Galimybė išsikviesti skubią pagalbą SMS žinute Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 aktuali tiek turintiems klausos negalią, tiek asmenims, kurie dėl aplinkybių negali pasinaudoti balso skambučiu – pavyzdžiui, esant šalia užpuoliko. Technologinė bazė tam paruošta dar 2013 metais, tačiau iki šiol turi minusų.
Galimybė išsikviesti skubią pagalbą SMS žinute Bendrojo pagalbos centro (BPC) numeriu 112 aktuali tiek turintiems klausos negalią, tiek asmenims, kurie dėl aplinkybių negali pasinaudoti balso skambučiu – pavyzdžiui, esant šalia užpuoliko. Technologinė bazė tam paruošta dar 2013 metais, tačiau iki šiol turi minusų: kviečiant pagalbą trumpąją žinute neįmanoma nustatyti tikslios buvimo vietos, prašoma nesinaudoti lietuviškais rašmenimis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Labiau nei biurokratinės ar techninės kliūtys, sulaukti pagalbos trukdo „pokštininkai“ – 2020 metais iki lapkričio pradžios BPC gavo 34 515 žinučių, tačiau registruoti tik 206 įvykiai, kai tarnyboms perduoti pranešimai apie pagalbos poreikį.
2020 liepą ėmė veikti mobilioji programėlė, kurios dėka kurtieji gali išsikviesti pagalbą per gestų kalbos vertėją. Programėlei įsisavinti ypač vyresniojo amžiaus žmonėms, užtruks šiek tiek laiko – tam net rengiami specialūs kompiuterinio raštingumo kursai.
Kol kas, jos neįvaldžiusiems, pagalbai kviesti lieka du keliai – registruotis „Tyliojo skambučio“ paslaugai arba bandyti prasiveržti pro melagingų SMS srautą.
Ilgi laukimo metai
Klausos negalią turinčių asmenų problemos kviečiant pagalbą ilgą laiką buvo tik jų reikalas – 112 numerio pritaikymas neįgaliesiems buvo numatytas dar 2004-aisiais, tačiau tuomet lėšų projektui įgyvendinti niekas neskyrė.
Reikalai pradėjo judėti 2009-aisiais, tačiau dėl viešųjų pirkimų procedūrų ir bankrutavusio tiekėjo darbai užsitęsė. Galiausiai 2013 metais buvo įdiegta galimybė kviesti pagalbą SMS žinute, ji, esą, turėjo pagelbėti klausos negalią turintiems asmenims, tačiau ir čia būta problemų, kurios išliko iki šiol: kviečiant pagalbą tokiu būdu BPC operatorius neturi galimybės nustatyti asmens buvimo vietos, rekomenduojama nenaudoti lietuviškų rašmenų, kas gali įnešti dar daugiau sumaišties.
2017 m. liepą tuometinis BPC vadovas Audrius Čiuplys pranešė kurčiųjų bendruomenę nudžiuginusią naujieną – 2018 m. pradės veikti mobilioji programėlė, kuria bus galima išsikviesti skubią pagalbą ir vaizdo skambučio režimu. Ši funkcija, kaip teigė BPC, turėjo pakeisti programėlę „GPS 112“, kuria naudojantis nebuvo galimybių užmegzti vaizdo pokalbio, taip pat apribotos galimybės operatyviai gauti duomenų apie kviečiančiojo pagalbą buvimo vietą.
Šis investicinis projektas buvo numatytas vykdyti dar 2017-2018 metais, tačiau paskelbus viešojo pirkimo mžkonkursą, jis buvo nutrauktas dėl potencialių tiekėjų pretenzijų.
Nutraukus viešąjį pirkimą, kurtiesiems skirtai programėlei planuotos lėšos buvo perskirstytos kitiems departamento vykdomiems investicijų projektams finansuoti – gelbėjimo įrangos, skirtos ugniagesių gelbėtojų darbui, įsigijimui.
Ilgai laukta programėlė pasirodė tik visai neseniai – VRM ją pristatė 2020 m. birželį, o veikti pradėjo nuo liepos. Ji kurtiesiems suteikia galimybę dvipusiu realaus laiko vaizdo ir teksto ryšiu susisiekti su BPC, pranešti apie staiga iškilusią grėsmę, išsikviesti skubiosios pagalbos tarnybas.
VRM skelbia, kad 2018 metais buvo atliktas viešasis pirkimas ir pasirašyta sutartis su informacinių technologijų paslaugas teikiančia įmone „Lexita“ dėl mobiliosios programėlės pirkimo. Sutartis apėmė ne tik pačios programėlės, bet ir specialių kompiuterizuotų skambučių operatoriaus darbo vietų sukūrimą, įskaitant visą techninę įrangą. Bendra pirkimo vertė - 121 tūkst. Eurų.
