Karą Ukrainoje pradėjusi Rusija nustojo apsimetinėti laisva, demokratine šalimi: išjungti didieji užsienio šalių socialiniai tinklai, naujienų portalai ir kitos svetainės, kurios leistų vietiniams gyventojams bent kiek praskleisti Kremliaus propagandos rūką.
Karą Ukrainoje pradėjusi Rusija nustojo apsimetinėti laisva, demokratine šalimi: išjungti didieji užsienio šalių socialiniai tinklai, naujienų portalai ir kitos svetainės, kurios leistų vietiniams gyventojams bent kiek praskleisti Kremliaus propagandos rūką. Ar Rusijai pavyks visiškai užsidaryti nuo pasaulio ir atsisakyti Vakarų technologijų kompanijų produktų, priklauso ne tik nuo Vladimiro Putino ir jo svitos užmojų, rašoma „Telia“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Pasaulyje yra ne viena šalis, ribojanti ar visiškai blokuojanti prieigą prie tarptautinio interneto: Etiopija, Kuba, Saudo Arabija, Iranas, Kinija, Šiaurės Korėja ir kitos. Pagrindinis jų skirtumas nuo Rusijos tas, kad interneto filtrai ir kitos priemonės daugeliu atvejų buvo naudojami nuo pat pradžių, kai internetas dar tik žengė pirmuosius žingsnius. Rusijos gyventojai turėjo kur kas daugiau laisvės, kuri dabar yra varžoma. Tai rizikingas ėjimas, todėl nenuostabu, kad ribojimai taikomi palaipsniui“, – komentuoja „Telia“ verslo užtikrinimo vadovas Vytautas Bučinskas.
Tačiau tai toli gražu ne vienintelė priežastis, kodėl Rusijoje iki šiol veikia kai kurios Vakarų šalyse sukurtos ir plėtojamos platformos.
Interneto uždangoje paliko landų
Nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusija pirmiausia pasirūpino, kad jos gyventojai gautų tik tas naujienas, kurias skelbia Kremlius: dar kovo pradžioje šalyje buvo užblokuota prieiga prie BBC, „Voice of America“, „Radio Free Europe“, „Deutsche Welle“ ir kitų naujienų kanalų, vėliau atėjo eilė ir mažesniems, o šiuo metu Rusijoje negalima pasiekti net lietuviškų naujienų portalų, skelbiančių žinias rusų kalba.
Paraleliai buvo blokuojami ir užsienio socialiniai tinklai, tik kita tvarka – pradėta nuo mažiausiai populiarių. Kovo 4 d. užblokuotas „Twitter“ (11 vieta Rusijoje), kovo 6 d. – „TikTok“ (8 vieta), kovo 14 d. „ekstremistinėms organizacijoms“ Rusijoje priskirta amerikiečių „Meta“ ir užblokuoti jos valdomi „Facebook“ (7 vieta) bei „Instagram“ (4 vieta) socialiniai tinklai.
Ir nors praėjo daugiau nei mėnuo, Maskva iki šiol nesiryžta blokuoti dviejų populiariausių JAV platformų šalyje – vaizdo įrašų svetainės „YouTube“ ir susirašinėjimo programėlės „WhatsApp“. Ironiška, bet pastaroji priklauso tai pačiai „Meta“. Oficialiai teigiama, kad „WhatsApp“ taikoma išimtis, nes ji nenaudojama „melagingai“ informacijai skleisti.
„Tačiau labai tikėtina, kad tikrosios priežastys yra visai kitos. Pirma, klientai: tiek „WhatsApp“, tiek „YouTube“ naudoja daugiau nei pusė visų Rusijos gyventojų. Tai milžiniški skaičiai ir žmonėms šios paslaugos yra svarbios, taigi jų blokavimas gali sulaukti didelio nepasitenkinimo. Antra, jei socialinių tinklų poreikius pilnai patenkina vietinės alternatyvos, tokios kaip „Vkontakte“ ar „Odnoklassniki“, tai „WhatsApp“ ir „YouTube“ realių konkurentų šalyje neturi“, – pastebi V. Bučinskas.
Kopijuoti ne taip paprasta
Pakaitalus sukurti, net jei šalis leidžia vogti prekių ženklus ir autorines teises, nėra taip paprasta kaip norėtųsi rusams. Dar tą pačią kovo 14 d., kai šalyje buvo užblokuotas „Instagram“, Rusijos technologijų verslininkas Aleksandras Zobovas paskelbė, kad jau netrukus pasiūlys rusišką šio socialinio tinklo versiją – „Rossgram“.
Nors ji turėjo startuoti kovo gale, iki balandžio vidurio tai neįvyko. Programėlės kūrėjai viešai teisinasi, esą sulaukė milžiniško susidomėjimo ir nenori siūlyti „neišbaigto produkto“.
Ir „Rossgram“ pradėjus veikti, tam, kad ji pakeistų „Instagram“, reikia naudotojų. Juos pritraukti ir išlaikyti yra kur kas sunkiau nei tiesiog sukurti programėlę.
Puikus to pavyzdys „RuTube“, vaizdo įrašų svetainė kurią valdo valstybei priklausanti „Gazprom Media“. Dar prieš karą Rusijos influenceriams buvo siūloma finansinė parama, kad jie čia persikeltų, ją naudoja ir valstybinės institucijos bei žiniasklaida, nepaisant to, platformos populiarumas yra niekinis.
Blokada – ir iš Vakarų
Minėti pavyzdžiai – tik dalis IT paslaugų, kurios kasdien naudojamos ir reikalingos dešimtims milijonų rusų. Interneto paieška, mobiliosios programėlės ir jų parduotuvės, operacinės sistemos, biuro programinė įranga, internetinė prekyba, mobilieji mokėjimai – daugelis šių sričių lyderių priklauso užsienio kompanijoms. Visa tai pakeisti „vietine produkcija“ reikia ne vieno mėnesio, o galbūt net daugiau nei metų. Be to, vietinė rinka, vertinant pasaulio mastu, yra nedidelė, taigi ir šių paslaugų išlaikymas bei vystymas būtų brangūs.
Papildomą spaudimą šalis patiria dėl tarptautinių sankcijų: ne viena technologijų bendrovė pati nutraukė savo prekių ir paslaugų teikimą Rusijoje ar bent sustabdė naujus pardavimus.
„Rusija tiesiu taikymu lekia į technologijų akligatvį tiek blokuodama populiarias paslaugas šalyje, tiek jų netekdama dėl pačių IT kompanijų pasitraukimo. Situaciją dar labiau apsunkina spartėjanti IT specialistų emigracija. Visa tai žada vis daugiau naujų iššūkių ir sunkių sprendimų, kurie galiausiai atsiliepia gyventojams“, – reziumuoja „Telia“ verslo užtikrinimo vadovas V. Bučinskas.
