Šiuo metu Žemės orbitoje skrieja daugiau nei 3000 „Starlink“ palydovų, o „SpaceX“ planuoja paleisti jų dar daugiau. Palydovai visų pirma skirti plačiajuosčio interneto ryšiui teikti atokiose ar nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, tačiau gali būti naudojami ir kitiems tikslams. Nors „Starlink“ nuolat patenka į pirmuosius naujienų puslapius, dauguma aspektų lieka neaptarti. „Space“ pristato 10 keisčiausių faktų apie šiuos palydovus.
Visų palydovų, šiuo metu skriejančių apie Žemę, vizualizacija / NASA
Pavadinimas kilęs iš žymaus filmo
Pasak „SpaceX“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Elono Musko, pavadinimas „Starlink“ kilo iš 2012 m. Johno Greeno romano „The Fault in Our Stars“ („Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“).
Romane pasakojama apie šešiolikmetę Hazel Lancaster, kuriai diagnozuotas nepagydomas vėžys. Pagalbos sergantiesiems vėžiu grupėje Hazel susipažįsta su kitu vėžiu sergančiu paaugliu Augustu ir abu įsimyli. Romane pabrėžiama, kad nors emocinis skausmas yra nuolatinė žmogaus egzistencijos dalis, mes bent jau galime rinktis, su kuo tuo skausmu dalytis.
„Starlink“ veikia atviro kodo „Linux“ operacinėje sistemoje
Kaip rašoma „SpaceX“ puslapyje, palydovai veikia su atvirojo kodo operacine sistema „Linux“.
„Linux“ 1991 m. sukūrė suomių programinės įrangos inžinierius Linusas Torvaldsas, siekdamas sukurti nemokamą, atvirai dalijamą operacinę sistemą, kurią būtų galima pritaikyti konkrečiai naudotojų kompiuterių įrangai.
Dėl savo konstrukcijos „Linux“ galima lengvai pritaikyti, todėl ji idealiai tinka tokiems specifiniams naudojimo atvejams kaip „Starlink“ palydovai. Be to, „Linux“ operacinės sistemos gali naudotis pasauline atvirojo kodo programų ir įrankių saugykla, todėl galima greitai kurti naujos techninės ir programinės įrangos prototipus.
Patobulinti palydovai – daug didesni
Bendrovė „SpaceX“ neseniai gavo Federalinės aviacijos administracijos (FAA) leidimą dislokuoti 7500 „Starlink 2.0“ palydovų. Pranešama, kad šie antrosios kartos „Starlink“ palydovai yra didesni ir galingesni už savo pirmtakus.
Pirmosios kartos „Starlink“ palydovai sveria 259 kg, o „Starlink 2.0“ – 1250 kg.
Šioms didesnėms „Starlink“ linijoms iškelti į orbitą „SpaceX“ ilgainiui pradės naudoti „Starship“ – savo didžiulę naująją Marso ir Mėnulio raketą. „Starship“ vis dar kuriama, tačiau „SpaceX“ netrukus planuoja orbitinį bandymą.
Ryšiui palaikyti naudoja lazerius
2021 m. 36-ajame kasmetiniame kosmoso simpoziume „SpaceX“ vyriausiasis veiklos vadovas Gwynne'as Shotwellas pareiškė, kad nuo 2021 m. visuose „Starlink“ palydovuose bus įrengtos lazerinės kryžminės jungtys, leidžiančios palydovams „bendrauti“ tarpusavyje.
Tai leis „Starlink“ palydovams žvaigždyne dalytis duomenimis tarpusavyje ir sumažins priklausomybę nuo antžeminių stočių. Šie lazeriniai ryšiai leidžia dalytis interneto srautu iš palydovo į palydovą visame pasaulyje, todėl nereikia perduoti signalų į antžeminį interneto tinklą.
Lazerinės kryžminės jungtys leidžia „Starlink“ žvaigždynams perduoti interneto ryšį į atokiausias vietoves, įskaitant poliarinius regionus.
Nepriklausomybės pareiškimas
„Starlink“ paslaugų teikimo sąlygose yra skirsnis, kuriame teigiama, kad tuo atveju, jei „SpaceX“ pasieks Marsą ir ten pradės teikti paslaugas, bendrovė bus visiškai nepriklausoma nuo bet kokios valdžios Žemėje.
„Paslaugų, teikiamų Marse arba pervežant į Marsą „Starship“ ar kitu erdvėlaiviu, atveju šalys pripažįsta, kad Marsas yra laisva planeta ir kad jokia Žemėje esanti vyriausybė neturi įgaliojimų ar suvereniteto Marse vykdomai veiklai, – rašoma „Starlink“ paslaugų teikimo sąlygose. – Atitinkamai ginčai bus sprendžiami remiantis savivaldos principais, gera valia nustatytais įsikūrimo Marse metu.“
Remiantis bendrovės vadovybės komentarais, „SpaceX“ planuoja žmones Raudonojoje planetoje įkurdinti iki dešimtmečio pabaigos.
