Prognozuojama, kad iki 2024 metų 1,9 milijardų žmonių aplink pasaulį jau naudos 5G ryšį. Vien Pietų Korėjoje 2021 metų sausio mėnesio duomenimis yra beveik 12 milijonų vartotojų. O kaip atrodo Lietuva šios naujos technologijos diegimo kontekste?
Beveik 7 trln. eurų – tokia suma iki 2030 metų pasaulio BVP papildys naujoji 5G technologija, nurodoma „Nokia“ ir „Nokia Bell Labs“ tyrimo ataskaitoje. Statista.com duomenimis prognozuojama, kad iki 2024 metų 1,9 milijardų žmonių aplink pasaulį jau naudos 5G ryšį. Vien Pietų Korėjoje 2021 metų sausio mėnesio duomenimis yra beveik 12 milijonų vartotojų. O kaip atrodo Lietuva šios naujos technologijos diegimo kontekste? Anot asociacijos „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto – nekaip. Visoje Europoje yra diegiamas 5G ryšys ir tik Lietuva su Portugalija kažkodėl į šį traukinį dar „nesėdo“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasiteiravus, kuri valstybė šiuo metu yra labiausiai pažengusi 5G ryšio srityje, M. Ubartas atsako, kad tai – Pietų Korėja. „Tai nulėmė valstybės nuostata, kad reikia judėti į priekį. Jie turi savo gamintoją, kuris gamina ir tinklo įrangą, ir telefonus. Operatoriai buvo suinteresuoti, kaip įmanoma greičiau judėti į priekį. Jie labai gerai spustelėjo ant akseleratoriaus pedalo. O šioje vietoje Lietuva, kuri visada didžiuodavosi greičiausiu fiksuotu ir mobiliuoju internetu, dabar kažkaip prarado ambiciją“, – pastebi pašnekovas.
Tad, kaip kol Lietuva snaudžia, pasaulyje yra naudojamas 5G ryšys? Pritaikymo būdai gali būti įvairūs: išmanūs namai, automatizacija, bet yra ir paprasčiau suprantamų ir visiems teikiančių džiaugsmą. Štai Anglijoje Šervudo girios lankytojai (taip, tai ta pati giria, kurioje, pasak legendos, gyvenimo Robinas Hudas), 5G ryšio ir praturtintos realybės pagalba galės vaikščioti po girią ir pamatyti ją visai kitomis akimis. Siekiama, kad lankytojai galėtų pamatyti net patį Robiną Hudą 3D forma.
Kaip rašoma nottinghamshire.gov.uk internetiniame puslapyje, šiai idėjai įgyvendinti bus skiriama net 10 milijonų svarų.
Tačiau tai tik vienas įdomesnis 5G ryšio panaudojimo būdas. Kaip pasakoja M. Ubartas, kai kalbame apie 5G ryšio pritaikymą, turėtume atkreipti savo dėmesį į tas sritis, kuriose yra judantys mechanizmai ir jiems reikia tikslumo ir valdymo per nuotolį. Būtent todėl, sako pašnekovas, turėtume kalbėti apie pramonės ar pramonės objektų parkų automatizavimą ir valdymą. Pats valdymas būtų kitoks, nei dabar mums yra įprasta.
M. Ubartas pastebi, kad ir Lietuvoje turime tokį pritaikymo pavyzdį – Klaipėdos laisvąją zoną. Ten jau veikia 5G ryšys. „Taip, tai kartu ir viešųjų ryšių ėjimas, bet tuo pačių tai parodymas, kad mes norime, jog Lietuvoje tokiose vietose būtų naudojamos naujausios technologijos. Ir ne tik, kad jos būtų naudojamos, bet ir kuriamos. Tai sprendimai „Pramonei 4.0”. Tai ši sritis yra ta, apie kurią mažau per mažai kalbame Lietuvoje.
Taip pat reikėtų kalbėti apie tiksliąją žemdirbystę. Žemdirbystė yra viena iš labiausiai taršą sukeliančių sektorių. Tikslioji žemdirbystė padės mažinti taršą ir didinti efektyvumą. Jau dabar yra autonominiai traktoriai, bet mes turėtume žiūrėti ir į analizes ir daviklių naudojimą šioje srityje“, – sako M. Ubartas ir priduria, kad apie tai per mažai šnekama.
