Iš įkalinimo įstaigų telefonu gyventojus apgaudinėjantys sukčiai jau daugybę metų yra galvos skausmas valstybinėms institucijoms. Iki šiol taikytos priemonės, kaip mobiliojo ryšio blokavimo sistema, neveikė, tad Teisingumo ministerija siūlo naują būdą – apriboti judrųjį ryšį laisvės atėmimo vietose. Tačiau RRT ir mobiliojo ryšio operatorių teigimu, toks sprendimas ne tik prieštarautų įstatymams, bet ir sukeltų ryšio problemų gyventojams bei trukdytų 5G ryšio plėtrai.
Iš įkalinimo įstaigų telefonu gyventojus apgaudinėjantys sukčiai jau daugybę metų yra galvos skausmas valstybinėms institucijoms. Iki šiol taikytos priemonės, kaip mobiliojo ryšio blokavimo sistema, neveikė, tad Teisingumo ministerija siūlo naują būdą – apriboti judrųjį ryšį laisvės atėmimo vietose. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir mobiliojo ryšio operatorių teigimu, toks sprendimas ne tik prieštarautų įstatymams, bet ir sukeltų ryšio problemų gyventojams bei trukdytų 5G ryšio plėtrai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Iš įkalinimo įstaigų – „Facebook“ transliacijos ir sukčių skambučiai
Net ir įkalinti nusikaltėliai nesnaudžia. Teisingumo ministerijos duomenimis, per 2020 m. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose buvo aptikti ir perimti 5246 mobilūs telefonai, iš jų 1338 paimti bandant juos perduoti įkalintiesiems, o 3908 – rasti įstaigos viduje. Taip pat paimta 4691 telefono SIM kortelė.
Gautų mobiliųjų telefonų paskirtis įkalinimo įstaigose įvairi. Kai vieni išmaniuosius naudoja išgertuvėms transliuoti „Facebook“ platformoje, kiti turimą laiką praleidžia bandydami išvilioti pinigines sumas iš gyventojų. Teisingumo ministerijos 2021 m. duomenimis, beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų yra padaroma telefonu, o didžioji dalis – iš įkalinimo įstaigų.
Spręsti šią problemą valstybė bando per ryšio blokavimo priemones. Tačiau ryšio slopinimui nepasiteisinant, tvarką nustatanti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sulaukia vis daugiau kritikos iš Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento.
Pastarosios institucijos siūlo naują sprendimo būdą – vietoje judriojo ryšio blokavimo įrangos diegimo ryšį tiesiog apriboti laisvės apribojimo teritorijose. Šiam požiūriui nepritariantys mobiliojo ryšio operatoriai teigia, kad toks žingsnis ne tik yra fiziškai neįgyvendinamas, bet ir pakenktų aplinkinių vietovių gyventojams bei sutrikdytų 5G ryšio plėtrą Lietuvoje.
Dabartiniai metodai – neefektyvūs
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis, RRT turi užtikrinti, kad uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų teritorijos ir laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos, kuriose vykdomas suėmimas, nepatektų į judriojo ryšio tinklų aprėpties zoną.
Šioms nuostatoms įgyvendinti 2022 m. lapkričio 30 d. RRT viešajai konsultacijai pateikė projektą, kuriame iš esmės siūlo panašias ryšio blokavimo priemones, kaip ir ankščiau. Tiesa, iki šiol jos nebuvo veiksmingos.
„Mūsų siūlomas sprendimas – nustatyti paprastą ir aiškią procedūrą, kuri leistų pagal poreikį naudoti ryšio slopinimo įrenginius laisvės atėmimo vietose“, – 15min komentavo Vygantas Vaitkus, Ryšių reguliavimo tarnybos Tarybos narys.
