Kibernetinio saugumo raštingumo tyrimas parodė, kad net 24 proc. šalies gyventojų nenaudoja jokių įrenginių apsaugos priemonių, o ketvirtadalis apklaustųjų visoms savo turimoms paskyroms ir prisijungimams naudoja tą patį slaptažodį, kurio neretai nekeičia net kelis metus iš eilės.
Apsaugoti savo išmanųjį telefoną slaptažodžiu, piršto atspaudo atrakinimo ar veido atpažinimo funkcija gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto, panašu, kad kai kuriems lietuviams saugumo klausimai vis dar lieka antrame plane. „Huawei“ inicijuotas kibernetinio saugumo raštingumo tyrimas* parodė, kad net 24 proc. šalies gyventojų nenaudoja jokių įrenginių apsaugos priemonių, o ketvirtadalis apklaustųjų visoms savo turimoms paskyroms ir prisijungimams naudoja tą patį slaptažodį, kurio neretai nekeičia net kelis metus iš eilės, rašoma pranešime.
Ketvirtadaliui saugumas nerūpi
Lietuvoje mobiliaisiais telefonais ir išmaniosiomis programėlėmis kasdien naudojasi didžioji dalis populiacijos – 9 iš 10 lietuvių. Natūralu, kad šiuose įrenginiuose atsiduria gausybė jautrios asmeninės informacijos – ne tik adresatų telefono numeriai, įvairūs susirašinėjimai, nuotraukos, bet ir prisijungimai prie internetinės bankininkystės ir kitų paskyrų. Nors apie kibernetinio saugumo priemonių svarbą kalbama jau ne vienerius metus, Baltijos šalyse atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai svarbiausių pamokų dar neišmoko.
Paaiškėjo, kad net beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (24 proc.) apskritai nesinaudoja jokiomis išmaniųjų telefonų apsaugos priemonėmis. Be to, net 25 proc. žmonių visoms savo paskyroms naudoja tą patį slaptažodį, o panaši dalis apklaustųjų tą patį slaptažodį savo paskyroms ir prisijungimams naudoja net kelis metus iš eilės. Šie rodikliai – didžiausi Baltijos šalyse.
„Tokie skaičiai verčia sunerimti – naudoti tą patį slaptažodį visoms paskyroms arba jo reguliariai nepakeisti yra didelė klaida, o jei žmogus daro abu dalykus, riziką dar labiau padidina. Sunku patikėti, kad tiek daug žmonių vis dar nepasirūpina savo įrenginių apsauga, nors tai padaryti būtina. Tyrime pastebima, kad labiausiai savo telefonų apsauga nesirūpina vyresnių amžiaus grupių žmonės nuo 45 iki 75 metų, o aktyviausiai telefonus saugo jaunuoliai. Tad jie galėtų imtis daugiau iniciatyvos ir rodyti pavyzdį tėvams bei seneliams“, – sako Audrius Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas.
Vis dar atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių
Apklausos rezultatai parodė, kad iš visų išmaniojo telefono apsaugos priemonių lietuviai daugiausiai naudojasi įrenginio atrakinimo slaptažodžiu funkcija. Atrakinimo kodą naudoja kiek mažiau nei pusė – 46 proc. – apklaustųjų. Tiesa, čia nuo kaimynų taip pat atsiliekame – Estijoje šis rodiklis siekia 70 proc., Latvijoje – 62 procentus. Kita populiari saugumo priemonė – piršto atspaudo nuskaitymo funkcija, kurią renkasi beveik 4 iš 10 apklausos dalyvių. Tik 14 proc. apklaustųjų naudojasi veido atpažinimo funkcija, o 36 proc. žmonių naudoja slaptažodį pirkdami iš programėlėse esančių elektroninių parduotuvių.
„Dabar, kai atsakingos organizacijos pasaulyje stebi didėjantį kibernetinių atakų skaičių, apsaugoti telefonus bent pagrindinėmis priemonėmis yra būtina. Įsilaužę į neapsaugotą telefoną, sukčiai gali nutekinti jautrią informaciją ir vėliau naudoti ją šantažavimui bei reikalauti atlygio, gali sužinoti internetinės bankininkystės kodus ar kredito kortelių numerius ir taip pasisavinti jūsų pinigus“, – įspėja A. Granickas.
Anot jo, itin dažnai kibernetiniai sukčiai kėsinasi į vartotojų slaptažodžius, tad juos pirmiausiai ir reikėtų susikurti, saugoti bei dažnai keisti, nenaudoti to paties slaptažodžio visiems savo prisijungimams ir paskyroms. Vis dėlto tyrimas atskleidžia kitokią realybę – tik trečdalis Lietuvoje apklaustų dalyvių teigė kaskart prisijungdami prie naujos paskyros jai sugalvojantys naują slaptažodį ir visus juos įsimenantys. Kitose Baltijos šalyse šis rodiklis buvo didesnis – Latvijoje siekė 52 proc,. o Estijoje – 49 procentus.
* „Huawei“ užsakymu tyrimą apie Lietuvos gyventojų kibernetinio saugumo raštingumą atliko tyrimų bendrovė „RAIT“.
