Atrodo, kad iki kovo 11 d. Rusija planuoja atsijungti nuo pasaulinio interneto tinklo – bent jau tokia žinia tviteryje pasidalino „Nexta“, ši informacija pasirodė ir kanale „Telegram“. Panašu, kad Rusija nori sugriežtinti interneto kontrolę, prisidengdama siekiu būti atsparesnė kibernetinėms atakoms, rašo „EurActiv“. Vis dėlto, kaip LRT.lt teigė IT specialistas, šis sprendimas greičiausiai neliks be spragų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Visiška interneto cenzūra
Kaip LRT.lt teigė „Vilnius Tech“ universiteto Infrastruktūros skyriaus vedėjas Justinas Rastenis, nenutiks taip, kad internetas bus nutrauktas kaip koks griaunamas tiltas. Rusija tam ruošėsi jau senokai – dar prieš kelerius metus atliko bandymus, siekdama patikrinti, kaip tai veikia.
„Jie nori padaryti panašiai kaip Kinijoje – kad kiekvienas interneto tiekėjas Rusijoje visą savo interneto srautą, t. y. visas mūsų užklausas, parsisiuntimus ir viską, ką matome interneto naršyklėje, siųstų per kažkokią Rusijos valstybinę instituciją, kuri filtruotų turinį. Tai reiškia, kad žmonėms leistų priimti, matyti tik tam tikras interneto užklausas. Kitaip tariant, cenzūruotų visą interneto tiekimą.
Kaip įsivaizduoju, valstybinės institucijos savo poreikiams turėtų visą internetą, bet paprasti gyventojai naudotis negalėtų. Tačiau internetas nebūtų internetas, jeigu nebūtų galima turėti įvairių apėjimų“, – sakė specialistas.
Apėjimą galės rasti su VPN
Kaip LRT.lt anksčiau yra minėjęs kibernetinio saugumo ekspertas Linas Bukauskas, iš išorės šalies internetą nuo likusio pasaulio atjungti nėra paprasta – tai turėtų būti vidinis valstybės sprendimas. Pasak J. Rastenio, Rusijos atveju greičiausiai ir yra taip, kad jie nori pasirodyti esantys savarankiški ir tokio sprendimo imasi patys.
„Rusijos valdžia nori uždrausti žmonėms naudotis viešai prieinamu internetu galbūt dėl informacijos skleidimo, savo propagandinių tikslų. Paprastas Rusijos pilietis turėtų negauti visų naujienų, ateinančių iš pasaulio. Fizinio atjungimo nuo pasaulinio interneto nebus, manau, kad jie tiesiog cenzūruos visą turinį. Taip paprastai interneto neatjungsi.
Kai suvedame adresą, pavyzdžiui, www.google.com ir mums atsidaro puslapis, viduje yra serverių IP adresai. Yra tokie DNS (angl. Domain Name System) serveriai, atsakingi už visus mūsų adresus, pagal kuriuos surandama, į kurį serverį kokią informaciją siųsti. Jie nori valdyti visus tuos vardus ir visą srautą, riboti patekimus į tam tikrus puslapius. Fiziškai internetas bus, bet žmogus negalės paprastai naršyti“, – teigė specialistas.
Jis priminė, kad yra Virtualus privatus tinklas (angl. Virtual private network), viešojoje erdvėje dažniau įvardijamas tiesiog VPN trumpiniu. Naudojantis šia paslauga galima paslėpti savo interneto srautą, naršymo informaciją. Pasitelkdami užsienio šalių VPN, rusai vis tiek galėtų pasiekti ir naršyti po viso pasaulio tinklalapius.
„Pavyzdžiui, Kinijoje srauto cenzūravimas daromas jau daug metų, bet ten iki šiol nėra pavykę to padaryti 100 proc. Vis tiek atsiranda būdų tai apeiti. Tik Kinijoje, kiek girdėjau, baudžiama už tai, jeigu naudoji nelegalų VPN ir tave pagauna. Bet žinant Rusiją ir kaip jie yra pasiruošę, manau, kad bus garsiai paskelbta, jog „mes užsidarome“, bet išmanesnis žmogus ras, kaip tai apeiti“, – tikino J. Rastenis.
Dar viena išeitis – palydovinis internetas
Negana to, Rusijoje vis dar veikia ir Elono Musko kompanijos „Starlink“ palydovinis internetas. Kaip rašo portalas „Space“, E. Muskas, nepaisant kai kurių vyriausybių prašymų, pasakė, kad kol kas neplanuoja blokuoti rusų prieigos prie palydovinio interneto sistemos.
„Kai kurios vyriausybės (ne Ukrainos) liepė „Starlink“ blokuoti Rusijos naujienų šaltinius. Mes to nedarysime, nebent bus pagrasinta ginklu.
Atsiprašau, kad esu žodžio laisvės absoliutistas“, – tviteryje rašė E. Muskas.
Veikiant palydoviniam internetui, gyventojai turi galimybę prie jo jungtis ir taip apeiti įvestus ribojimus.
Rekomenduojama neturėti paskyrų rusiškose svetainėse
J. Rastenio teigimu, Lietuvoje šis sprendimas įtakos turės nebent rusakalbiams, mėgstantiems naršyti po rusiškus forumus ar skaityti kitokią informaciją apie įrenginius, elektroniką.
„Jeigu Lietuvoje mums sulūžta įrenginys, dažniausiai keičiame į naują net negalvodami, kaip jį sutaisyti. Kai Rusijoje įrenginiai yra brangesni ir jų mažesnis pasirinkimas, jie prisigalvoja visokių būdų, kaip juos sutaisyti. Būna įvairiuose forumuose naudingos informacijos, kaip tai padaryti. Lietuviai čia gal praras informacijos.
