Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose moderniose valstybėse įsitvirtino ne viena pažangi ryšio technologija. Be išmanių sprendimų vis sunkiau įsivaizduojami ne tik atskirų žmonių, bet ir šiuolaikinių visuomenių gyvenimai. Kokios penkios interneto technologijos jau šiandien keičia pasaulį?
Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose moderniose valstybėse įsitvirtino ne viena pažangi ryšio technologija. Be išmanių sprendimų vis sunkiau įsivaizduojami ne tik atskirų žmonių, bet ir šiuolaikinių visuomenių gyvenimai, rašoma „Bitė Lietuva“ siųstame pranešime žiniasklaidai. Kokios penkios interneto technologijos jau šiandien keičia pasaulį?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Internetas su savo naujovėmis yra ne tik sparčiai tobulėjanti, bet ir viena įtakingiausių sričių. Neretai tik nuo įmonės ar organizacijos technologijų vadovų iniciatyvų priklausys, kaip atrodys miestai, namai, medicina, žemės ūkis, pramogos, laisvalaikis. Internetas daro milžinišką įtaką praktiškai visiems sektoriams ir sunku įsivaizduoti kitą įrankį, nuo kurio taip stipriai priklausytų ateitis“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.
5G ryšys lems naujus išradimus
Šiemet mūsų šalyje turėtų startuoti komercinis naujosios kartos 5G ryšys, tūkstantį kartų greitesnis už šiuo metu moderniausią technologiją 4G. Dėl šios naujovės tikimasi palengvinti sunkius žmonių darbus, pavyzdžiui, optimaliausiu laiku laistyti užsėtus plotus, šienauti žolę ten, kur ji maistingiausia, netgi su specialiais 5G ryšio antkakliais stebėti gyvulių sveikatą ir žinoti, ką jie valgo, kaip miega.
„Vienas svarbiausių 5G parametrų yra ryšio delsa. Tai laikas, kai signalas keliauja iš įrenginio iki bazinės stoties ir atgal. Dėl keliasdešimt kartų mažesnės 5G delsos turėtų įvykti proveržis medicinos srityje, pavyzdžiui diagnozuojant ligas ar atliekant chirurgines operacijas nuotoliniu būdu. Į gatves išriedės save vairuojantys autonominiai automobiliai, kurie neturės vairo, stabdžių ir akseleratoriaus pedalų. 5G smarkiai padidins esamų įrenginių potencialą ir netgi leis atsirasti naujiems išradimams, kurie dar nesugalvoti“, – įsitikinęs G. Butėnas.
Miestų gerovei – išmanūs sprendimai
Šiandien Lietuvoje veikia dvi visiškai naujos ir pažangios daiktų interneto technologijos – NB-IoT (angl. „Narrowband Internet of Things“) ir LTE CAT-M (angl. „Long Term Evolution“). Jos skirtos išmaniojo miesto sprendimams ir jau perduoda duomenis iš išmaniųjų vandens ir elektros skaitiklių. Jų šviesi ateitis regima įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, stebint dirvožemio drėgmę, sekant krovininius vilkikus ar parkuojant automobilius.
„Siaurajuostis daiktų internetas veikia tokiose vietose, kuriose įprastai neveikia mobilusis ryšys, pavyzdžiui, giliai po žeme. Anksčiau trys „Vilniaus vandenų“ darbuotojų brigados fiziškai leisdavosi į šulinius ir rankiniu būdu surinkdavo skaitiklių duomenis. Šiandien daiktų internetas tokį matavimą, kuris kelia pavojų darbuotojų sveikatai, paverčia istorija. Šis ryšys atsiras ir šiukšlių konteineriuose, apie kurių užsipildymą kaipmat praneš tvarkytojams, todėl nebeliks perpildytų konteinerių“, – tvirtina ekspertas.
Vienas numeris laikrodžiui ir telefonui
Pasaulyje populiarėjanti eSIM technologija yra virtuali SIM kortelė, integruojama į įrenginį, pavyzdžiui, išmanųjį laikrodį. Nors nereikia įdėti jos patiems, tačiau eSIM veikia kaip įprasta SIM kortelė ir leidžia naudotis visomis mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis – skambinti, siųsti SMS žinutes, naršyti internete. Laikrodis su eSIM atlieka visas telefono funkcijas, o vienas didžiausių technologijos privalumų – tiek laikrodis, tiek mobilusis veikia pagal vieną telefono numerį.
„Su tokiu laikrodžiu galima atsiliepti ar skambinti net, jei telefonas visiškai išsikrovęs. Kartais užsiimant mėgstamomis veiklomis, pavyzdžiui, bėgiojant, žvejojant ar vedžiojant šunį, norime palikti mobilųjį namuose dėl nepatogumo nešiotis. Išmanusis laikrodis su eSIM leidžia būti pasiekiamiems net ir tokiais atvejais“, – pastebi technologijų ekspertas.
Įprasti įrenginiai bus tik ekranai
Vartotojai vis labiau pripranta prie debesijos sprendimų ir savo duomenis patiki debesyje esančioms duomenų bazėms. Debesų naudojimas išaugs atsiradus 5G ryšiui, nes didžioji dalis įrenginio procesoriaus atsakomybės atiteks virtualiai platformai. G. Butėnas aiškina, kad tuomet telefonai ir planšetės atliks tik ekranų funkciją. Žaidimų mylėtojams ar dirbantiems su sudėtingomis programomis svarbesniu taps ne galingas kompiuteris, o stiprus ryšys.
„Kol kas dauguma vaizdo žaidimų perkami laikmenoje arba atsisiunčiami į kompiuterį, tad žaidimo našumas ir kokybė priklauso vien nuo įrenginio. Netolimoje ateityje kursis vis daugiau naujų debesijos platformų žaisti žaidimams. Jos transliuos žaidimų vaizdą, tačiau dėl vartotojo įvesties bus galima per sekundės dalį kontroliuoti veiksmą. Taip bus transliuojami vis nauji kadrai, o žmonių akys tos sekundės dalies nė nepastebės“, – pažymi G. Butėnas.
Srautų valdymui – išmanioji skambučių sistema
Jei ne išmanioji kontaktų centro sistema, skirta bendrauti su klientais telefonu, el. paštu ar tiesioginiu susirašinėjimu, kažin ar Lietuvoje būtų atšauktas karantinas. Pandemijos metu efektyvi technologija tapo vienu įrankių, padedančių valdyti krizę. Startavus masinei vakcinacijai, karštąja linija 1808 buvo aptarnaujama daugiau nei po 40 tūkst. skambučių per dieną.
„Ryšio ir IT paslaugos verslui (angl. ICT) leidžia priimti itin didelį skambučių srautą, o specialistai gali dirbti saugiai – nuotoliniu būdu. Darbuotojai mato visą komunikacijos istoriją su skambinančiu žmogumi. Be to, išmanioji sistema leidžia į klientų ar gyventojų rūpimus klausimus atsakyti „robotui“, tad nemaža dalis skambinančiųjų sulaukia atsakymų nė nesujungti su specialistais“, – paaiškina G. Butėnas.