Anot jo, dėmesio į 5G mažai kreipiama ir kalbant apie kompiuterinių žaidimų arba kitaip „gemingo“ industriją. Būtent šioje srityje išplėtota praplėstoji ar virtuali realybė, sako pašnekovas, galės tapti pamatu socialiniams pokyčiams. Pavyzdžiui, aklieji galės ne tik iš garsinio signalo girdėti, kad gali eiti per perėją, nes užsidegė žalia šviesoforo šviesa, bet galėtų gauti ir kitą svarbią žodinę informaciją. Galbūt čia tinka ir jau anksčiau paminėtas pavyzdys apie Šervudo girią.
„Iš paprastesnių atvejų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kas bus tai, kadangi 5G ryšio talpa yra didžiulė, jis įgalins išmaniuosius miestus. Viename kvadratiniame kilometre galės būti labai daug informaciją surenkančių ir perduodančių daviklių ir valdiklių. Jeigu paimtume visą tą visumą, tai turime galimybę sukurti išmaniuosius miestus, kuriuose ne tik yra surenkami duomenys, bet jie iš karto yra ir apdorojami ir valdomi algoritmu. Nes dabar matome tam tikrų duomenų surinkimą ir tada vis tiek žmogus, sėdėdamas už ekrano, priima sprendimą. Manau, kad su 5G mes galime matyti didesnę automatizavimo lygį“, – savo ekspertas.
Taip pat kita labai paprasta, bet svarbi sritis, – internetinio ryšio kokybė. M. Ubartas primena, kad ne visuose net Vilniaus rajonuose yra gera interneto infrastruktūra. Tad 5G ryšys padėtų išspręsti šią problemą – net ir priemiesčių gyventojai galės džiaugtis kokybišku interneto ryšiu.
„Mes turėsime dar daugiau laisvės būti globaliais piliečiais ir globaliais žmonėmis“, – sako pašnekovas.
Pasiteiravus, koks 5G ryšio pritaikymas, matytas užsienio valstybėse, jį labiausiai sužavėjo, M. Ubartas atsako, kad šis garbė tenka Suomijos oro uostuose naudojamiems robotams, kurie užtikrina saugumą.
„Taip pat Švedijoje 5G yra naudojamas kasyklose. Žmogus nelenda į pavojingą aplinką, o yra padarytas lokalus tinklas ir sėdėdamas paviršiuje tu valdai 30 tonų sveriančius mechanizmus, kurie toliau kasa“, – sako M. Ubartas.
Anot jo, tai svarbu, nes kasmet galime išgirsti po ne vieną istoriją, kaip žmogus susižeidė atlikdamas savo pavojingą darbą. Tad šių darbų automatizavimas padėtų išspręsti šią skaudžią problemą. „Tokia technologija atlaisvina žmones nuo darbų, kurių nereikia, antra ji užtikrina saugumą. Tų pritaikymo sričių mes matysime begalę, tik Lietuvoje turime bėdą su kaimynais nesusitariame niekaip. Su Portugalais esame vieninteliai, kurie Europoje neturi pasileidę 5G ryšio.
Visoje Europoje tai vyksta, o Lietuva su Portugalija stovi. Nežinau, kodėl Portugalijoje taip, bet pas mus vienas yra dažnių klausimas, kitas yra valstybinės įmonės žaidimai“, – sako M. Ubartas.
Pašnekovas džiaugiasi, kad Lietuvoje veikia testinis 5G ryšys, tačiau, anot M. Ubarto, reikėtų nustoti žaisti ir imtis veiksmų, tartis tarptautinėje erdvėje, kad mes galėtume naudoti mums reikalingus dažnius. Jis pabrėžia, kad čia vien Lietuvos pastangų neužteks – reikia diskusijų Europos lygmenyje su Rusija ir Baltarusija dėl dažnių spektro atlaisvinimų.
