Europos Komisijai skyrus beveik 50 milijonų eurų, atokesnėse kaimo vietovėse įsikūrusios verslo įmonės ir žemės ūkio subjektai gali sulaukti spartesnio interneto. Tačiau ne visi, nes paraiškų sulaukta apie 18 tūkstančių, o patvirtinta bus vos trečdalis. Lietuvos pasienio gyventojai sako stokojantys ne tik spartesnio interneto, bet dažnai ir kokybiško mobiliojo ryšio.
Europos Komisijai skyrus beveik 50 milijonų eurų, atokesnėse kaimo vietovėse įsikūrusios verslo įmonės ir žemės ūkio subjektai gali sulaukti spartesnio interneto. Tačiau ne visi, nes paraiškų sulaukta apie 18 tūkstančių, o patvirtinta bus vos trečdalis. Lietuvos pasienio gyventojai sako stokojantys ne tik spartesnio interneto, bet dažnai ir kokybiško mobiliojo ryšio.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Varėnos rajone, Margionyse, gyvenanti Onutė Drobelienė dėkinga vietos bendruomenei, kuriai parengus projektą ir gavus lėšų, į kaimą atvesta optinė linija. Spartaus interneto poreikis išaugo per pandemiją, kai beveik kiekvienoje sodyboje nuotoliniu būdu dirbo atvykusieji iš miesto. Neretai ir Onutės pavėsinė būdavo užimta žmonių iš gretimų pasienio kaimų.
„Tikrai pastebėjau, kad daug sunkiau dirba internetas. Buvo kažkokie trukdžiai, negaliu suprasti, kodėl. Neturėtų daryti įtakos, man aiškina, dėl oro svyravimų , bet jaučiu, kad daugiausia jį atjungia mums elektros dingimai“, – LRT TELEVIZIJAI sako O. Drobelienė.
Kai kurie Marcinkonių seniūnijos gyventojai pagalbos ieško seniūnijoje ar bibliotekoje. Tačiau, anot Varėnos rajono Marcinkonių seniūno Viliaus Petraškos, kaimo turizmo sodybos visos turi internetą.
„Internetas Marcinkonyse yra įvestas pagal „Rain“ programą – šviesolaidinis, – tačiau neatsirado firmos, kuri prijungtų prie namų žmonėms. Dauguma žmonių turi telefoninius kabelius, prisijungia vadinamą DSL ir naudoja internetą, o jaunimas telefonuose visi turi“, – tikina seniūnas.
„Tiesiog tai yra būtinybė, tas pats kaip turėti elektrą. Dirbi, pavyzdžiui, su programėle – ar „Booking“, ar kita – tu tiesiog turi atsakinėti. Tuo labiau žmonės atvažiuoja, turi verslo reikalų“, – pastebi Varėnos rajono kaimo sodybos savininkė Lina Černiauskienė.
Lankytojų per pandemiją gerokai mažiau Kapčiamiesčio bibliotekoje, sako bibliotekininkė Rimutė Glavinskienė. Gyventojai vengia viešų erdvių, baiminasi kontaktų, tačiau prireikus, suka į biblioteką, kur internetas itin spartus.
„Ateina atsisiųsti bilietų skrydžiui į užsienį, kopijuoti dokumentų, ateina, jeigu reikia prisijungti prie interneto sumokėti mokesčių, vaikai – paprasčiausiai pažaisti“, – tikina bibliotekininkė.
Tačiau ne visi gali džiaugtis sparčiu internetu. Pasienyje, atokiau nuo Kapčiamiesčio gyvenantis ūkininkas Virginijus Kukučionis sako norėtų plačiajuosčio interneto, nes tenka tvarkyti daug ūkio dokumentų ir ne tik.
„Namuose keturi vaikai moksleiviai, dvi dukros studentės, žmona nuotoliniu dirbo. Tai buvo šakės – lakstėm su modemais po kampus, kur galima rasti ryšį“, – LRT TELEVIZIJAI sako V. Kukučionis.
Ūkininkas gali tikėtis plačiajuosčio interneto, jeigu atitiks infrastruktūros plėtros kaimo vietovėse projekto sąlygas. Paraiškų gauta apie 18 tūkstančių, bus patenkinta apie trečdalį.
„Jeigu ūkininkas yra deklaravęs ūkio centrą toje vietoje, kur jis prašo atvesti šviesolaidinę infrastruktūrą, jis deklaruoja, kad toje vietoje vykdo ūkinę veiklą ir tas ryšys reikalingas jam komercinei veiklai“, – aiškina „Plačiajuosčio interneto“ atstovas Donatas Bernatonis.
Atokesniuose Kapčiamiesčio seniūnijos kaimuose apie internetą galima tik pasvajoti, nes ten sunku prisiskambinti ir telefonu – tiesiog nėra ryšio. Sunku čia išsikviesti ir specialiąsias tarnybas.
„Pasiskambini tų kraštų žmogui... Jis kartais antrą dieną radęs skambutį atskambina, eina kilometrą ir daugiau, kad nors kažkiek, bet ir tie pokalbiai – pasako du–tris žodžius ir vėl nutrūksta“, – LRT TELEVIZIJAI teigia Kapčiamiesčio seniūnijos žemės ūkio specialistas Gediminas Jančiulis.
Ryšio problemos pasienyje žinomos, sako įmonės „Plačiajuostis“ internetas atstovas. Sprendimų esą ieškoma.
„Yra sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja pasienio problemas ir, mano žiniomis, tai toje teritorijoje yra dalis infrastruktūros objektų, kurie galėtų būti mobilaus ryšio operatorių panaudota būtent pagerinti ryšio teikimą šiose teritorijoje“, – sako D. Bernatonis.
Spartesnio interneto plėtrai Europos Komisija skyrė 45 milijonus eurų, nutiesti kilometrą optinės linijos kainuoja nuo 15 iki 20 tūkstančių. Planuose per trejus metus nutiesti apie 2 tūkstančius šviesolaidžio ir pastatyti naujų ryšio bokštų.
