Ištisus dešimtmečius televizija buvo pagrindinis ir bene vienintelis pramogų šaltinis namuose. Išplitus interneto vartojimui, atsirado daugiau įvairaus turinio ir alternatyvų, kokį turinį žiūrėti namuose. Kaip toliau keisis televizija? Kokia ji bus ateityje?
Ištisus dešimtmečius televizija buvo pagrindinis ir bene vienintelis pramogų šaltinis namuose. Išplitus interneto vartojimui, atsirado daugiau įvairaus turinio ir alternatyvų, kokį turinį žiūrėti namuose. Kaip toliau keisis televizija? Kokia ji bus ateityje? Pasaulinės televizijos dienos proga į šiuos klausimus pranešime žiniasklaidai atsako „Bitės Profai“.
„Augant vaizdo turinio kiekiui ir prieinamumui internete bei keičiantis jo žiūrėjimo būdams, neišvengiamai kinta ir pačios televizijos sąvokos supratimas. Jei anksčiau visą vartojamą turinį diktavo transliuotojai, šiandien galime rinktis tarp daugybės konkuruojančių platformų. Anksčiau televizijos žiūrėjimas buvo neįsivaizduojamas be kiekvienuose namuose esančio televizoriaus, o dabar vaizdo turinį dažnai renkamės žiūrėti ir kituose įrenginiuose, pavyzdžiui, išmaniajame telefone arba planšetėje“, – paaiškina „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Besiplečiančios televizijos ribos
Nors televizijai buvo prognozuojamas laikraščių likimas, rodikliai rodo ką kita. Investicijos į televiziją vis dar sudaro didžiąją dalį reklamos biudžetų Lietuvoje, o televizoriaus namie neturi tik 5 proc. namų ūkių, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenys.
„Tradicinė televizija sparčiai keičiasi, todėl išeina iš įprastos televizijos supratimo ribų. Suteikia galimybę transliacijas žiūrėti ir gyvai internete, per skirtingus įrenginius arba išmaniosios televizijos platformose, kaip pavyzdžiui, „Go3“. Tokios platformos sparčiai tobulėja ir siūlo platų turinio pasirinkimą lietuvių, rusų ar anglų kalbomis, todėl atitinka įvairių amžiaus grupių vartotojų poreikius“, – pasakoja „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas. Kitas didelis išmaniosios televizijos privalumus – galimybė ją atsisukti ar atsisiųsti filmą ir žiūrėti neprisijungus.
Televizija, kad ir pasikeitusi, vis dar išlieka šeimas vienijanti pramoga. Pavyzdžiui, legendinis kalėdinis filmas „Vienas namuose“ jau daug metų yra žiūrimiausias gruodžio mėnesio turinys, rodo „Kantar“ duomenys. Kokių televizijos pasikeitimų galime tikėtis artimiausioje ateityje?
Personalizuotas, nišinis turinys
Televizijos kanalai, vaizdo turinio transliavimo platformos, socialiniai tinklai ir kitos platformos toliau tobulina individualizuoto turinio paieškos algoritmus. Jos tiksliai žino, kas jūs, kiek jums metų ir ką labiausiai mėgstate žiūrėti, todėl ateityje pateiks dar daugiau personalizuoto turinio.
„Ateityje turinys bus toks personalizuotas, kad du skirtingi žmonės žiūrėdami tą patį filmą ar serialą savo ekranuose gali matyti visiškai skirtingus scenarijus. Tai galima paprastai paaiškinti. Jei iki šiol platformoje patalpintas filmas buvo baigtinis kūrinys, tai ateityje jis bus kuriamas kaip programinė įranga – nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, Taigi, bus galima sukurti daug skirtingų jo variantų ir parodyti žmonės, priklausomai nuo to, kokio žanro kūriniai jiems patinka“, – sako M. Vrubliauskas.
Turinio personalizavimas taip pat paskatins ir nišinio turinio augimą, kas leis mažiau matomiems kūrėjams greičiau rasti savo auditoriją, o specifinių poreikių žiūrovams naują, dar neatrastą turinį.
Suasmeninta reklama
Ištobulinus turinio personalizavimo technologiją, atsivers kelias suasmenintas reklamas integruoti vaizdo turinyje. Pavyzdžiui, ryte informacijos apie šaldytuvus ieškojęs žmogus, buities prietaiso reklamą vakare pamatys žiūrėdamas filmą.
„Nors internetinėse svetainėse ir dabar rodoma daug suasmenintos reklamos, žmogus vis tiek dar pamato pakankamai daug jam neaktualių reklaminių pranešimų. Ištobulinus turinio personalizavimą, tikėtina, sumažės reklamos kiekis ir pačios reklamos bus kūrybiškesnės, labiau orientuotos į žmogaus poreikius ir norus. Todėl jos turėtų mažiau erzinti arba visai nebetrukdyti žiūrėti norimą laidą ar vaizdo įrašą“, – pasakoja „Bitės Profas“.
Trumpėjantis turinys
Laikais, kai komunikacijos, naujienų bei pramogų srautai tokie dideli, žmonės vis rečiau sugeba sukoncentruoti savo dėmesį ilgesniam laikui. Pavyzdžiui, 2000 metais, kai internetinė revoliucija dar tik prasidėjo, žmonės galėjo dėmesį išlaikyti apie 12 sekundžių. Paskutiniais duomenimis dėmesio išlaikymo trukmė sumažėjo iki 8 sekundžių – trumpesnė nei auksinės žuvelės (ji dėmesį išlaiko 9 sekundes).
„Šiandien dėmesį ne tik sutelkiame trumpesniam laikui, bet ir daliname jį daugiau skirtingų įrenginių: pavyzdžiui, žiūrėdami serialą tuo pačiu metu ir skaitome naujienas ar susirašinėjame kitame įrenginyje. Tikėtina, kad ateityje visose vaizdo turinio platformose atsiras dar daugiau trumpesnio turinio pasirinkimų, pavyzdžiui, serialų, kurių vienos serijos trukmė tik apie 15 minučių. Vartotojui tai gali suteikti galimybę žiūrėti trumpesnę, tačiau labiau koncentruotą istoriją,“ – pastebi „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.
Dar gilesnis bendradarbiavimas su socialiniais tinklais
Jau šiandien tradicinės televizijos konkurentas – vaizdo turinys socialiniuose tinkluose suteikia papildomų galimybių, kurios neabejotinai bus plačiau integruotos ir į televiziją.
Pavyzdžiui, platformos „Facebook Watch“ pagrindinis išskirtinumas – žiūrint įvairų vaizdo turinį arba gyvas transliacijas žmonės jau gali tuo pačiu metu patogiai aptarinėti matomą turinį. Funkcija „Watch together“ leidžia žiūrėti ir tuo pačiu metu kalbėtis ar susirašinėti bendraminčių grupėse arba tiesiog su draugais „Messenger“ ar „Instagram“ mobiliosiose aplikacijose.
„Jau yra buvę tokių atvejų, kad patys televizijos kanalai naujo turinio pristatymo dieną sukuria specialią grupę socialiniuose tinkluose tam, kad žiūrovai galėtų „gyvai“ aptarinėti matomą turinį. Nors šiuo metu gerbėjų grupės dažniausiai buriasi socialiniuose tinkluose, ateityje pačios išmaniosios televizijos pradės suteikti daugiau galimybių žiūrovams bendrauti gyvai. Gyva interakcija suteiks žiūrovams daugiau pasitenkinimo televizijos paslauga, nes šiais laikas galimybė socializuotis įvairiais būdais yra svarbesnė kaip niekad,“ – pastebi „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.