Nors galutinė sprendimo galia – RRT rankose, Teisingumo ministerija tokiems planams negaili kritikos. Pateiktame projekto vertinime teigiama, kad blokavimo įrangą laisvės atėmimo vietose bandoma diegti jau nuo 2008 metų, tačiau dėl nuolat tobulėjančių technologijų ir naujos kartos ryšio tinklų, ši sistema „buvo ir yra nepajėgi savalaikiai ir pilna apimtimi blokuoti judrųjį ryšį.“
„Judriojo ryšio blokavimo įrangą buvo bandoma diegti įvairiose pataisos įstaigose, tačiau šios įrangos diegimo darbai susidurdavo su sunkumais dėl pataisos įstaigų architektūrinių sprendimų ir lokacijos miestų centrinėse dalyse. Praktikoje vis pasitaikydavo tokių atvejų, kai, laisvės atėmimo vietoje įdiegus judriojo ryšio blokavimo įrangą, bet judriojo ryšio operatoriams pradėjus teikti naujas paslaugas, ar pakeitus blokuojamus radijo ryšio diapazonus, įdiegta šio ryšio blokavimo įranga nebegalėdavo atlikti savo funkcijos ir judrusis ryšys minėtų laisvės atėmimo įstaigų teritorijose tapdavo vėl prieinamu. Tad tokie ryšio blokavimo sprendimai ilgainiui tapo neefektyvūs“, – 15min komentavo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.
Nepritarimą RRT projektui išreiškė ir Kalėjimų departamentas, antrinantis ministerijai, kad siūlomas mobiliojo ryšio slopinimas naudojant radijo ryšio slopinimo įrenginius yra neefektyvus.
Tad Teisingumo ministerija pasiūlė naują idėją. Kaip rašoma ministerijos atsake dėl RRT projekto derinimo, veiksmingesnis būdas nutraukti suimtųjų ir nuteistųjų neteisėtą naudojimasi mobiliaisiais telefonais – perėjimas prie „judriojo ryšio aprėpties laisvės atėmimo vietų teritorijose ribojimo“.
Apie tai, kad ryšio apribojimų idėja buvo iškelta, patvirtina ir trijų mobiliojo ryšio operatorių pasirašyta ir RRT išsiųsta vieninga pozicija. 15min matytame dokumente „Tele2“, „Telia“ ir „Bitė“ teigia: „diskusijų su elektroninių ryšių tinklų/paslaugų operatoriais metu nagrinėti sprendimai dėl operatorių galimybių blokuoti ryšį“.
Tiesa, P.Žeimys 15min teigė, kad įstatymo nuostata, jog judrusis ryšys turėtų būti neprieinamas bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų teritorijose, savaime nereiškia to, kad ryšys turėtų būti išjungiamas šiose teritorijose ir aplink jas.
„Judriojo ryšio ribojimas, kuris yra minimas dokumente, nuo blokavimo skiriasi, tuo, kad tai veikia kaip sistema, kuri pagal nustatytas sąlygas galėtų apriboti prisijungimą prie ryšio atskiriems vartotojams. Jiems ryšys būtų blokuojamas. Bet tai nereiškia, kad ryšio netektų visa teritorija ir aplink ją gyvenantys. Taip pat, turiu paminėti, kad informacija, apie tai, kokios tai galėtų būti salygos, kuriomis remiantis butų galimas ryšio ribojimas, dėl teisėsaugos priežasčių yra riboto naudojimo ir nėra atskleistina“, – komentavo P. Želnys.
Teisingumo ministerijos nuomone, toks metodas galėtų būti įgyvendinamas pasitelkus reguliacines priemones, RRT išduodant naujus ar keičiant esamus leidimus judriojo ryšio operatoriams naudoti konkrečius radijo dažnius ir nustatant jų naudojimo sąlygas (stacionariųjų stočių įrengimo vietų, antenų aukščių, kryptingumo ir pan.).
Tačiau mobilieji operatoriai teigia nematantys būdų, kaip jie galėtų apriboti ryšį laisvės apribojimo teritorijose nepakenkdami aplinkiniams gyventojams.
„Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius patvirtino, kad realiai užtikrinti, jog laisvės atėmimo įstaigos nepakliūtų į mobiliojo ryšio padengimo zoną, galima tik dviem būdais: atjungti atskiras bazinių stočių celes, kurios dengia teritoriją, arba pačioje bausmės atlikimo įstaigoje blokuoti ryšį specialia įranga. Kaip minėta, bandymai diegti blokavimo įrangą nepateisino lūkesčių. Tuo tarpu bazinių stočių atjungimas pakenktų aplinkiniams gyventojams.
RRT savo ruožtu tvirtina, kad atsižvelgus į teisinį reguliavimą vienintelė nuostatų įgyvendinimo alternatyva – radijo ryšio slopinimo įrenginių naudojimas. Anot V.Vaitkaus, dabartiniame RRT projekte numatyta, kad „ryšio slopinimo įrenginiai privalės būti naudojami taip, kad nekeltų radijo trukdžių radijo ryšio įrenginiams, teisėtai veikiantiems už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų.“
Gyventojai kenčia abiem atvejais
Operatorių teigimu, slopinti ryšį tik numatytoje teritorijoje – fiziškai neįmanoma.
„Taip jau veikia fizika – jei radijo banga slopinama viename kambaryje, greta esančiame taip pat nebus ryšio“, – 15min komentavo Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.
Šiai pozicijai pritarė ir „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis: „Nesame tikri, ar projekto rengėjai yra susipažinę su radijo fizikos principais, pagal kuriuos veikia mobilusis ryšys. Jo negalime nukreipti kaip norime ir kur norime, kad kalėjime ryšio nebūtų, o aplink jį esančiose teritorijose – būtų.“
Net jei ir atsirastų sprendimas, kuriuo apriboti ryšį būtų įmanoma, atsirastų kita problema – tiek ryšio slopinimas, tiek ryšio ribojimai kenkia aplinkinių vietovių gyventojams naudotis mobiliųjų operatorių teikiamomis paslaugomis.
„Visų pirma, tai pažeistų žmonių teisę išsikviesti skubiosios pagalbos tarnybas. Ir sveiką protą. Tam, kad kalėjime nebūtų ryšio, jo visiškai nebūtų ir 3 kilometrų spinduliu aplink šią įstaigą, o 15 km spinduliu ryšys būtų itin prastas. Užtektų pažiūrėti į žemėlapį, kiek tūkstančių niekuo dėtų žmonių nukentėtų išjungus ryšį tik aplink vieną kalėjimą. “, – situaciją komentavo A. Stasiulaitis.
Tuo tarpu Teisingumo ministerija projekto vertinime teigia, kad gyventojams nebus trukdoma, nes daug įstaigų – ne miestų zonose,
„Kai kurios esamos (pavyzdžiui, Pravieniškėse) ar planuojamos statyti (pavyzdžiui, Šiaulių raj. Ginkūnų km.) laisvės atėmimo vietos yra (bus) įkurtos retai apgyvendintose vietovėse, kuriose judriojo ryšio aprėpties sumažinimas iš esmės nesukeltų neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims“, – rašė Teisingumo ministerija.
Mobiliojo ryšio operatorių teigimu, tai nėra objektyvus situacijos vertinimas. Kaip pastebėjo J. Špakauskas, prieš kurį laiką įjungus vien ryšio slopintuvus neužilgo pasipylė „Bitės“ klientų skundai iš aplinkinių teritorijų.
„Galbūt tai ir rusmečio palikimas, bet kalėjimai ar laikino izoliavimo įstaigos Lietuvoje dažnai įrengtos miestų centruose, tad įjungus slopinimo įrangą maždaug 300-500 metrų spinduliu visiškai dingdavo ryšys ir mūsų klientams“, – komentavo „Bitė Lietuva“ atstovas.
Štai, pavyzdžiui Marijampolės pataisos namai stovi netoli miesto centro – vos 2 km atstumu nuo Marijampolės savivaldybės administracijos.
Ekspertai pabrėžia, kad svarbu nepamiršti ir tai, jog ryšio ribojimo poreikis apima ir laikino sulaikymo vietas, kurios, dažnu atveju, yra centriniuose miestų rajonuose.