Tačiau kitų problemų nebus. Vienintelis dalykas, kurio bent jau man asmeniškai gaila, tai patys Rusijos piliečiai, kurie negaus informacijos, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. O mes negalėsime gauti informacijos, kas vyksta pačioje Rusijoje“, – sakė J. Rastenis.
Svarbu turėti omenyje, kad jeigu Rusija iš tiesų atsijungs nuo pasaulinio interneto tinklo, jų svetainės mums bus nepasiekiamos, nebent naudojantis VPN per šalis, nuo kurių rusai neatsiribos. Todėl ekspertas patarė neturėti jokių savo paskyrų rusiškose svetainėse, nenaudoti šioje šalyje registruoto elektroninio pašto, pavyzdžiui, Mail.ru, nes gali būti, kad visa informacija yra filtruojama ir stebima, be to, nežinia, kur ji iš tiesų nukeliauja.
Apsisaugoti nuo kibernetinių atakų tai vargu ar padės
Dar viena iš priežasčių, kodėl Rusija norėtų atjungti savo interneto erdvę nuo likusio pasaulio, yra mėginimas apsisaugoti nuo kamuojančių kibernetinių atakų, kurias aktyviai vykdo aktyvistų grupuotė „Anonymous“ bei kiti. Vis dėlto J. Rastenis mano, kad vien tik atsijungimas nuo to apsisaugoti nepadės.
„Pasaulyje yra sukauptas labai didelis nulaužtų įrenginių, vadinamųjų botų, tinklas. Saugumo ekspertai galvoja, kur jis bus panaudotas. Bijau sumeluoti, bet ten gal yra milijonas įrenginių – visokie šaldytuvai, vaizdo kameros, „Wi-Fi“ maršrutizatoriai, gėlių laistymo elektronika, veikianti belaidžiu ryšiu. Žmonės paprastai nežino, kad jų įrenginys yra nulaužtas ir paruoštas kokiai nors atakai.
Manau, kad nuo „Anonymous“ užsidarymas neapsaugos. Galbūt jiems bus sudėtingiau, bet tą įrenginį, kuris nulaužtas, bus galima pasiekti VPN ar dar kokiu nors būdu ir bus proga atakuoti. Be to, nežinau, ar Rusija atsijungs nuo jiems draugiškos šalies kaip Kinija, nes jeigu ne, tada bus galima daryti atakas per ją.
Mums, lietuviams, yra vienas pliusas: būdavo tiesioginių atakų iš Rusijos, o dabar jų nebebus, galbūt šiuo atveju būsime saugesni“, – svarstė IT ekspertas.
Pasak jo, nepaisant rusų bandymų saugotis atakų, tai suvaldyti yra išties sudėtinga – reikia daug žinių, įrenginių ir investicijų. Kinija turi vadinamųjų ugniasienių (angl. Firewalls), kurios sugeba filtruoti srautą, tačiau klausimas, ar Rusijai užteks resursų padaryti tą patį. Specialisto teigimu, gali nutikti ir taip, kad jų tinklas tiesiog nulūš ir internetas kurį laiką visai neveiks.
„Gali jėga, baudomis, agresija žmogų priversti elgtis kitaip, bet suvaldyti srautą reikia įrenginių, technologijų, žinių ir investicijų. Įrenginiai sensta, internetas kasmet greitėja, srautas didėja, o prietaisų nuolat reikia vis didesnių ir galingesnių. Manau, kad su internetu bus taip, kad dalis žmonių negaus informacijos, o kiti galės vis tiek daryti, ką nori“, – su LRT.lt įžvalgomis dalinosi J. Rastenis.
Atsijungimas nuo pasaulinio interneto gresia ekonomikos žlugimu
Alena Epifanova, Rusijos kibernetinės politikos ekspertė iš Vokietijos tarptautinių ryšių tarybos, amerikiečių verslo portalui „Fortune“ teigė nemananti, kad Rusija yra pasirengusi pereiti tik prie savo domenų vardų sistemos. Pagal Kremliaus 2019-ųjų planą Rusijos DNS turėjo būti visiškai paruoštas veikti 2021 m. pradžioje, tačiau taip nebuvo ir, nepaisant sistemos bandymų, tikriausiai vis dar nėra.
Apsisaugodami nuo vyriausybės spaudimo, kuris sustiprėjo per pastarąjį mėnesį, kai kurie Rusijos interneto paslaugų teikėjai vis dar neprijungė savo tinklų prie Rusijos DNS, nors gauna baudas už tai, kad to nepadarė. „Jie žino, kad tai gali sutrikdyti infrastruktūrą, taip pat žino, kad ši sistema nėra 100 proc. parengta“, – aiškino A. Epifanova.
Kibernetinės politikos ekspertė taip pat užsiminė, kad Rusija gali nerimauti dėl tarptautinių interneto valdybos institucijų, galinčių riboti Rusijos valstybinių organizacijų prieigą prie saugaus interneto ryšio.
„Rusija vis dar nepasirengusi visiškai atsisieti [nuo pasaulinio interneto], – sakė A. Epifanova. – Visa Rusijos ekonomika remiasi pasauliniu internetu – tai ne Iranas ar Kinija. Jeigu ji atsijungs, galime tikėtis didelio Rusijos ekonomikos žlugimo.“
„Vladimiro Putino pagrindinis su internetu susijęs rūpestis šiuo metu yra neleisti rusams matyti tikrų naujienų iš Ukrainos ir stumti savo oficialų pasakojimą apie Rusijos „specialiąją operaciją“ šalyje“, – pridūrė ji. Tam, pasak jos, „jie yra gerai pasiruošę“ – tą liudija tai, kaip Rusija neseniai užblokavo „Facebook“ ir „Twitter“ tarp daugelio kitų pavyzdžių.