Prieinamas ir Antarktidoje
„Starlink“ interneto paslaugomis galima naudotis kai kuriose atokiausiose pasaulio vietose, įskaitant Antarktidą.
Jungtinių Amerikos Valstijų Antarktidos programos (USAP) mokslininkai šią paslaugą išbandė McMurdo stoties mokslinių tyrimų punkte.
2021 m. rugsėjį „SpaceX“ pradėjo kelti palydovus į poliarinę orbitą. „Šie poliariniai paleidimai leis visiškai aprėpti Žemę (jei tai patvirtins vietos valdžia)“, – 2022 m. liepą tviteryje rašė E.Muskas.
Atsakingi už NSO
Palydovų „Starlink“ traukiniai danguje gali atrodyti gana keistai.
Ne kartą šie „Starlink“ buvo supainioti su NSO (Neatpažintais skraidančiais objektais) ir sukeldavo dešimtis ar net šimtus išsigandusių gyventojų skambučių.
„SpaceX Starlink“ palydovai supakuoti taip, kad vienu raketos skrydžių jų būtų iškeliama kiek įmanoma daugiau / „SpaceX“ nuotr.
Be to, šie palydovai gadina astronomijai būtinas tamsaus dangaus sąlygas. Tarptautinė astronomų sąjunga netgi prašė Jungtinių Tautų imtis priemonių, kad naktinis dangus būtų apsaugotas nuo „Starlink“.
JAV karinės oro pajėgos naudojo „Starlink“
Nors apie „Starlink“ dažniausiai kalbama kalbant apie plačiajuostį internetą, kurį palydovai siunčia į atokias vietoves, yra ir kita galima paskirtis: ryšio su kariniais ištekliais užtikrinimas.
Per Rusijos invaziją į Ukrainą „Starlink“ plačiai naudoja Ukrainos pajėgos, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė taip pat ketina panaudoti „Starlink“. 2020 m. JAV karinės oro pajėgos ir „SpaceX“ kartu surengė tiesioginio šaudymo pratybas, per kurias „Starlink“ palydovai dalijosi duomenimis su JAV karine technika, kuri numušė droną ir raketą.
Po to „SpaceX“ sukūrė „Starlink“ partnerių projektą, pavadintą „Starshield“, kuris bus skirtas tik Jungtinių Valstijų kariuomenei ir susijusioms agentūroms. Pasak „SpaceX“, „Starshield“ užtikrins aukštesnį saugumo lygį nei „Starlink“ ir turės „papildomas aukšto lygio kriptografines galimybes saugiai talpinti įslaptintus krovinius ir apdoroti duomenis, atitinkančius griežčiausius vyriausybės reikalavimus“.
Gali būti naudojami vietos nustatymui
Pastaraisiais metais „SpaceX“ gavo prašymų naudoti „Starlink“ tinklą kaip padėties, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugą, panašią į GPS, tačiau „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas iki šiol juos atmesdavo.
Tačiau Teksaso universiteto Ostine tyrėjų komanda 2022 m. spalio mėnesį rado būdą, kaip tai padaryti atvirkštiniu būdu išprovokuojant „Starlink“ signalus. Jie nustatė, kad pasikartojantys „Starlink“ signalai, skirti padėti antžeminiams imtuvams susisiekti su palydovais, gali būti panaudoti navigacijos sistemai sukurti.
Kinija svarstė, kaip sunaikinti „Starlink“
Atsižvelgiant į tai, kad „Starlink“ palydovai vis dažniau naudojami kariniams tikslams, daugelis Jungtinių Valstijų lygiaverčių varžovų yra susirūpinę dėl šių palydovų.
Tiesą sakant, viena Kinijos mokslininkų grupė iš Šiaurės vakarų branduolinių technologijų instituto neseniai paskelbė dokumentą, kuriame aptarė būdus, kaip sunaikinti arba išjungti „Starlink“. Jų sprendimas? Susprogdinti branduolinį ginklą kosmose.
Pasak laikraščio „South China Morning Post“ (SCMP), tyrėjai teigia, kad 10 megatonų branduolinis sprogimas būtų pakankamai galingas, kad „Stipri likutinė nuolaužų debesies spinduliuotė sukeltų judančių erdvėlaivių, pavyzdžiui, palydovų, gedimus arba net padarytų tiesioginę žalą, kuri gali lemti sunaikinimą“.