„Jei ryšį pagal įstatymus privalėsime slopinti toje teritorijoje, kur stovi įkalinimo įstaigos, jo neturės ir aplinkiniai gyventojai, ir verslai, ir įstaigos. Tai yra ne tik elementarus fizikos, bet ir gyventojų teisių bei kitų valstybės nustatytų įpareigojimų operatoriams ignoravimas“, – teigė A. Stasiulaitis.
Problema sprendžiama ne iš to galo
Visi trys mobiliojo ryšio operatoriai taip pat išsiuntė vieningą savo poziciją RRT. 15min matytame dokumente „Tele2“, „Telia“ ir „Bitė“ išreiškia palaikymą RRT pozicijai bei ragina „atsakomybę už draudžiamų daiktų kontrolę palikti atsakingiems subjektams“.
Atstovų teigimu, bandymai apriboti nusikalstamus veiksmus pasitelkus mobilųjį ryšį – aplinkinis problemos sprendimas. Vietoje to, institucijos turėtų imtis veiksmų dėl mobiliųjų įrenginių nepatekimo į laisvės apribojimo teritorijas ir tinkamą neteisėtai įneštų telefonų paiešką.
„Tai pasiekti padėtų kompleksinės priemonės analizuojant skambučių ir duomenų srautą, identifikuojant ir blokuojant sukčių SIM korteles kartu su blokatorių įrengimu, pastatų elektromagnetinio laidumo mažinimu, specialiais sektoriais kalėjimuose ir pan.“, – įžvalgomis dalijosi A. Stasiulaitis.
Pašnekovo teigimu, tokie metodai būtų daug veiksmingesni, nes net ir pilnai apribojus mobilųjį ryšį, į tinkamą aukštį pakeltas dronas su ryšio kartotuvu sukčiams gražintų galimybę atlikti neteisėtus skambučius.
„Spręskime problemą nuo jos priežasties, ne valdykime pasekmes“, – pritarė J.Špakauskas.
Nuosprendis apriboti mobilųjį ryšį tam tikrose šalies teritorijose taip pat pažeistų operatorių teises ir paslaugų tiekimo vientisumą.
„Perkant dažnius ir siūlant už juos kainą, ryšio tiekėjai vertina, kokie apribojimai konkrečiai dažnių juostai taikomi. Apribojimai turi didelės įtakos ir konkretaus dažnio kainai, tad apribojimų nustatymas keičia tokio „pirkinio“ kainą“, – situaciją aiškino „Bitė Lietuva“ atstovas.
5G dažnių aukcione buvo nustatyti apribojimai karinių poligonų teritorijose, tačiau laisvės apribojimo įstaigų atveju tokie ribojimai nustatyti nebuvo. J.Špakausko teigimu, tai gali prieštarauti operatorių teisėtiems lūkesčiams: „Sumokėjom daugybę pinigų, o vėliau atsiranda ribojimai, dėl kurių kenčia paslaugų kokybė bei mūsų santykis su klientu. Jei tokie ribojimai būtų nustatyti iš anksto, tuomet ir už dažnius mokama kaina būtų kitokia.“
Sprendimas apriboti ryšį ir jo įgyvendinimas iš esmės trukdytų 5G ryšio plėtrai bei tam, kad visuose Lietuvos namų ūkiuose būtų prieinamas naujos kartos interneto prieigą atitinkantis ryšys, užtikrinantis ne mažesnę kaip 100 Mb/s ryšio spartą.
Galutinis sprendimas – iki šių metų pabaigos
Trečiadienio rytą įvyko RRT projekto aptarimas su pastabas pateikusiais asmenimis – Teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentu. 15min žiniomis, konultacinio pobūdžio susitikime dalyvavo ir mobiliojo ryšio operatoriai.
RRT teigė ketinanti atsižvelgti į pateiktus pastebėjimus, bet, kad ir kas būtų pasakyta – galutinis sprendimas yra šios institucijos rankose
„Planuojame galutinį sprendimą priimti iki šių metų pabaigos“, – teigė V. Vaitkus.
