Ar kada nors kalbėjotės su draugu apie tam tikros prekės pirkimą ir kitą dieną pamatėte tos pačios prekės reklamą? Jei taip, galbūt susimąstėte, ar jūsų išmanusis telefonas jūsų „klauso“. Bet ar tikrai?
Ar kada nors kalbėjotės su draugu apie tam tikros prekės pirkimą ir kitą dieną pamatėte tos pačios prekės reklamą? Jei taip, galbūt susimąstėte, ar jūsų išmanusis telefonas jūsų „klauso“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bet ar tikrai? Na, tikrai neatsitiktinai jums buvo pasiūlyta to daikto, kuris jus sudomino, reklama. Bet tai nereiškia, kad jūsų įrenginys iš tikrųjų klauso jūsų pokalbių – tai nėra būtina. Yra didelė tikimybė, kad jau suteikėte jam visą reikalingą informaciją.
Ar telefonai girdi?
Daugelis iš mūsų savo informaciją reguliariai atskleidžiame įvairioms svetainėms ir programėlėms. Mes tai darome, kai suteikiame jiems tam tikrus leidimus arba leidžiame „slapukams“ stebėti mūsų veiklą internete.
Vadinamieji „pirmosios šalies slapukai“ leidžia svetainėms „įsiminti“ tam tikrą informaciją apie mūsų veiksmus svetainėje. Pavyzdžiui, prisijungimo slapukai leidžia išsaugoti prisijungimo informaciją, kad nereikėtų jos kaskart įvesti iš naujo.
Tačiau trečiųjų šalių slapukus kuria domenai, nepriklausantys jūsų lankomai svetainei. Trečioji šalis dažnai būna rinkodaros įmonė, bendradarbiaujanti su pirmosios šalies svetaine ar programėle.
Pirmųjų šalių slapukai talpins reklamuotojo skelbimus ir suteiks jam prieigą prie duomenų, kuriuos jis renka iš jūsų (o leidimą jūs turėsite suteikti – galbūt spustelėdami kokį nors nepavojingai atrodantį iššokantį langą).
Reklamuotojas gali susidaryti vaizdą apie jūsų gyvenimą: jūsų kasdienybę, norus ir poreikius. Šios įmonės nuolat siekia įvertinti savo produktų populiarumą ir tai, kaip tai skiriasi, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip kliento amžius, lytis, ūgis, svoris, darbas ir pomėgiai.
Klasifikuodami ir kaupdami šią informaciją, reklamuotojai tobulina savo rekomendacijų algoritmus, naudodami vadinamąsias rekomendavimo sistemas, kad kiekvieniems klientams reklamuotų tinkamus produktus.
Užkulisinė kompiuterių veikla
Dirbtiniame intelekte (AI) yra keletas mašininio mokymosi metodų, kurie padeda sistemoms filtruoti ir analizuoti jūsų duomenis, pvz., duomenų grupavimas, klasifikavimas, susiejimas ir mokymosi sustiprinimas (RL).
RL agentas gali mokytis, remdamasis grįžtamuoju ryšiu, gautu iš vartotojo sąveikos, panašiai kaip mažas vaikas išmoksta pakartoti veiksmą, jei tai paskatinama atlygiu.
Peržiūrėdami arba paspausdami „patinka“ ant socialinių tinklų įrašo, jūs siunčiate atlygio signalą RL agentui, patvirtindami, kad jus traukia įrašas arba galbūt domitės jį paskelbusiu asmeniu. Bet kokiu atveju, RL agentui išsiunčiamas pranešimas apie jūsų asmeninius interesus ir pageidavimus.
Jei pradėsite aktyviai mėgti įrašus apie „susitelkimą į išgyvenamą potyrį“ socialinėje platformoje, jos sistema išmoks jums siųsti reklamas apie įmones, kurios gali pasiūlyti susijusius produktus ir turinį.
Skelbimų rekomendacijos taip pat gali būti pagrįstos kitais duomenimis, įskaitant, bet neapsiribojant:
- kitomis reklamomis, ant kurių spustelėjote platformoje;
- asmenine informacija, kurią pateikėte platformai (pvz., jūsų amžius, el. pašto adresas, lytis, vieta ir įrenginiai, per kuriuos prisijungiate prie platformos);
- informacija, kuria su platforma dalijasi kiti reklamuotojai ar rinkodaros partneriai, jau turintys jus kaip klientą;
- konkrečiais puslapiais ar grupėmis, prie kurių prisijungėte arba pamėgote platformoje.
