Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė antrąjį aukcioną radijo dažnių juostai, kuri Lietuvoje bus naudojama diegiant naujos kartos 5G mobilųjį ryšį. Taigi jei viskas vyks sklandžiai, operatoriai Lietuvoje dar šiais metais galės įjungti 5G ryšį naudodami tiek 700–800 MHz, tiek 3400–3700 MHz dažnių juostas. Kuo šie dažniai skiriasi, kokie jų privalumai ir trūkumai bei kodėl operatoriams svarbu turėti išteklių tiek vienoje, tiek kitoje dažnių juostoje?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Kaip ir seniai pažįstamos 2G, 3G bei 4G technologijos, taip ir 5G ryšys naudoja skirtingus radijo dažnius, kuriais perduodami duomenys, o jų pavidalu gali keliauti įvairiausias turinys – nuo balso ir vaizdo skambučių, muzikos ir vaizdo įrašų, iki interneto svetainių ir duomenų bazių. Žmonėms neturėtų rūpėti, kokiais dažniais juos pasiekia ryšys, kadangi įrenginiai patys, automatiškai parenka geriausią signalą. Tačiau mums, operatoriams, kiekvienas hercas svarbus“, – pranešime spaudai sako „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Jis priduria, kad nesvarbu, kokie dažniai naudojami, tam tikri privalumai jungiantis prie 5G išlieka visada. Pavyzdžiui, žmonės gali pajausti mažesnę delsą – svetainė pradeda krautis greičiau, internetinis žaidimas akimirksniu reaguoja į atliekamus veiksmus ir panašiai. Operatoriams svarbu tai, kad 5G technologija leidžia vienu metu aptarnauti daugiau žmonių, be to, ji yra saugiausia, efektyviausia ir patikimiausia, lyginant su ankstesnėmis kartomis.
Tačiau du svarbiausi mobiliojo ryšio parametrai – sparta ir aprėptis – priklauso būtent nuo dažnių juostų charakteristikų.
Įspūdingai spartai reikia plačių juostų
Įspūdingas mobiliojo interneto greitis yra bene garsiausiai linksniuojamas 5G privalumas. Jis priklauso nuo įvairių faktorių, tačiau svarbiausias jų yra radijo dažnių juostos plotis: kuo ji platesnė, tuo daugiau duomenų gali pratekėti. Todėl naujausias RRT dažnių aukcionas iš 3400–3700 MHz juostos 5G technologijai yra itin svarbus.
„Jei žemesniuose dažniuose „Telia“ ir kiti operatoriai turi po 10–20 MHz pločio juostas, tai šiame aukcione bus siūlomi trys dažnių blokai po 100 MHz. Tai yra, kiekvienas aukciono laimėtojas gaus po tokį išteklių. Vien jis leis užtikrinti šimtus megabitų siekiančią mobiliojo interneto spartą, o apjungus šį dažnį su kitais operatoriaus jau turimais dažniais, sparta bus dar įspūdingesnė“, – sako A. Strolia.
Aukštas dažnis turi ir savų trūkumų, pavyzdžiui, jis sunkiau įveikia kliūtis, sienas, todėl prasčiau veikia patalpų viduje, o jei tarp mobiliojo ryšio stoties ir kliento yra pastatas, kalnas ar kitas didelis objektas – gali ir apskritai neveikti. Tad kai kuriais atvejais, naudojant su maršrutizatoriumi namuose, rekomenduojamos į mobiliojo ryšio stotį nukreiptos išorinės antenos.
Žemesnis dažnis – ryšiui nors ir rūsyje
Kliūtis kur kas lengviau įveikia 700–800 MHz dažnio radijo bangos – jos leis 5G ryšį užtikrinti praktiškai bet kur, nuo rūsio iki kelių aukštų požeminio garažo. Visgi su šiuo dažniu gigabitinės spartos tikėtis neverta.
Šiuo metu vykstančiame 700 MHz dažnių aukcione, kuriame dalyvauja trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai, yra siūlomas vienas 2x10 MHz pločio ir du po 2x5 MHz pločio dažnių blokai, parsiuntimo arba išsiuntimo krypčiai. Su jais, geriausiu atveju, pavyks išspausti kelias dešimtis megabitų per sekundę.
Šį trūkumą panaikina tai, kad tiek „Telia“ Lietuvoje, tiek absoliuti dauguma viso pasaulio operatorių šiuo metu 5G tinklus vysto naudodami nesavarankišką (angl. Non-Standalone, NSA) technologiją.
Ji leidžia žmonių turimiems įrenginiams vienu metu apjungti ir naudotis tiek 5G, tiek 4G technologijai operatoriaus priskirtais dažnių ištekliais. Taigi net naudojantis 5G ryšiu per 700MHz, pridėjus jau turimus 4G dažnius gaunama visai solidi greitaveika, o vėlinimas – mažesnis nei 4G. NSA technologijos trūkumas – 5G technologija lieka „pririšta“ ir priklausoma nuo 4G.
„Nesavarankišką 5G Lietuvoje turime ir turėsime dar ne vienerius metus. Kada įvyks lūžis ir 5G galėsime paleisti savarankišku režimu pirmiausia priklausys nuo to, kaip greit žmonės atsinaujins telefonus ir kitą įrangą. Pavyzdžiui, šiuo metu apie 70 proc. įrenginių „Telia“ tinkle yra 4G ir tik mažiau nei dešimtadalis palaiko 5G. Kai proporcijos išsilygins, prasidės perėjimas prie savarankiško 5G“, – sako A. Strolia.
Dar vėliau, 4G poreikiui susitraukus iki minimumo, prasidės ir vadinamasis 4G saulėlydis, perleidžiant jos dažnius 5G. Panaši situacija šiuo metu yra su 3G: šios technologijos dažnius „Telia“ perleidžia 4G, o iki šių metų pabaigos Lietuvoje 3G planuoja visiškai išjungti. Visgi, apie 4G saulėlydį kalbėti dar labai anksti, 3G karta gyvuoja virš 20 metų, o 4G – dešimčia metų jaunesnė, žymiai efektyvesnė, tad gali gyvuoti ir dar ilgiau nei 3G.