Prieš porą mėnesių Lietuvoje įvykus plataus masto 5G įjungimui, gyventojų išmaniuosiuose įrenginiuose atsivėrusios mobiliojo interneto galimybės dalį privertė suabejoti šviesolaidinio interneto reikalingumu. Nors 5G suteikiama sparta jau pasivijo prieš keletą metų siūlyto fiksuoto interneto lygį, ekspertai pabrėžia, kad penktos kartos mobilusis internetas šviesolaidžio tikrai „nenužudys“.
Prieš porą mėnesių Lietuvoje įvykus plataus masto 5G įjungimui, gyventojų išmaniuosiuose įrenginiuose atsivėrusios mobiliojo interneto galimybės dalį privertė suabejoti šviesolaidinio interneto reikalingumu. Nors 5G suteikiama sparta jau pasivijo prieš keletą metų siūlyto fiksuoto interneto lygį, ekspertai pabrėžia, kad penktos kartos mobilusis internetas šviesolaidžio tikrai „nenužudys“, kadangi jam vis dar nusileidžia keletu svarbių aspektų.
„Telia“ 5G ryšys šiandien jau pasiekiamas 80 proc. Lietuvos gyventojų, todėl praktiški pasvarstymai apie šviesolaidinio interneto ateitį iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai logiški. Vis dėlto kalbėdami apie šias dvi technologijas turėtume suprasti, jog tai ne konkurentai, o labiau dvi viena kitą papildančios alternatyvos. Šviesolaidis vis dar suteikia stabilesnę greitaveiką ir mažesnę delsą, lygiai kaip ir 5G, yra nuolat tobulinamas, o juo paremtą ilgaamžę infrastruktūrą naudos netgi tolimoje ateityje pasirodyti turintys kvantiniai tinklai“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Garantuotas stabilumas
Pasak A. Strolios, nepaisant to, kad vienais didžiausių 5G pranašumų prieš 4G įvardijami kur kas didesnė tinklo talpa ir geresnis gebėjimas geriau susitvarkyti su išaugusiomis apkrovomis, jis vis dar išlieka mobiliuoju internetu. Tai reiškia, jog 5G veikimą gali neigiamai paveikti aplinkinėje vietovėje prie šio ryšio prisijungęs ypač didelis vartotojų skaičius.
„Priešingai, nei 5G, šviesolaidinio interneto veikimas yra ypač stabilus ir atsparus. Kitaip tariant, sutartyje nurodyta greitaveika bus „rezervuota“ jums, ja niekada nereikės dalintis su kitais vartotojais, o vieninteliai galimi trukdžiai yra infrastruktūros gedimai, kurie dėl dažnų įrangos techninių patikrinimų pasitaiko ypač retai. Toks didelis stabilumas labai praverčia sklandžiam nuotoliniam darbui, dalyvaujant vaizdo konferencijose, virtualiai laikant testus ir egzaminus ar prireikus staiga atsisiųsti keletą didelių failų“, – aiškina specialistas.
Mažiausia delsa ir didžiausia sparta
Nepaisant to, kad 5G laikomas nauju auksiniu mobiliojo ryšio standartu ir teoriškai leidžia pasiekti tokią spartą ir delsą, kurią dar neseniai galėjo suteikti tik fiksuotas internetas, šviesolaidis vis dar išlieka pranašesnis šioje srityje.
„Nors duomenys iki bazinės 5G stoties keliauja kur kas trumpesnėmis bangomis, jos savo sparta vis dar negali lygintis su saugiai ir izoliuotai šviesolaidžiu sklindančiu optiniu signalu. 5G greitaveiką taip pat gali smarkiai sumažinti įvairios tarp bazinės stoties bei įrenginio antenos atsirandančios fizinės kliūtys, tokios kaip medžiai ar pastatų sienos, ir netgi nepalankios oro sąlygos – lietus ir sniegas. Be to, 5G bazinių stočių infrastruktūroje dalyvauja daugiau komponentų, jos dažniausiai iki centrinių duomenų centrų taip pat keliauja šviesolaidžio tinklais, todėl vartotojas susiduria su didesne delsa, kuri gali nulemti pralaimėjimą greitos reakcijos reikalaujančiuose žaidimuose ar internetiniuose aukcionuose. Dėl šių priežasčių šviesolaidis visada galės pasiūlyti didesnę greitaveiką ir mažesnį vėlinimą, nei mobilusis internetas“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Šviesolaidžio technologijos taip pat tobulėja
A. Strolia pastebi, kad jei apie naujas mobiliojo ryšio kartas arba pasiekimus visuomenė informuojama pakankamai aktyviai, šviesolaidžio technologijų naujienos neperžengia siauro inžinierių ir specialistų rato ribų. Kita vertus, tai nereiškia, jog šviesolaidinis internetas nė kiek nepažengė nuo jo diegimo pradžios Lietuvoje 2007 m. ar netgi paskutinių metų kontekste.
„Anksčiau, prieš 10–15 m., 10 Gb/s sparta buvo sutinkama tik sujungimuose tarp stambių internetinių duomenų perdavimo mazgų operatoriaus infrastruktūroje. Šiais laikais PON (angl. passive optical network) technologija leidžia ir paprastam klientui pasiekti 10 Gb/s greitį, tiesiog sėdint namuose ant sofos ir naršant išmaniuoju telefonu. Pavyzdžiui, „Telia“ jau dabar siūlo 2Gb/s šviesolaidinio interneto paslaugą, kurio greitaveiką esant poreikiui bus galima padidinti ir iki dešimties. Be to, tai toli gražu nėra šviesolaidžio riba – tikėtina, kad ateityje ši technologija mums namuose leis mėgaus keliasdešimties ar net šimtų gigabitų per sekundę spartos internetu“, – komentuoja A. Strolia.
Brangi, bet ilgaamžė infrastruktūra
Pašnekovas taip pat prideda, jog šviesolaidžio technologijos dar ilgai nebus atsisakoma ir dėl to, kad jos infrastruktūra labai brangi tiesti, bet tai kompensuoja savo ilgaamžiškumu. Ekspertų teigimu, ji be jokio veikimo kokybės suprastėjimo gali tarnauti beveik 30 m., o norint padidinti jos spartą operatoriui tereikia atnaujinti aktyvinę įrangą, esančią duomenų perdavimo mazguose.
„Be to, kadangi šiuo metu rinkoje nėra pažangesnio ir spartesnio duomenų perdavimo būdo, prognozuojama, kad šviesolaidis bus naudojamas netgi šiuo metu mokslininkų laboratorijose kuriamuose ir po keliolikos ar keliasdešimties metų realybe turinčiuose virsti kvantiniuose tinkluose. Jie nuo dabartinių skirsis tuo, kad šviesolaidžiu keliaus ne įprasti bitai, koduojantys 1 arba 0, daugybė nedidelių „kubitais“ vadinamų dalelių, nešančių bet kokį nulių ir vienetų derinį. Tai padės smarkiai padidinti interneto saugumą, kadangi kvantinis signalas negalės būti perimtas pusiaukelėje, jo nesutrikdžius, tad tokia jautri informacija, kaip medicininiai įrašai, pažinčių programėlių profiliai ar netgi darbinis elektroninis paštas negalės taip paprastai patekti į sukčių rankas“, – aiškina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
