Viešųjų telefonų poreikis šiandien, mobiliųjų telefonų eroje, yra minimalus, ir šalyse, kurios juos dar naudoja, kyla diskusijos dėl jų panaikinimo. Raudonos telefono būdelės, tarptautinėje erdvėje tapusios vienu geriausiai atpažįstamų Jungtinės Karalystės simbolių, taip pat sparčiai nyksta, tačiau tūkstančiai jų turi šansą būti išgelbėtos nuo uždarymo.
Viešųjų telefonų poreikis šiandien, mobiliųjų telefonų eroje, yra minimalus, ir šalyse, kurios juos dar naudoja, kyla diskusijos dėl jų panaikinimo. Raudonos telefono būdelės, tarptautinėje erdvėje tapusios vienu geriausiai atpažįstamų Jungtinės Karalystės simbolių, taip pat sparčiai nyksta, tačiau tūkstančiai jų turi šansą būti išgelbėtos nuo uždarymo, rašo BBC. Tuo tarpu Lietuvoje išsibarstę, gyventojų praktiškai nenaudojami 90 taksofonų greičiausiai skaičiuoja paskutines dienas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jungtinės Karalystės ryšių reguliatorius „Ofcom“ šią savaitę pareiškė uždrausiantis šalies operatoriui BT (buvęs „British Telecom“) nutraukti ryšio tiekimą 5 tūkst. telefonų būdelių tuose regionuose, kuriuose yra prastas mobilusis ryšys ar sulaukiama daugiau skambučių pagalbos linijomis. Tiesa, šie telefonai turi atitikti tam tikras sąlygas.
„Ofcom“ atstovai teigė, kad bendruomenėje nesant poreikio viešiesiems telefonams, kai kurios iš jų vis viena bus uždarytos.
Sąlygos būdelėms išlikti yra tokios: ji turi būti vietoje, kurioje įvyksta daug incidentų ar savižudybių; per pastaruosius 12 mėnesių iš jų buvo skambinta daugiau nei 52 kartus arba dažniau nei kartą per savaitę; egzistuoja išskirtinės sąlygos, dėl kurių viešas telefonas yra būtinas; vietovės nedengia pagrindiniai šalies mobilieji tinklai.
Jeigu nei viena šių sąlygų nebus išpildyta, bendruomenės galės jas įsigyti už 1 svarą sterlingų ir panaudoti savoms reikmėms.
Tokia įsigijimo schema jau pritaikyta daugiau nei 6 tūkst. būdelių. Vienos virto nedidelėmis atvirosiomis bibliotekomis – gyventojai gali čia įrengtose lentynose palikti savo knygų ir pasiimti jau esančių. Dalyje nebenaudojamų telefonų būdelių įrengti defibriliatoriai.
„Auksiniais“ laikais tokių būdelių visoje Jungtinėje Karalystėje buvo apie 92 tūkst. Tačiau dėl didėjančio gyventojų apsirūpinimo mobiliaisiais telefonais, jų reikšmė ir skaičius vis mažėjo. Šiandien mobiliuosius telefonus turi 96 proc. Jungtinės Karalystės suaugusiųjų.
Kaip BBC sakė „Ofcom“ ryšio užtikrinimo vadovė Selina Chadha, iš kai kurių telefonų beveik nėra skambinama: „Tačiau, jei vieną tų retų skambučių atlieka kenčiantis vaikas, incidento auka ar asmuo, svarstantis apie savižudybę, vieša telefono linija gali būti gyvybiškai svarbi“.
„Mes taip pat norime užtikrinti, kad žmonės, kurie neturi mobiliųjų telefonų, dažniausiai gyvenantys kaimiškose vietovėse, taip pat galėtų naudotis telefonu. Mes taip pat planuojame remti naujų telefono būdelių atsiradimą, kurios turėtų Wi-Fi prieigą ir galimybę pasikrauti įrenginius“, – pridūrė organizacijos atstovė.
Taip pat norima įpareigoti „BT“ ir „KCOM“, kuri valdo telefono būdelių tinklą šalies centre esančiame Halo mieste, į kai kuriuos telefonus įdiegti baterijas, kad jais būtų galima skambinti ir tada, jei nutrūktų elektros tiekimas.
Jungtinėje Karalystėje šiandien vis dar likę apie 21 tūkst. tokių būdelių. Beje, ne visos jos raudonos – jau minėtame Halo mieste jos nudažytos balta spalva, kadangi ilgą laiką šį tinklą valdė pats miestas, o ne tuometinis „British Telecom“.
Lietuvos atvejis: taksofonai skaičiuoja paskutines dienas?
Nors ir ne toks ikoniškas, identišką funkciją mūsų šalyje atlieka ir panašias diskusijas kartas nuo karto kelia taksofonų tinklas. Jį nuo pat įkūrimo prižiūrėjo bendrovė „Lietuvos telekomas“, vėliau virtusi „Teo“, o po susijungimo su „Omnitel“ – „Telia“.
Apie tai, kad šalyje, kurioje daugelis gyventojų turi mobiliuosius telefonus, toks tinklas yra nuostolingas, operatorius kalbėjo jau seniai. Vis dėlto, išlaikyti šį tinklą, užtikrinant telefono ryšio prieigą visiems šalies gyventojams, įpareigojo Elektroninių ryšių įstatymas.
Vis dėlto, reikalavimai nuolatos buvo švelninami, kadangi operatorius patirdavo nemažai nuostolių. Štai 2000 m. Lietuvoje dar buvo 7,6 tūkst. taksofonų, 2005 m. – 5,5 tūkst., 2011 m. – 1,4 tūkst. Pasak „Telia“ atstovų, nors dar pernai jų buvo 213, šiandien jų belikę tik kiek daugiau nei 90. Taksofonai populiaresni išliko tik kai kuriose šalies gydymo ir pataisos įstaigose. Iš kai kurių taksofonų per metus skambinama vos keletą kartų, vidutinė pokalbio trukmė – mažiau nei minutė.
Šiuo metu Seimo darbotvarkėje yra įrašytas Elektroninių ryšių įstatymo atnaujinimo klausimas, kuriuo siekiama į Lietuvos teisę perkelti Europos elektroninių ryšių kodeksą. Priėmus minėto įstatymo pakeitimus, pareiga išlaikyti taksofonus išnyks, todėl „Telia“ žada pamažu juos demontuoti.
Lietuviškieji taksofonai reikalauja naudoti specialias korteles. Anksčiau būta ir tokių, kuriais galima skambinti įmetant monetas, tačiau, kaip dienraščiui „Kauno diena“ dar 2007 m. aiškino „Telia“ atstovai, jie neretai tapdavo ilgapirščių taikiniu – būdavo gadinami ieškant monetų.
Šiandien „Telia“ atstovai sako, kad pasaulyje apskritai nebeliko taksofonų kortelių gamintojų. Bendrovė tvirtina dar turinti atsargų, tačiau joms pasibaigus, tektų perdaryti taksofonus. „Telia“ tokią investiciją laikytų netikslinga.
