Penktosios kartos korinio ryšio technologija, 5G, yra kitas belaidžių įrenginių greičio šuolis. 5G siekia užtikrinti 10-100 kartų spartesnį duomenų perdavimo greitį nei dabartiniai 4G tinklai. Vartotojai turėtų tikėtis, kad atsisiuntimo greitis sieks ne dešimtis megabitų per sekundę (Mb/s), kaip 4G, o gigabitus per sekundę (Gb/s).
Penktosios kartos korinio ryšio technologija, 5G, yra kitas belaidžių įrenginių greičio šuolis. Ši sparta apima tiek greitį, kuriuo mobiliojo ryšio naudotojai gali atsisiųsti duomenis į savo įrenginius, tiek užlaikymą, arba vėlavimą, kurį jie patiria siųsdami ir gaudami informaciją.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
5G siekia užtikrinti 10-100 kartų spartesnį duomenų perdavimo greitį nei dabartiniai 4G tinklai. Vartotojai turėtų tikėtis, kad atsisiuntimo greitis sieks ne dešimtis megabitų per sekundę (Mb/s), kaip 4G, o gigabitus per sekundę (Gb/s).
„Tai labai svarbu, nes tai suteiks galimybę kurti naujas taikomąsias programas, kurios šiandien tiesiog neįmanomos“, – sakė Harishas Krishnaswamy, Kolumbijos universiteto Niujorke elektros inžinerijos docentas. „Pavyzdžiui, esant gigabitų per sekundę duomenų perdavimo spartai, filmą į savo telefoną ar planšetinį kompiuterį galėtumėte atsisiųsti per kelias sekundes. Tokia duomenų perdavimo sparta būtų galima naudotis virtualios realybės programomis arba autonomiškai vairuojamais automobiliais.“
Naujoms technologijoms, kurios sąveikauja su vartotojo aplinka, pavyzdžiui, papildytajai realybei ar savavaldžiams automobiliams, reikės ne tik didelės duomenų perdavimo spartos, bet ir itin mažo vėlavimo. Dėl šios priežasties 5G tikslas – pasiekti mažesnį nei 1 milisekundės uždelsimą. Mobilieji įrenginiai galės siųsti ir gauti informaciją greičiau nei per vieną tūkstantąją sekundės dalį, o naudotojui tai atrodys akimirksniu.
Naujasis tinklas
Nuo pirmosios mobiliųjų telefonų kartos belaidžiai tinklai veikė tose pačiose elektromagnetinio spektro radijo dažnių juostose. Tačiau, kai į tinklą įsitraukia vis daugiau naudotojų ir jiems reikia daugiau duomenų nei bet kada anksčiau, šie radijo bangų greitkeliai tampa vis labiau perkrauti korinio ryšio srautu. Norėdami tai kompensuoti, korinio ryšio paslaugų teikėjai nori plėstis į aukštesnius milimetrinių bangų dažnius.
Milimetrinėms bangoms naudojami 30-300 gigahercų dažniai, kurie yra nuo 10 iki 100 kartų aukštesni už šiandien 4G ir WiFi tinklams naudojamas radijo bangas. Jos vadinamos milimetrinėmis, nes jų bangos ilgis svyruoja nuo 1 iki 10 milimetrų, kai radijo bangų ilgis siekia centimetrus.
Dėl didesnio milimetrinių bangų dažnio gali atsirasti naujų juostų ryšių greitkelyje, tačiau yra viena problema: milimetrines bangas lengvai sugeria lapija ir pastatai, todėl reikės daug arti viena kitos išdėstytų bazinių stočių. Laimei, šios stotys yra daug mažesnės ir joms reikia mažiau energijos nei tradiciniams korinio ryšio bokštams. Jas galima įrengti ant pastatų ir apšvietimo stulpų.
Ar 5G yra pavojingas?
Nors 5G gali pagerinti mūsų kasdienį gyvenimą, kai kurie vartotojai išreiškė susirūpinimą dėl galimo pavojaus sveikatai. Dauguma šių nuogąstavimų kyla dėl 5G naudojamos didesnės energijos milimetrinių bangų spinduliuotės, kuri, ekspertų teigimu, nekelia nerimo.
„Dažnai painiojama jonizuojančioji ir nejonizuojančioji spinduliuotė, nes terminas “spinduliuotė„ vartojamas abiem atvejais“, – sakė Pensilvanijos valstybinio universiteto bioinžinerijos profesorius Kennethas Fosteris. „Visa šviesa yra spinduliuotė, nes tai tiesiog energija, judanti erdvėje. Pavojinga yra jonizuojančioji spinduliuotė, nes ji gali suardyti cheminius ryšius.“
Jonizuojančioji spinduliuotė yra priežastis, dėl kurios lauke naudojame apsauginius kremus nuo saulės, nes trumpo bangų ilgio ultravioletiniai spinduliai iš dangaus turi pakankamai energijos, kad išmuštų elektronus iš atomų ir pažeistų odos ląsteles bei DNR. Kita vertus, milimetrinės bangos yra nejonizuojančios, nes jų bangos ilgesnės, o energijos nepakanka, kad tiesiogiai pažeistų ląsteles.
„Vienintelis nustatytas nejonizuojančiosios spinduliuotės pavojus yra per didelis įkaitimas“, – sakė K. Fosteris, beveik 50 metų tyrinėjęs radijo bangų poveikį sveikatai. „Esant dideliam apšvitos lygiui, radijo dažnių (RF) energija iš tiesų gali būti pavojinga, sukelti nudegimus ar kitus terminius pažeidimus, tačiau tokia apšvita paprastai patiriama tik profesinėje aplinkoje šalia didelės galios radijo dažnių siųstuvų arba kartais atliekant nesėkmingas medicinines procedūras.“
Daugelis visuomenės pasipiktinimų dėl 5G diegimo atkartoja susirūpinimą dėl ankstesnių kartų korinio ryšio technologijų. Skeptikai mano, kad nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikis vis dar gali būti atsakingas už įvairias ligas – nuo smegenų auglių iki chroniškų galvos skausmų. Per daugelį metų buvo atlikta tūkstančiai tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjamos šios problemos.
2018 m. Nacionalinė toksikologijos programa paskelbė dešimtmetį trukusį tyrimą, kuriame rasta tam tikrų įrodymų, kad žiurkių patinams, veikiamiems 2G ir 3G mobiliųjų telefonų skleidžiamos radijo dažnių spinduliuotės, padaugėjo smegenų ir antinksčių auglių, bet ne pelėms ar žiurkių patelėms. Gyvūnai buvo veikiami keturis kartus didesnio lygio spinduliuotės, nei didžiausias leistinas žmonių apšvitos lygis.
