Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios šalis patyria vis didėjančią izoliaciją nuo Vakarų pasaulio, gali tapti mirties nuosprendžiu ir Rusijos dalyvavimui pasauliniame interneto tinkle.
Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios šalis patyria vis didėjančią izoliaciją nuo Vakarų pasaulio, gali tapti mirties nuosprendžiu ir Rusijos dalyvavimui pasauliniame interneto tinkle.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vakarų pasaulio likučiai
Rusija pradėjo blokuoti arba riboti prieigą prie Vakarų technologijų platformų, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ bei tokius naujienų portalus kaip BBC. Maskva imasi drastiškų veiksmų atribodama savo piliečius nuo likusio pasaulio interneto, ir tai tik pradžia.
Šie veiksmai panašūs į pastaraisiais metais Kinijos vykdytą interneto laisvių ribojimą, rašo „Business Insider“.
Nors „Facebook“ anaiptol nėra didžiausia platforma šalyje, jos blokavimas gali būti simbolinis žingsnis, kuriuo siekiama parodyti, kad prezidento Vladimiro Putino vyriausybė yra pasirengusi persekioti dideles technologijų kompanijas. „Instagram“ ir „WhatsApp“, kurios Rusijoje yra populiaresnės ir taip pat priklauso „Facebook“ patronuojančiajai bendrovei „Meta“, dar nebuvo blokuotos.
Atjungimas nuo Rusijos gali nekelti egzistencinės grėsmės Vakarų technologijų platformoms, mat daugumos iš jų auditorija skaičiuojama milijardais. Tačiau šie žingsniai turi didelį poveikį rusų galimybėms gauti informaciją ir laisvai reikšti savo nuomonę. Be to, tai gali dar labiau pagreitinti pasaulinio interneto, kokį jį pažįstame, susiskaidymą, rašo CNN.
Daugelis naujausių Rusijos apribojimų Vakarų technologijų platformoms yra susiję su 2019 m. Rusijoje priimtu „suverenaus interneto“ įstatymu, kuris leidžia „Roskomnadzor“ griežčiau kontroliuoti interneto prieigą šalyje ir galbūt visiškai nutraukti jos internetinius ryšius su likusiu pasauliu.
Penktadienį V.Putino vyriausybės priimtas įstatymas dar labiau sustiprina priešiškumą Vakarų tarnyboms, nes „melagingos“ informacijos apie invaziją į Ukrainą skleidimas laikomas nusikaltimu, už kurį, pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Dėl šio įstatymo kelios naujienų tarnybos, įskaitant CNN, sustabdė savo reportažus iš Rusijos.
Kitos technologijų milžinės taip pat sureagavo į nepateisinamus Rusijos veiksmus Ukrainoje. „Apple“, „Microsoft“ ir „Intel“ sustabdė visus pardavimus ir apribojo paslaugų teikimą šalyje, o „Google“, „Twitter“, „Netflix“, „Spotify“ ir „Meta“ užblokavo arba apribojo Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių veiklą, o kai kuriais atvejais apskritai sustabdė reklamą šalyje.
Kaip praneša CNN, penktadienį viena didžiausių pasaulyje interneto srauto paslaugų teikėjų „Cogent Communications“ pradėjo atjunginėti kai kuriuos Rusijos paslaugų teikėjus nuo savo tinklo.
Kinijos pėdomis
Chaotiškoje situacijoje Rusija gali pasinaudoti proga ir galutinai atriboti savo gyventojus nuo likusio pasaulinio interneto, kaip tai jau padarė Kinija.
Internetu galima naudotis visoje Kinijoje, tačiau ne visas internetas yra prieinamas. Tokios svetainės kaip „Google“ ir socialinė žiniasklaida, pavyzdžiui, „Facebook“, yra cenzūruojamos ir blokuojamos didžiausios skaitmeninės užtvaros visame pasaulyje, vadinamos didžiąja ugniasiene.
Nuo 2019 m. Kinijos vyriausybė sukūrė daugiau kaip 60 skirtingų interneto apribojimo formų, kuriuos įgyvendino valstybinių interneto paslaugų teikėjų, bendrovių ir organizacijų provincijų padaliniai.
Rusijoje panaši sistema vadinama skaitmenine geležine uždanga. Tačiau, nors tarp šių dviejų šalių yra daug panašumų, yra ir esminių skirtumų, kurie kelia abejonių dėl Rusijos gebėjimo išlaikyti savarankišką skaitmeninę ekosistemą.
„Ši krizė neabejotinai yra židinys ir, tikėtina, lūžio taškas Rusijoje veikiančioms Vakarų platformoms“, – CNN sakė „Brookings Institution“ Dirbtinio intelekto ir naujų technologijų iniciatyvos politikos direktorė Jessica Brandt. „Maskva neabejotinai ir toliau spaus platformas pašalinti nepalankų turinį, naudodamasi visais turimais svertais“, – pridūrė ji.
Ar Rusijos internetas gali išsilaikyti be vakarietiškų technologijų?
Kinija dešimtmečius kūrė plataus masto cenzūros pajėgumus ir beveik visada blokavo daugumos Vakarų technologijų platformų veiklą šalyje, o Rusija bando tai padaryti karo metu.
