Šiuo metu pagal telefoną galima gana tiksliai nustatyti, kurioje vietoje yra žmogus. Tarnybos gali pasiklausyti mūsų pokalbių, perskaityti žinutes. Tačiau nepaisant technologijų pažangos, ryšio operatoriai nesustabdo sukčių, kurie apsimesdami valstybės institucijomis ar bankais siunčia žinutes, dėl kurių gyventojai praranda pinigus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vien per pastaruosius kelis mėnesius „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), komerciniai bankai, žiniasklaidos priemonės viešai įspėjo klientus, kad prisidengdami jų vardu sukčiai gyventojams siunčia trumpąsias žinutes.
Atidarius jas ir paspaudus tam tikrą nuorodą, sukčiai gali tapti prieinami įvairūs gyventojų, prisijungimai prie sąskaitų. Taip jie gali pasisavinti ir žmonių pinigus.
Kad taip nenutiktų, Lietuvos bankų asociacija pranešė bendradarbiausianti su policija, kad pareigūnai net fiziškai aplankytų galimas sukčių aukas ir jas paprotintų.
Vis dėlto kodėl ryšio operatoriai nenustato kokių nors saugiklių, kad, pavyzdžiui, informaciją iš „Sodros“ ar VMI būtų leidžiama siųsti tik iš tam tikrus numerius turinčių telefonų, o jei ji siunčiama iš kitų numerių – tiesiog nepraleisti?
Blokuoti gali, bet per daug sudėtinga?
„Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis pripažino, kad telefono numerio arba el. pašto užkeitimas (angl. Spoofing) siunčiant SMS žinutes ar skambinant tikrai suaktyvėjo pastaruoju metu.
„Tai yra gana populiarus brukalų siuntinėjimo būdas, nes jis atrodo tikroviškai – siuntėjas yra ne nežinomas telefono numeris, o atpažįstamas portalo ar banko pavadinimas. Bet užtenka atidžiau pažiūrėti į adresą SMS tekste ir pastebėsite, kad jis yra netikras“, – komentavo A. Stasiulaitis.
Tačiau, pasak jo, riboti tokių žinučių persiuntimą, ypač jei SMS siunčiamos tarptautinių bankų ar žiniasklaidos priemonių vardu, yra sudėtinga dėl kelių priežasčių.
„Pirmiausiai – toks srautas eina per kitų operatorių tinklus, o iš kitos pusės tarptautinės bendrovės, kurių vardus kartais naudoja sukčiai, iš tiesų gali siųsti SMS savo klientams per skirtingus operatorius.
Operatoriai gali blokuoti SMS srautą iš anksto tada, kai apsirašo ką blokuos. Tačiau turėti apsirašius visus atvejus, kada srautas bus priskiriamas brukalams, o kada tai iš tiesų yra informacija klientams, yra labai sudėtinga, jei apskritai įmanoma“, – paaiškino A. Stasiulaitis.
Todėl, anot jo, dauguma tokių atvejų nepageidaujamą srautą įmanoma blokuoti tik įsitikinus, kad tai yra brukalai.
Sukčiai darosi gudresni
„Bitė Lietuva“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas abejoja, ar sukčiai dabar darosi aktyvesni, esą jie veikia nuolat.
„Ką galime pastebėti, tai bendra tendencija, kad internetiniai nusikaltėliai „išmanėja“ – jie jau moka perimti bankų paskyrų prisijungimo duomenis, taip pat pateikti ypač „patrauklius“ investicinius pasiūlymus“, – komentavo jis.
Komunikacijos vadovo teigimu, pranešimų apie sukčiavimus daugiausia gaunama iš bankų, kurie jau žino į ką kreiptis, kokią informaciją mums pateikti. Taip pat nemažai informacijos gauname ir iš sąmoningų klientų.
„Gavę informaciją tiriame sukčiavimo schemą, pagal turimą informaciją ieškome, iš kur ateina kenkėjiškas srautas, informuojame Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC), blokuojame kenkėjiškas interneto nuorodas, jei tokios naudojamos.
Mūsų kaip operatoriaus teisinė pareiga pristatyti žinutę ar sujungti balso skambutį – bet koks blokavimas turi turėti aiškų pagrindą. Ryšio tiekėjams įstatymais draudžiama peržiūrėti perduodamos informacijos turinį“, – komentavo J. Špakauskas.
Anot jo, dėl šios priežasties paties vartotojo elgesys išlieka kritiškai svarbus ir tad jų ir darbuotojų švietimui skiriama nemažai resursų.
„Visų pirma, turime atsakingai pasverti ar bet kurią gautą nuorodą atsidaryti, kritiškai įvertinti kiekvieną gautą žinutę bei prisiminti, kad „nemokamas sūris yra nebent pelėkautuose“, – paaiškino pašnekovas.
Prie kiekvieno policininko nepastatysi
„Tele2“ komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas nusikaltimų prevenciją virtualioje erdvėje palygino įprastiems nusikaltimų prevencijai.
„Negali pastatyti policininkų visur, kur tik bus plėšimas, vagystė ar kitoks nusikaltimas – niekas iš anksto to nežino. Čia irgi panašiai.
Mes stebime tuos dalykus, turime ir savo monitoringą. Galų gale klientų skundai yra svarbi stebėjimo dalis. Kai mes jau gauname tokią informaciją, iš karto blokuojame tokio turinio žinutes“, – komentavo A. Baranauskas.
Komunikacijos vadovas tikino, kad jo atstovaujama bendrovė imasi tam tikrų prevencinių veiksmų, tačiau vis tiek pasitaiko, kad sukčiai juos apeina.
„Deja, realybė yra tokia, kad visada buvo ir bus žmonių, kurie bando praturtėti“, – apgailestavo A. Baranauskas.
Jis pateikė kelis patarimus, ką daryti, kad žmonės nenukentėtų nuo sukčių:
„Viena vertus, žmogus turėtų žinoti, kad jeigu jis nedalyvavo loterijoje, tai tikrai yra labai mažai šansų, kad jis gali ką nors laimėti. Paprastai, norėdamas ką nors laimėti, pirma turi nusipirkti loterijos bilietą. Nebūna, kad įmonė imtų ir šiaip sau dalintų kokius nors apdovanojimus. Žmogus iš anksto turi žinoti, kad tokių dalykų tiesiog nebūna“
Komunikacijos vadovas taip pat patarė ką nors gavus į telefoną ir kilus net mažiausiam įtarimui, neatidaryti žinutės, o iš karto pasikonsultuoti su savo operatoriumi.“
„Telefonai yra gana sudėtingas dalykas, bet sugeba apgauti. Būna, Užsirašo, kad bankas, dar kas nors. Lygiai kaip kartais kad ateina į paštą dėžutė, kad „Microsoft Office“, prašo pakeisti slaptažodį, bet pažiūri, iš kokio pašto siunčia, matai, kad adresas keistas, niekaip nesusijęs su siuntėju. Taip pat ir su žinutėmis“, – apibendrino A. Baranauskas.