Daugiau nei 90 metų gyvuojanti televizija, kadaise prieinama tik elitui, šiandien tapo visų kasdienybe. Maža to, dabar televizija išgyvena tokius pokyčius, kokių dar niekada nebuvo, ir jie kardinaliai keičia visą rinką, rašoma pranešime. Šeštadienį minint Pasaulinę televizijos dieną kviečiame pažvelgti į TV ateitį – kai televizorius žinos, ką mes norime žiūrėti, kai reklamų lauksime, o į virtualią realybę pasinerti nereiks šalmo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nuo turtingųjų iki plačiųjų masių
Pirmosios reguliarios TV programos transliacijos pradėtos rodyti JAV 1928-aisiais. Tiesa, televizoriai dar kelis dešimtmečius buvo prieinami tik turtingiesiems ir tik po Antrojo pasaulinio karo ėmė pigti. Augant žiūrovų skaičiui ilgėjo TV transliacijų laikas, pradėtos rodyti reklamos. Naujų potyrių atnešė spalvota televizija, o skaitmeninės technologijos lėmė vaizdo ir garso kokybės šuolį.
Tačiau esminių pokyčių katalizatoriumi tapo išmanioji arba video-on-demand (VOD) televizija, leidusi laidas žiūrėti ne tada, kai jas rodo, o tada, kai žiūrovui patogu, nuomotis filmus, serialus ir kitą turinį neiškeliant kojos iš namų.
Tiesiogiai žiūri nebent sportą ir „Euroviziją“
Naudojantis šiuolaikine televizija nėra prasmės gyvai laukti konkrečios laidos pradžios, todėl žmonės nustojo planuoti savo vakarą pagal TV programą. Tiesa, yra kelios išimtys. Pavyzdžiui, „Eurovizija“ kasmet gerina žiūrimumo rekordus – bet tai vienadienis reiškinys, kuris šiais metais apskritai buvo atšauktas.
Kiek dažniau žmonės gyvai žiūri ir tiesiogines sporto renginių transliacijas. Nors, tarkim, futbolo gerbėjai „nukerta kampus“ ir vietoje 90 minučių įvarčių laukimo pasirenka pagreitintą žiūrėjimą, atidžiau pažiūrėdami įvarčių epizodus.
„Vertinant bendrą TV žiūrėjimo laiką, tik 40 proc. jo tenka tiesioginei televizijai. Įprastos televizijos populiarumas mažėja, nes ji pateikia tik dviejų tipų laidas – tas, į kurių pradžią jau nespėjote, ir tas, kurios dar neprasidėjo. Net žinių laidų žmonės nebežiūri gyvai, o įsijungia šiek tiek vėliau, kad galėtų praleisti tas naujienas, kurios jiems nėra aktualios“, – sako paslaugų centro „Telia Global Services Lithuania“ TV komandos vadovas Almantas Klimas.
Reklamos žmonės lauks?
Ekspertai pastebi, kad reklamas ir šiandien prasuka ne visi. Kita vertus, visiems žiūrovams dešimtą kartą kartojama vaistų, žaislų ar indų reklama vargu ar yra efektyvi. Tam, kad reklama veiktų, ji turi būti tikslinė, rodoma tiems, ką realiai gali dominti ta prekė ar paslauga, ir ji turi būti įdomi. Šiuo metu individualių reklamų technologijos dar yra pradinėje stadijoje, tačiau jau judama sprendimų ir standartų kryptimis.
Pasak A. Klimo, tokia greičiausiai ir bus TV reklamos ateitis. Pavyzdžiui, per gyvai žiūrimų krepšinio rungtynių reklaminę pertrauką vienas žiūrovas matys elektromobilio reklamą, kitas – netoliese esančios kepyklos asortimento naujoves, o auginančiam šunį bus siūloma akcija gyvūnų maistui. Sudominusią, naudingą reklamą bus galima sustabdyti, peržiūrėti išsamesnę informaciją ar net užsisakyti paslaugą ar prekę.
TV kanalai virs „turinio programėlėmis“
Kita alternatyva – ne žiūrėti ar pasukinėti reklamas, bet susimokėti už turinį. Pavyzdžiui, išsinuomoti filmą ar užsisakyti prenumeruojamą paslaugą – „HBO“, „Netflix“ ar kitą.
TV sprendimų ekspertas prognozuoja, kad skirtingos platformos – nemokamo turinio su reklamomis, perkamo ir prenumeruojamo turinio – ilgainiui bus apjungtos, o dabartiniai retransliuotojai atliks agregatorių vaidmenį. Žmonėms beliks išsirinkti, ką žiūrėti, kaip ir už ką mokėti. Šios bibliotekos turės savo turinio išdėstymą, meniu, naujienų pristatymą ir kitus atributus. Kitais žodžiais – kanalai virs „turinio programėlėmis“.
VR televizija – anūkams
Pastaruoju metu daug kalbama apie virtualiąją realybę (VR) ir kaip ji pakeis TV transliacijas, visgi TV ekspertai apie jos ateitį kalba atsargiai ir svarsto, kad dabartinės VR įrangos gali laukti 3D televizorių likimas – žmonės ja nusivils.
Kai žlugo 3D, ekspertai aiškino, jog žmonės nenorėjo dėvėti papildomų akinių. Todėl A. Klimo teigimu keista, kad po kurio laiko imta manyti, kad žmonėms patiks šalmas ant galvos. Taigi nors tiek viena, tiek kita technologija palieka įspūdį pirmas 10 minučių, jos bent šiuo metu nepatogios naudoti nuolat.
Kita vertus, TV laboratorijose jau vystomi kiti įdomūs techniniai sprendimai. Pavyzdžiui, TV pulteliai, kurie atpažįsta naudotoją. Tačiau jie vartotojus pasieks po kelerių metų, mat reikia didesnio įdirbio, kad jie veiktų patikimai.
„Žinoma, kažkada ateis ir 3D, ir VR televizijos metas, kuomet žiūrėdami filmą sunkiai atskirsime tai, ką matome, nuo realybės. Tačiau tikrų VR, tave atpažįstančio pultelio ir intuityvios reklamos laikų, manau, sulauks nebent mūsų būsimi anūkai. O gyvenant čia ir dabar, verta pasidžiaugti tuo, kokią televiziją turime šiandien“, – pokalbį užbaigia A. Klimas.