Kaip rašo CNN, abejotina, ar Rusija sugebės įdiegti tokio paties lygio technologijas kaip Kinija, nesvarbu, ar tai būtų visiškas Vakarų platformų neprieinamumas, ar net konkretaus turinio ir temų cenzūravimas realiuoju laiku, kaip dažnai daro Kinijos vyriausybė.
„Manau, kad vienas iš niuansų, skiriančių Rusiją ir Kiniją, yra tas, kad Kinija turi techninių galimybių – jų Didžioji ugniasienė yra labai sudėtinga, o Rusija jų neturi tiek daug“, – CNN sakė Xiaomeng Lu, „Eurasia Group“ geotechnologijų praktikos direktorius. – Jei Rusija ir norėtų visapusiškai, visiškai blokuoti, manau, kad techniškai yra tam tikrų iššūkių.“
Priešingai nei Kinijoje, milijonai žmonių Rusijoje įprato naudotis pasaulinėmis technologijų platformomis, todėl visiškas jų atjungimas nuo šių platformų yra žingsnis, nuo kurio V.Putino vadovaujama Rusijos vyriausybė iki šiol susilaikydavo. Tačiau dabartiniame karo Ukrainoje fone, šis nusistatymas smarkiai keičiasi.
„Visiškas jos [Rusijos] užsidarymas, manau, gali sukelti tam tikrą politinį vyriausybės pasipriešinimą“, – komentavo X.Lu.
Priklausomybė nuo technologijų
Rusijos priklausomybė nuo išorinių technologijų išryškėjo, kai užsienio bendrovės, reaguodamos į Vakarų sankcijas, nutraukė ryšius. Praėjusią savaitę Teksaso bendrovė „Sabre“ ir Europos bendrovė „Amadeus“ iš savo pasaulinių bilietų pardavimo ir rezervavimo sistemų pašalino didžiausią Rusijos oro linijų bendrovę „Aeroflot“. Šalies centrinis bankas taip pat paskelbė, kad „Apple Pay“ ir „Google Pay“ nebepriims kelių Rusijos bankų kortelių.
Rusija turi alternatyvų pasaulinėms technologijų platformoms, tačiau tai nėra tokia gyvybinga ekosistema kaip Kinija. Pastaroji turi tokias technologijų milžines kaip „Tencent“, „Alibaba“ ir „Weibo“, konkuruojančias su Silicio slėnio bendrovėmis.
Rusijos platformos taip pat susiduria su Vakarų taikomų sankcijų žala. Praėjusią savaitę pavėžėjimo paslaugas teikianti „Yandex“ perspėjo, kad dėl sankcijų smukusi akcijų rinka gali sutrukdyti kompanijai sumokėti skolas, o didžiausio socialinio tinklo Rusijoje „VK“ patronuojančiosios bendrovės generalinis direktorius Vladimiras Kirijenka yra tarp asmenų, kuriems JAV vyriausybė taiko sankcijas, rašo CNN.
Pirmadienį Nyderlandų investicinė įmonė „Prosus“ paskelbė, kad nurašys savo investicijas į „VK“, kurių vertė – apie 700 mln. dolerių, ir paprašė bendrovės valdybos direktorių atsistatydinti.
Tačiau, nors Rusijos vyriausybė, atrodo, yra pasirengusi išvaryti Vakarų technologijų platformas iš savo skaitmeninių sienų, to paties negalima pasakyti apie Rusijos žmones.
Jau yra požymių, kad rusai ieško būdų, kaip apeiti interneto blokavimą. Praėjusią savaitę penkios iš dešimties daugiausiai parsisiųstų programėlių šalyje buvo virtualaus privataus tinklo (VPN) programėlės, leidžiančios vartotojams sukurti saugesnį interneto ryšį. Išaugusį VPN populiarumą pastebėjo ne tik užsienio, bet ir Lietuvos ekspertai.
Bandymai jau buvo pradėti
15min primena, kad praėjusiais metais Rusija bandymu metu jau buvo sėkmingai atsijungusi nuo pasaulinio interneto tinklo.
Kiekvienas prie interneto tinklo prijungtas įrenginys turi savo skaitinį IP adresą. Tam, kad nereikėtų atsiminti šių skaičių ir jų kaskart įvedinėti į interneto naršyklę, naudojama Interneto vardų sistema (angl. Domain Name System, arba DNS), kurios funkcija – padėti pasiekti interneto svetaines naudojant domenų vardus. Paprastai tariant, DNS pagalba vietoje Vikipedijos IP skaitinio adreso, užtenka įvesti Wikipedia.org, jog būtumėte nukreiptas į svetainę.
Kaip rašo „Fortune“, 2019 m. Maskva centralizavo Rusijos telekomunikacijų sistemų kontrolę ir privertė interneto paslaugų teikėjus į savo tinklus prijungti stebėjimo ir svetainių blokavimo įrangą, o taip pat nurodė sukurti precedento neturintį, nuo pasaulinio interneto tinklo nepriklausomą Rusijos DNS.
Rusija iki šiol neigia gandus apie jos planus atsijungti nuo pasaulinio interneto teigdama, kad visi veiksmai yra tik priemonės, skirtos apsisaugoti šalį nuo kibernetinių atakų.
