Sparčiai besivystant interneto technologijoms, atsiranda ir naujų rizikų, ir naujų priemonių nuo jų apsisaugoti. Vartotojams jau gana gerai pažįstamos antivirusinės programos, kurias dažnas yra įsirašęs savo įrenginiuose. Vienas iš naujesnių įrankių, galintis padėti užtikrinti saugų naršymą internete, yra VPN. Kas tai yra ir kaip tai veikia?
Sparčiai besivystant interneto technologijoms, atsiranda ir naujų rizikų, ir naujų priemonių nuo jų apsisaugoti. Vartotojams jau gana gerai pažįstamos antivirusinės programos, kurias dažnas yra įsirašęs savo įrenginiuose. Vienas iš naujesnių įrankių, galintis padėti užtikrinti saugų naršymą internete, yra VPN. Kas tai yra ir kaip tai veikia? Į klausimus atsako Justas Pukys, kibernetinio saugumo bendrovės „Surfshark“ VPN produkto vadovas, ir Justina Tamulevičiūtė, „NordVPN“ saugumo internete ekspertė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
– Kas yra VPN ir kodėl tai turėtų rūpėti interneto vartotojams?
– Justas Pukys (JP): VPN, arba „virtualus privatus tinklas“, visų pirma yra įrankis, sukuriantis saugų interneto ryšį. Prisijungus prie VPN serverio, interneto vartotojo IP adresas yra paslepiamas, o duomenys šifruojami. Pagrindinė funkcija yra sukurti užšifruotą virtualų tunelį tarp vartotojo ir interneto, siekiant saugiai pasiekti ar gauti informaciją. Taip užkertamas kelias trečiosioms šalims – interneto tiekėjams, įvairiuose įrenginiuose veikiančioms kenkėjiškoms programoms ar programišiams – stebėti, ką vartotojas veikia internete, iš kur naršo, kokią informaciją gauna arba siunčia.
– Justina Tamulevičiūtė (JT): Paprastai, kai bandote pasiekti svetainę, jūsų interneto paslaugų teikėjas gauna užklausą ir nukreipia jus į paskirties vietą. Tačiau, kai prisijungiate prie VPN, jūsų interneto duomenų srautas pirmiausiai siunčiamas per VPN serverį ir tik tada nukreipiamas į paskirties vietą. Tokiu būdu vartotojų užklausos internete tampa šifruotos ir nepalieka pėdsako internete. Tai reiškia, kad naudojantis VPN, interneto vartotojo tapatybė bei duomenys, tokie kaip naršymo istorija, slaptažodžiai ar kreditinių kortelių informacija, tampa slapti. Trečiosios šalys negali jų pasiekti, jais pasinaudoti ar juos parduoti.
– Ar VPN paslauga populiari tarp lietuvių interneto vartotojų? Ar lietuviai yra linkę saugoti savo naršymą internete?
– JP: Panašu, kad Lietuvos gyventojai vis dar nėra linkę mokėti už kibernetinio saugumo sprendimus. Todėl čia ir VPN produktų įsigijimas gerokai nuosaikesnis nei Vakarų Europoje ar JAV. Be to, Lietuvoje nėra pakankamai nuoseklios edukacijos apie skaitmenines grėsmes internete, todėl natūralu, kad ir VPN naudos bei pritaikymas mažiau žinomas Lietuvos gyventojams. O tai turi įtakos ir šių paslaugų naudojimo mastams šalyje.
– JT: VPN naudotojų skaičius visame pasaulyje kasmet auga, tačiau lietuviai šiek tiek lėčiau imasi veiksmų šioje srityje. Tiesą sakant, pasaulyje šiuo metu VPN paklausa yra šešis kartus didesnė nei kito gerai žinomo kibernetinio saugumo produkto – antivirusinių sistemų. Iš pradžių VPN buvo populiarus tik tarp skaitmeninių technologijų entuziastų, tačiau dabar jo naudojimas tampa įprastas. Taip yra todėl, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo saugumu internete.
Pastaraisiais metais susidomėjimas VPN paslauga augo ir tarp lietuvių, jie atranda vis daugiau priežasčių įsigyti šią paslaugą. Žmonės nemėgsta būti stebimi ar sekami, net jei ir mano, kad neturi ką slėpti.
– Nuo kokių rizikų internete apsaugo VPN?
– JP: VPN pirmiausia suteikia daugiau privatumo ir apsaugos naršant internete. VPN apsauga ypač aktuali, kai yra naudojamasi viešu Wi-Fi, kuris dėl prastos tinklo apsaugos įsilaužėliams suteikia daugiau galimybių patekti į įrenginį arba sekti veiklą internete, vėliau siekiant nutekinti slaptažodžius, el. laiškus ar kitą jautrią, asmeninę informaciją.
VPN taip pat padeda pasiekti interneto turinį tais atvejais, kai cenzūros sumetimais prieiga prie jo ar socialinių tinklų yra apribota, taip atimant prigimtinę teisę į informaciją ir žodžio laisvę. Lietuvoje tokių incidentų nesame užfiksavę, tačiau kitose šalyse kasmet tokių incidentų fiksuojame dešimtimis.
