Vienas svarbiausių dabartinių Europos Sąjungos prioritetų yra iki 2050 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulio bei tapti modernia ir efektyviai išteklius naudojančia ekonomika. Šiam siekiui itin daug dėmesio skirta šiuo metu, per mūsų žemyną ritantis rekordinio karščio bangai, todėl tai yra puiki proga aptarti, kaip prie Europos žaliojo kurso galėtų prisidėti Lietuva ir gyvybiškai svarbia šiuo laikotarpiu tapusi telekomunikacijų industrija.
Vienas svarbiausių dabartinių Europos Sąjungos prioritetų yra iki 2050 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulio bei tapti modernia ir efektyviai išteklius naudojančia ekonomika. Šiam siekiui itin daug dėmesio skirta šiuo metu, per mūsų žemyną ritantis rekordinio karščio bangai, todėl tai yra puiki proga aptarti, kaip prie Europos žaliojo kurso galėtų prisidėti Lietuva ir gyvybiškai svarbia šiuo laikotarpiu tapusi telekomunikacijų industrija.
Sparčiai besikeičianti realybė
Šiomis dienomis, pro langą šviečiant rekordinio intensyvumo saulės šviesai ir termometrams fiksuojant Lietuvoje neregėtą karštį, bene laimingiausi yra saulės jėgainių savininkai. Toks reiškinys yra labai retas, kadangi nemažai specialistų saulės energetiką mūsų platumose vadino neperspektyvia dėl mažo saulėtų dienų skaičiaus. Tačiau šios ir kitos tendencijos keičiasi labai sparčiai.
Per iki šiol besitęsiančią pandemiją Lietuvoje ir Europoje stebėjome tikrą elektroninės prekybos triumfą. Žmonės įprato internetu užsisakyti ne tik pramonines prekes, bet ir maisto produktus bei patiekalus iš kavinių ir restoranų. Elektroninės prekybos platformas susikūrė net ir konservatyviausi verslai, norėdami užsitikrinti stabilų klientų srautą.
Tarptautinės technologijų kompanijos „Huawei“ analitikai prognozuoja, jog iki 2025 metų net 85 % kasdienių verslo operacijų vyks tiesiogiai debesijos serveriuose. Kertinis šio pokyčio akmuo bus visą šią informaciją talpinantys įvairiose pasaulio vietose įkurti didžiuliai duomenų centrai. Būtent šioje srityje ir slypi didžiausios galimybės telekomunikacijų pramonei sumažinti pavojingų dujų emisijas.
Netikėtai didelis poveikis
Pasak „Huawei Technologies“ vadovo Šiaurės Europos šalyse Kenneth Fredriksen, kalbėdami apie pasaulio priklausomybę nuo iškastinio kuro ir oro taršą žmonės dažnai pirmiausia įsivaizduoja sunkiąją pramonę ir transportą, tačiau iš tikrųjų netolimoje ateityje kur kas didesniu rūpesčiu gali tapti itin daug elektros energijos pareikalausiantys duomenų centrai.
„Visame pasaulyje statomų duomenų centrų energetinio efektyvumo didinimas yra vienas pagrindinių būdų sumažinti iškastinio kuro poreikį pasaulyje. Šioje srityje pasitelkę žaliosios energijos šaltinius ir energetikos inovacijas galime smarkiai prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo bei užtikrinti tvarų skaitmeninių paslaugų vystymąsi“, – sako K.Fredriksen.
Dėl šios priežasties prieš kelis mėnesius vykusioje konferencijoje „Huawei“ pirmu iš dešimties didelių duomenų centrų statymo principų įvardijo neutralumą anglies dioksido išskyrimo požiūriu. Vadovaujantis šia strategija, Dubajaus „Al Maktuma“ saulės jėgainių parke jau statomas kartu su „Huawei“ suprojektuotas duomenų centras, naudosiantis vien tik žaliąją energiją ir tapsiantis didžiausia tokio tipo infrastruktūra Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Be to, tai nėra vienkartinis ar išskirtinis projektas – bendrovė panašius duomenų centrus jau stato Singapūre ir kitose šalyse.
Kaip prie to galėtų prisidėti Lietuva?
Kai pirmoje birželio mėnesio pusėje „Huawei“ pasaulio technologijų bendruomenei pristatė Skaitmeninį energetikos inovacijų ir patirties centrą, vienas iš auditorijos klausimų buvo, kaip visus šiuos inovatyvius sprendimus pritaikyti Baltijos regiono sąlygoms.
„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse įsitikinęs, kad Lietuvoje egzistuoja realios galimybės kurti anglies dioksido išskyrimo požiūriu neutralius duomenų centrus, kurie naudotų mūsų regionui būdingą žaliąją energiją. Lietuvos vandens, vėjo ir, kaip ši vasara įrodė, saulės energijos resursų visiškai pakanka tvarių telekomunikacijų paslaugų kūrimui ir netgi tapimui regiono lydere šioje srityje.
Modernus duomenų centras ant Nemuno kranto ar technologijų miestelis netoli Obenių saulės elektrinės – visa tai gali tapti realybe.
Tiesa, K.Fredriksen atkreipia dėmesį, jog tai, kaip greitai panašūs projektai gali būti įgyvendinti, taip pat priklauso ir nuo visuomenės požiūrio. Labai svarbu, kad telekomunikacijų paslaugų vartotojas vertintų ne tik jų teikimo patikimumą ir greitį, bet ir susimąstytų apie jų įtaką aplinkai bei teiktų prioritetą energetikos inovacijas taikančioms telekomunikacijų bendrovėms.
