijos labai sumažina stoties aprėpties zoną. Tokiose vietose reikėtų tankinti bokštų skaičių, bet tai nėra ekonomiškai efektyvu“, – problemų priežastis aiškino pašnekovas.
Ryšio nesklandumus dėl kartais vykstančių karinių pratybų gali patirti ir netoli Rusijos pasienio (Šilutėje, Pagėgiuose ir aplink) gyvenantys žmonės, teigė Darius Martusevičius, „Bitė Lietuva“ tinklo direktorius.
„Tai įvyksta neprognozuotai maždaug 1-2 kartus per metus. Deja, ryšio tiekėjai to numatyti negali“, – teigė pašnekovas.
Prasto ryšio kaltininkais tampa ir pavydūs kaimynai
Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių ir mažiau ryšio. Ekspertų teigimu, prastas mobiliojo ryšio signalas miškingose vietovėse taip pat priklauso nuo kelių priežasčių.
„Pagal fizikos dėsnius radijo ryšio signalai tankiuose ir aukštuose miškuose yra stipriai slopinami, todėl mažėja ryšio veikimo nuotolis lyginant su radijo bangos sklidimu atviroje vietovėje. Miškingose ar rečiau apgyvendintose vietovėse ryšys prastesnis ir dėl to, kad ten yra mažai vartotojų ir operatoriai nemato ekonominės naudos plėsti tinklą“, – komentavo A.Čėsna.
Mobiliojo ryšio operatoriai įvardija ir kitą priežastį Jų teigimu, nors ekonominio efektyvumo iš ties nėra, užtikrinti sklandų ryšį regioninių parkų, pelkių ar gamtos draustinių teritorijose sunku dėl biurokratinių reikalavimų.
„Kur tik yra regioninis parkas, ten negali judinti žemės paviršiaus ir panašiai, o bokšto iš dangaus nenuleisi“, – 15min situaciją komentavo „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Jo teigimu, didelę įtaką turi ir vietiniai gyventojai, iš kurių mobiliojo ryšio operatoriai turi nuomotis sklypus bazinei stočiai įrengti. O dar dažniau problemų kyla dėl šių gyventojų kaimynu.
„Gyventojai paprastai nenori leisti statyti bokštų savo teritorijoje, o jei susitari, bet sužino jų kaimynai – atsiranda pavydo faktorius, kad uždirbs pinigų. Tada prasideda grąsinimai, kad visi išmirs nuo antenų, psichologinis spaudimas ir tie žmonės, iš kurių norime nuomotis sklypą sako, kad geriau išgyvens be nuomos, bet nesusipyks su kaimynais“, – pasakojo R.Mikalauskas.
Pašnekovas pastebi, kad gyventojų pasipriešinimas po pandemijos pastebimai išaugęs.
„Nemersetoje, Karklėje, būna, kad kabelius nupjausto, surenkami parašai, kad čia neturi būti visų bokštų. Ta priešprieša tikrai didžiulė, ir, sakyčiau, eina tokiais pabangavimais – tai sumažėja, tai padidėja“, – teigė pašnekovas.
Ryšio sutrikimai įkalinimų teritorijose
Vaikštantys ar gyvenantys arti kalėjimų teritorijų irgi gali patirti nedidelių ryšio sutrikdymų dėl įkalinimo įstaigose naudojamų ryšio blokatorių.
Kaip anksčiau 15min yra pastebėjęs „Bitė Lietuva“ atstovas J.Špakauskas, įjungus vien ryšio slopintuvus neužilgo pasipylė „Bitės“ klientų skundai iš aplinkinių teritorijų.
„Įjungus slopinimo įrangą maždaug 300-500 metrų spinduliu visiškai dingdavo ryšys ir mūsų klientams“, – komentavo „Bitė Lietuva“ atstovas.
E.Stankevičiaus teigimu, kai naudojama blokavimo įranga teisingai išdėstoma, trikdžiai aplinkiniams gyventojams visgi yra minimalūs.
Susimąstyti verta ir prieš namų remontą
Miestams sparčiai plečiantis, nauji pastatai gali užstoti senesnius, taip silpnindami ryšio signalą, teigia D. Martusevičius.
Tačiau yra ir kita problema – spartėjanti namų renovacija.
„Miestuose fizikos neapgausi. Jeigu tu neišleidi ar neįleidi šalčio, tai lygiai taip pat sėkmingai yra su visom radijo bangom. Jeigu jūsų namas gerai apšildytas, yra gera izoliacija, jis lygiai taip pat neturės gero padengimo, nes yra slopinama“, – pasakojo R.Mikalauskas.
E.Stankevičiaus teigimu, ryšio kokybei įtakos gali turėti ne tik pastato konstrukcija ar sienų storis, bet ir pačių statybinių medžiagų skirtumai – vienos medžiagos radijo bangas lengviau praleidžia, kitos – prasčiau.
Ryšį gali blokuoti ir pakeisti langai, ypač – trijų stiklų paketai.
Kokių priemonių imtis?
Plėtodami ryšio tinklą operatoriai atsižvelgia į gyventojų poreikius. Pavyzdžiui, ilsintis ar aktyviai leidžiant laiką gamtoje, pakanka ryšio stiprumo, užtikrinančio kokybiškas paslaugas lauke, o apgyvendintose vietovėse būtinas sklandus paslaugų veikimas namuose ir biuruose.
Dėl to, kaip pasakojo D. Martusevičius, turint nuošalų namelį miško teritorijoje pastato viduje ryšio padengimas gali būti nepakankamas.
Tačiau yra būdų, kaip pagerinti ryšį savo bute, namuose ar sodyboje. Kokio ryšio gerinimo sprendimo bei įrangos reikia, labai priklauso nuo kiekvieno vartotojo individualios situacijos.
„Sprendimai skiriasi savo efektyvumu ir kaina. Pigesnis yra antena, tačiau jos efektas taip pat silpnesnis. Geriausiai ryšio signalą stiprina išorinis modemas, jis gali padėti tose vietose, kurios labiau nutolusios nuo bazinių stočių arba kur ryšys silpnas dėl reljefo ar miškų“, – pasakojo E.Stankevičius.
Rekomenduojamą maršrutizatoriaus vietą konkrečiame pastate geriausiai parenka ekspertai.
2G ir 3G balso ryšiui stiprinti reikalingi ryšio kartotuvai-stiprintuvai. Tai sistema, susidedanti iš ant pastato stogo statomos nedidelės antenos bei stiprintuvo ir antenos, montuojamos patalpų viduje. „Tiesa, šis sprendimas nėra pigus, todėl įprastai siūlomas verslo klientams“, – pridūrė pašnekovas.
Tiesa, kai kuriais atvejais ryšio problemos gali būti ir įrangos klausimas – naujesni telefonai ar modemai veikia su daugiau dažnių, teigė ekspertai.