– JT: Net naršant namuose, nesinaudojant viešai prieinamu Wi-Fi, VPN šifravimas padės apsaugoti interneto duomenų srautą ir sumažinti savo paliktus pėdsakus internete. Tokiu atveju interneto paslaugų teikėjas negalės parduoti vartotojo naršymo istorijos didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.
Naujos kartos VPN produktai dažnai siūlo ir papildomų funkcijų. Viena iš jų – galimybė apsaugoti prietaisą nuo įprastų pavojų internete: kenkėjiškos programinės įrangos atsisiųstuose failuose, internetinių stebėjimo priemonių, įkyrių reklamų ir kenkėjiškų nuorodų.
– O nuo ko VPN technologija negali apsaugoti interneto vartotojų?
– JP: Technologijoms tobulėjant, nemaža dalis atakų ir apgaulės būdų beveik nesikeičia – absoliuti dauguma jų vis dar paremti ne aukštosiomis technologijomis, bet socialine inžinerija. Tai procesas, kai nusikaltėliai sąmoningai manipuliuoja žmonių emocijomis, taip siekdami išgauti reikalingą informaciją. Norint atpažinti socialinės inžinerijos konstruktus, svarbiausi yra kritinis mąstymas ir atidumas. Įtarimų kelti gali įvairūs neatitikimai nusikaltėlių žinutėse – gramatinės klaidos tekstuose, el. laiškų adresuose ar trumposiose žinutėse. Taip pat įtartinos nuorodos, keistos minties formuluotės ar loginiai nenuoseklumai tiek bendraujant internetu, tiek telefonu.
Norėdami apsisaugoti, internete patikrinkite su jumis bendraujančio žmogaus vardą, pavardę, el. paštą, jokiu būdu nespauskite jokių netikėtai gautų nuorodų, paklauskite savęs, ar bendravime nėra nieko įtartino. O geriausiai apsisaugoti padės nuostata, kad „jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, tai taip ir yra“.
Virusai taip pat yra vienas iš įrankių, nuo kurio užkoduotas naršymas neapsaugo. Bet jie į vartotojo įrenginį taip pat dažniausiai patenka per socialinės inžinerijos atakas.
– JT: Dažnas mano, jog pradėjus naudoti vieną kibernetinio saugumo sprendimą, šiuo atveju VPN, asmuo taps visiškai apsaugotas nuo internetinių grėsmių. Visgi, norint apsisaugoti nuo programišių, to neužtenka. Yra itin svarbu naudoti ilgus bei sudėtingus slaptažodžius ir nenaudoti tų pačių slaptažodžių skirtingoms paskyroms apsaugoti. Taip pat rekomenduojama naudoti slaptažodžių tvarkyklę, dviejų faktorių autentifikaciją (2FA), nuolat atnaujinti savo įrenginių programinę įrangą, vengti viešai prieinamo Wi-Fi ryšio. Taip pat vertėtų nuolat atkreipti dėmesį į lankomų internetinių puslapių legitimumą, parsisiunčiamų programėlių ar failų saugumą. Tai grėsmės, nuo kurių apsisaugoti vien VPN nepakaks.
– Viešai žinoma paslaptis, kad VPN leidžia prieiti prie turinio, kuris įprastai nepasiekiamas mūsų šalyje. Galbūt yra daugiau naudų, kurias gautume naudodami VPN?
– JP: VPN gali pasitarnauti ir taupant. Dažnai pastebima, jog kai kurių paslaugų kainos internete skiriasi priklausomai nuo to, iš kokios vietos jungiamasi jas įsigyjant. Kai kurių ekspertų tokia taktika net vadinama geografine diskriminacija. Į tokių produktų kategoriją patenka ir oro linijų bilietai, trumpalaikės nuomos ir viešbučių paslaugos. Su VPN prisijungdami prie kitos šalies IP adreso, šį barjerą galime apeiti ir paslaugų įsigyti mažesnėmis kainomis.
Kai kuriais atvejais VPN netgi gali padidinti interneto greitį, jeigu interneto paslaugų tiekėjas šalyje taiko tam tikrus interneto apribojimus. Tai dažnai leidžia užtikrinti ir geresnę interneto žaidimų kokybę, nes išauga duomenų atkūrimo spartos greitis.
– JT: Internetinius žaidimus mėgstantys žmonės susiduria su DDoS (angl. Distributed Denial of Service) atakomis bei pralaidumo ribojimu, su kuo VPN paslauga taip pat padeda kovoti, leisdama lanksčiai keisti IP adresą.
Dar VPN naudojimas suteikia galimybę mokytis ir dirbti iš bet kur. Su VPN prisijungus prie savo šalies IP adreso, galima pasiekti vartotojo darbo ar universiteto tinklą iš bet kurios pasaulio vietos.