Tiek K. Vaišnora, tiek BPC atstovai tikina, kad baiminantis didelio melagingų skambučių pliūpsnio, jos prieiga liks nevieša. Mobiliajai aplikacijai instaliuoti į telefoną būtinas prieigos kodas, kurį išduoda visoje šalyje veikiančios kurčiųjų draugijos.
K. Vaišnora akcentuoja ir dar vieną naujove, gerokai palengvinančią klausos negalią turinčių asmenų gyvenimus: kartu su programėle, Lietuvoje visą parą ėmė budėti gestų kalbos vertėjai. Kuomet nėra skambučių iš BPC jie pasirengę padėti kurtiesiems išversti reikiamą informaciją per „Skype“ programą.
„Tylusis skambutis“
Iki šiol BPC veikia ir „Tyliojo skambučio“ paslauga, kuria užsiregistravę naudotis 17 iš maždaug 40 tūkst. žmonių, turinčių klausos negalią
Asmuo, kuriam reikalinga pagalba, surinkęs 112 numerį turi palaukti ne mažiau kaip 2 minutes (dėl galimos skambučių eilės piko metu) ir tik tada padėti ragelį. BPC operatorius, atsiliepęs į skambutį, BPCIS mato asmens pateiktą adresą, kuriuo reikalinga skubi pagalba.
Toks mažas kiekis paslauga besinaudojančių asmenų nesunkiai paaiškinamas biurokratiniais reikalavimais – norint aktyvuoti šią paslaugą reikia Bendrajam pagalbos centrui pateikti užpildytą Sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo atvykus į BPC skyrius didžiuosiuose miestuose, siunčiant registruotu laišku arba pasirašant saugiu elektroniniu parašu. Taip pat būtina patvirtinti savo asmens tapatybę: atvykus į teritorinį skyrių pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba atsiųsti notaro ar gyvenamosios vietos seniūno patvirtintą asmens dokumento kopiją.
Tačiau net ir įvykdžius šias sąlygas, po skambučio gelbėtojai gali atkeliauti tik asmens registracijos adresu. Yra ir dar viena taisyklė – „Tyliuoju skambučiu“ žmogus gali kreiptis tik į iš anksto numatytą tarnybą – pavyzdžiui, medikus. Tuo atveju, jei klausos negalią turinčiam asmeniui prireiktų ugniagesių pagalbos, juos turėtų kviesti jau atvykę medikai arba policijos pareigūnai.
„Tyliojo skambučio paslauga iki šiol veikia, bet ten yra didžiausia problema, kad nėra grįžtamojo ryšio. Paskambinus žmogus nežino kaip toliau vystosi reikalai, ar atvyks pagalba“, – pasakojo LKD prezidentas.
Jo nuomone „Tylųjį skambutį“ dar kuriam laikui reikėtų palikti, kol visi klausos negalią turintys asmenys sugebės pereiti prie mobiliosios aplikacijos ir išmoks ja naudotis.
Pagalba SMS žinute
Dar pirmojo karantino metu labdaros ir paramos fondas FRIDA inicijavo galimybę moterims, būnant vienoje patalpoje kartu su smurtautoju ir dėl to negalint kalbėti, pagalbą iškviesti SMS žinute.
Ši priemonė buvo skirta visoms Lietuvos moterims, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali kreiptis pagalbos telefonu.
Tikėtina, kad smurtą patiriančių moterų galimybė saugiai kreiptis pagalbos gali būti ribota, nes jos bus namuose (karantine arba izoliacijoje) su smurtautojais.
Fondo išplatintame pranešime žiniasklaidai BPC vadovas Audrius Čiuplys aiškino kaip efektyviai išsikviesti pagalbą SMS žinute: iš anksto pasidaryti teksto šabloną (be lietuviškų raidžių), kuriame būtų ši informacija: jūsų pavardė, vardas, tikslus adresas, trumpos aplinkybės, dėl ko kviečiama pagalba.
BPC duomenimis, nuo 2020 metų sausio 1 iki lapkričio 1 dienos dėl smurto artimoje aplinkoje SMS žinute kreiptasi 15 kartų, iš jų 10 kartų pranešėjos buvo moterys.
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento manymu, net ir pavykus susisiekti su BPC, smurtą artimoje aplinkoje patiriančios moterys su klausos negalia vis dar negali gauti pilnos apimties paramos.
„Atsiranda atvejų kuomet kurčios moterys skambina dėl smurto šeimoje, yra nemažai tokių skambučių fiksuojama. Paaiškėjo, kad kuomet toks dalykas nutinka, į įvykio vietą atvykusi policija užfiksuoja tą atvejį ir perduoda Moterų krizių centrui. Pastarasis neturi patirties dirbti su kurčiomis moterimis, neturi vertėjų iš gestų kalbos – automatiškai tas pagalbos teikimas nutrūksta arba moterys yra nukreipiamos į kurčiųjų reabilitacijos centrus, tačiau jie neturi įgūdžių kaip padėti tokiais atvejais, tiesiog to nesimokė“, – pasakojo LKD prezidentas.
