Mobiliuoju ryšiu esame įpratę naudotis būdami ant žemės, tačiau skrisdami lėktuvais paprastai telefonu kalbėti negalime dėl saugumo sumetimų. Kas būtų, jei skrydžio metu telefone įjungtumėte mobilųjį ryšį? Kokiame aukštyje jis nustoja veikti ir kodėl?
Mobiliuoju ryšiu esame įpratę naudotis būdami ant žemės, tačiau skrisdami lėktuvais paprastai telefonu kalbėti negalime dėl saugumo sumetimų. Kas būtų, jei skrydžio metu telefone įjungtumėte mobilųjį ryšį? Kokiame aukštyje jis nustoja veikti ir kodėl? „Telia“ atliko eksperimentą ir karšto oro balionu ieškojo mobiliojo ryšio ribos virš Lietuvos.
Ankstyvas rudens rytas pamiškėje prie Trakų. Per visą pievą pilotai išskleidžia raudoną audeklą. Netrukus du ugnies liežuviai jį užpildo karštu oru ir devynaukščio namo dydžio balionas pakyla į orą. Su savimi jis kelia krepšį, šešis keleivius ir tiek pat skirtingų mobiliųjų telefonų.
Skirtingai negu lėktuvuose, Brolių Žozefo ir Etjeno Mongolfjė 1783 metais išrastoje skraidyklėje mobiliuoju ryšiu naudotis galima – jei esate kaboję krepšyje virš Vilniaus, Trakų, Kauno, Telšių ar Klaipėdos, tikriausiai atsimenate, kad pilotas ryšio įrenginių skrydžio metu neprašė išjungti. Tačiau į kokį aukštį pakeltas išmanusis telefonas tampa tik kamera?
Trakuose – Trakų, virš Trakų – Vilniaus ryšys
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Kybome 500 metrų aukštyje, tiesiai virš Trakų pilies. Po kojomis – stingdanti rytinė ežerų ramybė ir spalvotas rudens laukų kilimas. Visuose šešiuose telefonuose – po 2 ryšio padalas. Vos prieš keletą minučių ant žemės telefonai rodė maksimalų ryšio signalą. Ar 500 metrų aukštyje ryšio kokybė jau du kartus prastėja? „Taip, – sako Mindaugas Grigas, „Telia“ radijo tinklo vyresnysis inžinierius. – Tačiau ne dėl to, kad pakilome. Mūsų telefonai tiesiog atsijungė nuo apačioje, Trakuose, esančių bazinių stočių ir prisijungė prie kur kas toliau esančių Vilniaus arba Elektrėnų antenų.“
Kodėl Trakuose naudojame Trakų, o pakilę virš Trakų – jau Vilniaus ryšį? Atsakymas paprastas: visos mobiliojo ryšio antenos yra nukreiptos į žemę, tiesiai palei horizontą. Todėl pametę Trakų antenų signalus, oro balione esantys telefonai susirinko tolimų antenų spindulius.
Patyręs oreivis, pilotas Saulius Kalašnikovas nuspaudžia dujinių degiklių vožtuvus ir magišką rudeninę tylą užpildo baliono orą kaitinančių liepsnų gaudesys.. Dar kelios minutės ir Trakų salos jau tolsta rytuose, o mes netrukus jau kybome 1150 metrų aukštyje. Ryšys telefonuose vis dar veikia, bet liko jau vos po 1 ryšio padalą. Tiesioginė vaizdo transliacija naudojant mobilųjį ryšį nutrūksta. Ryšio ribą pasiekėme.
„Pokalbiai dažnai pradeda strigti pasiekus 1 km aukštį, kartais net anksčiau, priklausomai nuo vietovės ir mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo stiprumo. Beje, ir 3 km aukštyje, iki kurio galime kilti su keleiviais be specialaus pasiruošimo, telefonai kartais dar rodo ryšio padalas, bet kokybiško ryšio realiai jau nebūna“, – pasakoja daugiau kaip 20 metų oreivystės patirtį turintis profesionalas.
Padalos nelygu ryšys
Tad kodėl pakilus aukščiau nei 1 km ryšys ima strigti, o dar aukščiau juo naudotis apskritai neįmanoma, nors telefonas signalą rodo? M. Grigas paaiškina, kad mobiliojo ryšio antenos yra nukreipiamos palei horizontą, kad ryšiu galėtų naudotis kuo daugiau žmonių ant žemės.
„Normaliomis sąlygomis, vienos bazinės stoties signalas sklinda 10–15 km spinduliu. Teoriškai jos galėtų sklisti gerokai toliau, bet kelią pastoja įvairios kliūtys – medžiai, pastatai, kalvos. Pavyzdžiui, radijo bangas jūra galime pasiųsti ir 120 km atstumu“, – sako „Telia“ tinklo specialistas.
Vieni paviršiai radijo bangas sugeria, kiti – atspindi. Būtent per tokius atspindžius telefonai, būdami dideliame aukštyje, ir užmezga ryšį su stotimis ant žemės. Taigi maksimalia galia veikiantis telefonas šeimininkui gali girtis, kad pagavo signalą, bet jis bus toks trumpalaikis ir nepatikimas, kad normaliai naudotis telefonu tiesiog nepavyks.
O ką, jei mobiliojo ryšio antenos būtų nukreiptos į dangų? Ar lėktuvų keleiviai galėtų skambinti ir naršyti internete?
„Tikrai taip, tačiau tokio ryšio kokybė būtų apgailėtina ir nemanau, kad mūsų klientus ji tenkintų. Be to, absoliuti dauguma žmonių praktiškai visada būna ant žemės, taigi toks veiksmas būtų ir ekonomiškai nepagrįstas – radijo signalą antenos 99 proc. laiko siųstų Dievui į langus“, – sako M. Grigas.
Beje, kai kurios oro linijų bendrovės savo lėktuvuose skrydžio metu keleiviams jau sudaro galimybę naudotis mobiliuoju ryšiu. Tam naudojami specialūs dažniai ir antžeminių stočių kanalai, taip pat palydovinis ryšys.
Sabonis – už ryšio ribų?
Kai ryšys prastas, esame įpratę telefoną iškelti aukštyn. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad aukštaūgiai naudojasi kokybiškesniu ryšiu – veikiau atvirkščiai.
„Visos antžeminės mobiliojo ryšio antenos nukreipiamos į žemę apie 3 laipsnių kampu taip, kad radijo bangos pasibaigtų maždaug ties horizonto linija – apie 30 km atstumu. O geriausią mobilųjį ryšį ant žemės turėsime maždaug vidutinio žmogaus ūgio aukštyje – nuo 1,5 iki 2 metrų. Tad Arvydas Sabonis ar bet kuris kitas aukštaūgis žmogus su telefonu prie ausies jau yra už optimalaus ryšio ribų“, – juokavo mobiliojo ryšio technologijų ekspertas M. Grigas.
Be abejonės, tai yra tik grynai teorinis skaičiavimas, nes jokių griežtų ribų realybėje radijo bangos nepripažįsta. Visgi aukštų pastatų viršutiniuose aukštuose mobilusis ryšys iš tiesų gali būti prastesnis nei to paties pastato apatiniuose aukštuose. Todėl aukštuose statiniuose ryšį užtikrina vidiniai ryšio stiprinimo sprendimai – įrengiami specialūs kartotuvai.