Tiesą sakant, dirbtinio intelekto algoritmai gali padėti rinkodaros specialistams surinkti didžiulius duomenų rinkinius ir juos panaudoti kuriant visą jūsų socialinį tinklą, reitinguojant aplinkinius žmones pagal tai, kiek jums jie „rūpi“ (bendraujate).
Tada jie gali pradėti taikyti jums skelbimus, pagrįstus ne tik jūsų pačių duomenimis, bet ir duomenimis, surinktais iš jūsų draugų ir šeimos narių, kurie naudojasi tomis pačiomis platformomis kaip ir jūs.
Pavyzdžiui, „Facebook“ gali jums rekomenduoti ką nors, ką neseniai įsigijo jūsų draugas. Tam nereikėjo „klausytis“ pokalbio tarp jūsų ir jūsų draugo.
Naudotis savo teise į privatumą yra pasirinkimas
Nors programėlių teikėjai turėtų pateikti vartotojams aiškias taisykles ir sąlygas, kaip jie renka, saugo ir naudoja duomenis, šiais laikais vartotojai turi būti atsargūs, kokius leidimus jie suteikia programėlėms ir svetainėms, kuriomis naudojasi.
Jei kyla abejonių, suteikite leidimus pagal poreikį. Tikslinga suteikti „WhatsApp“ prieigą prie savo fotoaparato ir mikrofono, nes be to ji negali teikti kai kurių savo paslaugų. Tačiau ne visose programėlėse ir paslaugose bus prašoma tik to, kas būtina.
Galbūt jums netrukdo gauti tikslines reklamas, atrinktas pagal jūsų duomenis, ir jums gali tai būti patrauklu. Tyrimai parodė, kad „utilitariškesnės“ (ar praktiškesnės) pasaulėžiūros žmonės iš tikrųjų teikia pirmenybę dirbtinio intelekto rekomendacijoms, o ne žmonių pasiūlymams.
Be to, įmanoma, kad dirbtinio intelekto rekomendacijos gali apriboti žmonių pasirinkimą ir ilgainiui sumažinti įžvalgumą. Pateikdamos vartotojams algoritmiškai kuruojamus pasirinkimus, ką žiūrėti, skaityti ir transliuoti, įmonės gali netiesiogiai išlaikyti mūsų skonį ir gyvenimo būdą siauresnėse ribose.
Nebūkite nuspėjami
Yra keletas paprastų patarimų, kuriais galite pasinaudoti norėdami apriboti internete bendrinamų duomenų kiekį. Pirmiausia, turėtumėte reguliariai peržiūrėti telefono programėlių leidimus.
Be to, gerai pagalvokite prieš sutinkant su programėlės reikalavimais ir svetainės slapukais. Kur tik įmanoma, venkite naudoti savo socialinių tinklų paskyras, kai jūsų prašo prisijungti prie kitų svetainių ir paslaugų. Daugeliu atvejų bus galimybė užsiregistruoti el. paštu.
Pradėję prisijungimo procesą, nepamirškite, kad turite suteikti tik tiek informacijos, kiek reikia. Ir jei rimtai vertinate savo privatumą, galbūt apsvarstykite galimybę savo įrenginyje įdiegti virtualų privatų tinklą (VPN). Tai užmaskuos jūsų IP adresą ir užšifruos jūsų veiklą internete.
Išbandykite patys
Jei vis tiek manote, kad telefonas jūsų klausosi, galite išbandyti paprastą eksperimentą.
Nueikite į telefono nustatymus ir apribokite visų savo programėlių prieigą prie mikrofono. Pasirinkite produktą, kurio dar neieškojote jokiame įrenginyje, ir kalbėkite apie jį garsiai su kitu asmeniu.
Kelis kartus pakartokite šį procesą. Jei per kelias kitas dienas vis tiek negaunate jokių tikslinių reklamų apie kalbėtą produktą, tai rodo, kad jūsų telefonas jūsų „neklauso“.
Jis turi ir kitų būdų sužinoti, kas jūsų galvoje.
Teksto autorė: Dana Rezazadegan, Swinburne technologijų universiteto lektorė, šaltinis „The Conversation“.
